Liko ištikimas muzikai

A.Barniškis gimė 1916 m. lapkričio 5 d. Vilkaviškio rajone esančiame Pilviškių miestelyje. Būdamas keturiolikos jau dainavo chore, mokėsi groti pučiamaisiais instrumentais. Pradedančiajam muzikantui labai padėjo įgimtas didžiulis darbštumas ir kryptingas tikslo siekimas.

Karo metais jis Valstybinėje Kauno konservatorijoje sėkmingai mokėsi dviejų specialybių: grojimo klarnetu ir dainavimo. Jo vokalo pedagogas buvo žymus to meto operos solistas, režisierius ir kompozitorius docentas Petras Oleka.

Dienoraštyje, kurį A.Barniškis pradėjo rašyti 1948 m., jis prisiminė: "Nors spaudė okupacija, bet mokėmės, ruošėme koncertus. Vieną ankstyvą rytą radome konservatorijos duris uždarytas. Kurie likome mieste, pas geruosius savo dėstytojus pamokas lankėme jų namuose. Praėjus karo audrai, buvo daug trūkumų, bet likę gyvi, buvome laimingi ir tęsėme studijas, dirbome."

Praūžus karui A.Barniškis, jau profesionaliai įvaldęs gražaus tembro bosą, dalyvavo atrankoje į tuomečio LSSR valstybinio Kauno operos teatro solistų trupę. Sėkmė jam buvo palanki – jaunas dainininkas tapo vienintelio tuo metu šalies Operos teatro solistu. 1948 m. Operos teatras buvo iškeltas į Vilnių, o A.Barniškis gavo kvietimą dirbti dainavimo dėstytoju Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje.

Netrukus jaunam pedagogui greta aktyvaus pedagoginio darbo buvo patikėtos atsakingos pareigos: ketverius metus jis buvo Choro dirigavimo skyriaus vedėjas, o vėliau ištisus 23 metus, nuo 1953 m. iki 1976 m., vadovavo Dainavimo skyriui. Negana to, šešiolika metų A.Barniškis vadovavo ir mokyklos klarnetininkams. Jo klarneto klasę greta išugdytų šešių puikių klarnetininkų baigė ir sūnus Vytautas Barniškis, o anūkas Audrius taip pat pasirinko klarnetininko kelią.

Garsenybės tarp mokinių

Bendradarbių atmintyje A.Barniškis išliko kaip taikus ir tolerantiškas skyriaus vedėjas, o buvę mokiniai vienu balsu tvirtina, kad kaip mokytojas jis buvo labai reiklus, rūpestingas, itin mylintis savo profesiją.

Greta pedagoginio ir metodinio darbo Kauno J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje, A.Barniškis vadovavo įvairių įstaigų vokaliniams ansambliams ir pučiamųjų instrumentų orkestrams. Vis dėlto pagrindinė ir svarbiausia šio iškilaus mokytojo veikla buvo dainavimo pedagogika. Jis puikiai išmanė vokalo techniką, turėjo visas šiai profesijai būtinas savybes. Tai liudija jo išugdytų jaunųjų dainininkų skaičius – 41 klasės absolventas.

A.Barniškio mokiniai sėkmingai stojo į aukštąją muzikos mokyklą, tuometinę konservatoriją, daugelis jų tapo žymiais atlikėjais, teatrų solistais, puikiais pedagogais ir šiandien tęsiančiais savo mokytojo veiklą. Tarp A.Barniškio mokinių aukso raidėmis spindi šie vokalinės muzikos mylėtojams puikiai žinomi vardai: Marija Žilionytė-Šmitienė, Jadvyga Steckaitė, Teresė Chmieliauskaitė, Bernarda Petravičiūtė, Vytautas Rimkevičius, Jūratė Bukauskaitė, Danutė Dirginčiūtė, Aniliora Abraitytė, Margarita Gruzdeva, Valė Bagdonavičiūtė, Alfonsas Šmuilys, Birutė Sodaitytė, Dalia Guntoraitė, Stanislava Garbatavičiūtė, Juozas Janušaitis, Vytautas Kurnickas, mokytojo sūnus Algimantas Barniškis.

Humanisto palikimas

Kauno J.Gruodžio konservatorijos muziejuje saugomas A.Barniškio dienoraštis, mokyklai dovanotas 1989 m., likus beveik metams iki iškilaus pedagogo mirties.

Jau pageltusiuose lapuose galima rasti kruopščiai aprašytas mokinių balsų charakteristikas, jų tobulėjimą, netgi išvaizdos ypatumus. Labiausiai dėmesį patraukia dienoraštyje įamžintos A.Barniškio mintys, padedančios suprasti, kad tai galėjo parašyti tik jautrus ir gilus žmogus: "Visokiausių mokyklų turime. O jei mano valia būtų, įsteigčiau dar vieną, vyriausią už visas, – gerumo mokyklą. O ir visas vertinimas toje mokykloje būtų – kiek tu moki kitą žmogų užjausti ir suprasti."

Kas? Koncertas "A.Barniškiui – 100".

Kur? Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos Koncertų salėje.

Kada? Lapkričio 16 d. 15 val.