NUDŽIUGINO ATNEŠTAS RADINYS: TAI – LABAI VERTINGAS ISTORINIS ARTEFAKTAS

Jau kuris laikas galioja tvarka, pagal kurią žmonės rastus istorinius artefaktus turi pristatyti į Kultūros paveldo departamentą (KPD). Šį kartą Kauno paveldo sergėtojams žmonės atnešė ypač vertingą ir retą daiktą – Napoleono laikų tribunolo spaudą.

Įdomus radinys

Kauno KPD specialistus nudžiugino vieno žmogaus atneštas radinys. Paaiškėjo, kad tai – labai retas Napoleono laikų tribunolo spaudas. Negana to, šis istorinis artefaktas labai gerai išsilaikęs.

Kultūros ministro patvirtinta tvarka duoda vaisių ir žmonės noriai neša įvairius istorinius radinius KPD specialistams. Štai naujausias lobis, kurį žmonės pristatė Kauno paveldosaugininkams – Lietuvos vyriausiojo tribunolo spaudas. Nors radinio tyrimai dar tik bus atliekami, jau ir dabar aišku, kad jis turi didelę istorinę vertę ir neabejotinai taps vienu įdomiausių šiais metai atneštų, atsitiktinai rastų archeologinių radinių.

"Jis yra gerai išlikęs, įskaitomas. Aišku, metalas yra pažeistas korozijos, tačiau vis tiek labai geros būklės. Išliko tik metalinė dalis. O, greičiausiai, medinės rankenos nebėra. Tai istoriškai vertingas radinys ir vienas įdomiausių, kuriuos žmonės atnešė į KPD. Spaudai labai retai randami", – kalbėjo Kauno skyriaus KPD vyr. specialistas Andrius Liakas.

Jis nurodė, kad žmogus istorinį spaudą rado ties Kauno ir Jonavos rajonų riba, netoli senojo kelio Kaunas–Ukmergė. Paveldo specialistas pažymėjo, kad radėjų visada prašoma nurodyti kuo tikslesnę vietą, kur buvo rastas istorinis daiktas. Ta informacija užfiksuojama ir, jei reikia, atliekami papildomi vietovės stebėjimai ir žvalgymai.

"Be to, radėjai pretenduoja į atlygį, kuris siekia 25 proc. radinio vertės. Kiek toks spaudas yra vertas dar sunku pasakyti, nes jį dar vertins ekspertai. Dabar spaudas bus perduotas Kontrolės skyriui, tada – įvertinimui ir nuoseklesniam ištyrimui. Vėliau bus priimtas sprendimas, kokiam muziejui bus perduotas. O muziejus tada kontaktuos su radėju ir bus išmokėtas jam atlygis", – kas bus daroma su spaudu ir apie tai, kad radėjo laukia atlygis pridūrė KPD vyr. specialistas.

KPD atstovams istorinį artefaktą radęs žmogus buvo prasitaręs, kad norėtų, jog spaudas būtų eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje, tačiau, kaip sakė A.Liakas, paaiškės kiek vėliau, kuris muziejus radinį priglaus.

Istorinė vertė

Iš pradžių KPD skelbė, kad spaudas yra XVIII a., tačiau dabar patikslino, jog tai 1812-ųjų metų spaudas. Jį galėjo kažkas pamesti. Tačiau neatmetama, kad radinio vietoje seniau buvo pastatas, kuris iki šių dienų neišliko.

"Tai neabejotinai Napoleono laikų spaudas, naudotas 1812 m. vos kelis mėnesius. Plačiau apie tokius antspaudus esu rašęs "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspauduose". Erelį su raiteliu nuo liepos mėn. naudojo ne tik miestai, bet ir kitos Napoleono kurtos administracinės ir teismų struktūros, kol gruodį sugrįžo rusai", – KPD perteikė spaudą apžiūrėjusio tyrinėtojo Edmundo Rimšos komentarą.

"Tai labai didelės istorinės vertės radinys. Įdomu tai, kad šis spaudas yra tų laikų, kai jau buvo įvykęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimas ir tuomet prasidėjo Napoleono karas prieš Rusijos imperiją. Napoleonas suskubo atkurti institucijas, tad bandyta atkurti vieną LDK institucijų. Tam buvo naudojamas ir šis spaudas. Kai grįžo rusai, toks spaudas jau nebebuvo reikalingas", – papildė A.Liakas.

Tai istoriškai vertingas radinys ir vienas įdomiausių, kuriuos žmonės atnešė.

Atneša įvairių daiktų

Žmonės nėra abejingi istorijai ir jos išsaugojimui, todėl į KPD atneša įvairiausių radinių. Dažniausiai į kultūros paveldo rankas patenka žmonių atnešti senovinių ginklų likučiai ar jų dalys.

"Paskutiniu metu tokių archeologinių radinių daugėja. Žmonės šiemet atnešė ir ietigalių, strėlės antgalį, kelis kovos kirvius. Šie daiktai – ankstyvųjų Viduramžių, maždaug XI–XII a.", – apie šiųmetinius žmonių radinius kalbėjo A.Liakas.

Pastebima, kad žmonės vis labiau siekia išsaugoti istoriją, todėl vis dažniau senoviniai reliktai atgula į muziejų lentynas, o ne parduodami kaip įprasti daiktai, kuriuos matys tik savininkas. Žmonės nori dalytis istorijos prisiminimais ir jaučia atsakomybę, kad istorinius radinius pamatytų kuo didesnė visuomenės dalis.

"Labai jaučiame pagerėjusį visuomenės sąmoningumą visose srityse – ir vairavimo kultūroje, ir aplinkos tvarkyme. Auga ir pilietiškumas. Iš tiesų, labai padažnėjo atvejų, kai žmonės mums praneša apie radinius. Seniau būdavo didesnis noras juos pasisavinti. Pavyzdžiui, kai apie 2000-uosius prie Benediktinių vienuolyno buvo rastas aukso lobis, darbininkai jį pasisavino ir už tai buvo po to teisiami. Dabar kažkaip situacija kita. Džiaugiamės, kad ir šis radinys atsidūrė ne kažkur Varšuvos sendaikčių turguje ar internetinėje parduotuvėje, o liko Lietuvoje. Tai mūsų visų turtas ir mūsų dar nežinomos, iki galo neištyrinėtos, istorijos dalis. Labai dėkojame visiems geros valios žmonėms", – sakė KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.