Daktaras Paulas Warneris savo „įrodymus“ apie skrynią perdavė Egipto valdžios institucijoms.

Mokslininkas atkreipė dėmesį į konkretų tunelį po didžiuoju paminklu, vadinamu Pietine perėja.

Jis tvirtina, kad jo atliktų tyrimų metu už paskutinio tunelio akmeninio bloko buvo aptiktos žmogaus sukurtos struktūros, o tai, pasak jo, rodo, kad už tunelio ribų yra kažkas paslėpta.

Visa tai esą patvirtina nuotraukos ir vaizdo medžiaga iš giliausios ir labiausiai nutolusios originalios piramidės struktūros dalies, kuri iškalta pačioje uolienoje.

P. Warneris šią teoriją gvildena jau 10 metų ir teigia ją grindžiantis lauko tyrimais bei piramidės skenavimu.

Iš pradžių jis nustatė vietą po Didžiąja piramide, remdamasis šventomis judaizmo, krikščionybės ir islamo knygomis.

Tada jis palygino tų šventųjų knygų užuominas su senoviniais užrašais ant Mesopotamijos molinių lentelių.

Jis padarė išvadą, kad įvairios šventraščiuose minimos vietos: Sinajaus kalnas, Izraelio kalnas, Alyvų kalnas, Siono kalnas ir Korano Šviesos kalnas iš tikrųjų reiškia Didžiąją Gizos piramidę.

Be to, P. Warneris mano, kad piramidė yra ta vieta, kur Jėzus pasakė Kalno pamokslą.

P. Warneris turi didelių ambicijų dėl savo „atradimo“, kuris, jo manymu, netgi gali atnešti taiką Artimuosiuose Rytuose.

Dabar jis ragina pašalinti paskutinį akmenį Pietinės perėjos gale ir atskleisti, kas yra už jo.

Pasak P. Warnerio, mainais už jo duomenis Egipto atstovai sutiko nuskenuoti teritoriją už paskutinio praėjimo bloko – į tariamo antrojo urvo gilumą.

Tačiau tarp šalių kilo nesutarimų, kai P. Warneris apkaltino egiptiečius nesilaikant savo susitarimo dalies.

Britų mokslininkas pareiškė pretenzijas ir buvusiam Egipto turizmo bei antikvarinių vertybių ministrui Zahi Hawassui, kurį pavadino „kliūtimi pažangai“.

P. Warneris teigė, kad jo projektą remia pačios aukščiausios Egipto valdžios institucijos, tačiau jis esą sulaukė aršaus senosios gvardijos pasipriešinimo.