PABIRO MOLIŪGAI: MANO, KAD NAUJOS TRADICIJOS NIEKO NEMENKINA

Etninės kultūros globos taryba išplatino paaiškinimus, kad Helovinas nedera su tautiniais papročiais. Bet moliūgus eksponuojantys gyventojai prieštaravimų neįžvelgia.

Iškalbingas užrašas

Jau įprasta, kad moliūgai ne tik pardavinėjami, bet ir tapo pramogų dalimi.

Spalvingą šventė vaikams šeštadienį surengta Sitkūnų bendruomenės namuose. Čia buvo įkurta moliūgų dirbtuvėlė. Pievoje oranžine spalva ir lemputėmis iš tolo švietė namelis, pastatytas bendruomenės vyrų.

Virš įėjimo į moliūgų statinį pasodintos dvi kaulėtos pamėklės, o tarp jų užrašas „Apotheka“, primenantis, kad moliūgai yra sveika ir gydomųjų savybių turinti puiki daržovė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Raganėlės pamokos

Kaip iš moliūgų kurti įvairius pavidalus, Sitkūnų bendruomenės vaikus nuotaikingai ir žaismingai mokė raganėlė Lina.

Sitkūnų bendruomenės pirmininkas Evaldas Jocius sakė, kad toks renginys gyvenvietėje – pirmas.

„Nusprendėme surengti neįprastą šventę. Norėjome pasiūlyti kažką smagaus vaikams. Rudens metu, kai darosi šalta ir tamsu, norisi vaikus kažkuo pralinksminti, pasiūlyti judresnės bendros veiklos. Matau, kad sumanymas pasiteisino. Susirinko nemažai jaunų šeimų, vaikai atrodo labai susidomėję“, – atkreipė dėmesį bendruomenės vadovas E. Jocius.

Pas mus juk trūksta linksmų švenčių, kuriuose ir vaikai, ir suaugę galėtų pasijusti nekasdieniame pasaulyje.

Moliūgų parkai

Pasiteiravome, kaip jis vertina Etninės kultūros globos tarybos išplatintus paaiškinimus, kad iš Amerikos atėjusios Helovino tradicijos nedera ir net kertasi su įprastais lietuviškais papročiais, kuriuose vyrauja rimtis ir susikaupimas.

„Aš manau, kad naujos tradicijos nieko nemenkina. Pas mus juk trūksta linksmų švenčių, kuriuose ir vaikai, ir suaugę galėtų pasijusti nekasdieniame pasaulyje“, – svarstė E. Jocius.

Kauno rajone šiais metais įsikūrė ne vienas Helovino šventei skirtas moliūgų parkas, kur galima ne tik jų įsigyti, bet ir paragauti.

Laimučio Brundzos nuotr.

Moliūgų kiemas

Batniavos seniūnijoje Babtų kaime esančiame Deksterių ūkyje įkurtas Moliūgų kiemas. (veikė iki spalio 22 d.)

Kiemo šeimininkai kviečia paragauti moliūgų blynų bei šiltos arbatos, pagamintos iš ūkyje augančių gerybių: įvairiausių rūšių (gyvatinių, saldžiųjų, kiaušininių) moliūgų.

Moliūgų fiesta rengiama ir Karmėlavos seniūnijoje esančiuose Sergeičikuose, kurių aplinką papuošė moliūgų alėjos, nameliai, sostai ir net moliūgų piramidė.

Vaikams skirta šventė planuojama Užliedžių seniūnijoje esančiame Paparčių kaime.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Skaptuokite, dekoruokite, dažykite ir kurkite iš moliūgų istorijas su įdomiais herojais – linksmais, žaismingais, mistiškais, draugiškais ar net kiek gąsdinančiais“, – ragina šventės organizatoriai.

Abejoja prasmingumu

Etninės kultūros globos taryba pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau populiarėja naujai atėjusi Helovino šventė, tiksliau, naujas jos variantas, kuriame vyrauja su mirtimi susiję gąsdinimai (nors Helovino kilmė pasižymi visiškai kitomis prasmėmis).

„Toks Helovinas itin nedera su lietuviškais Vėlinių papročiais, kurie skatina pagarbą mirusiųjų pasauliui, artimą ryšį su anapus iškeliavusiais protėviais, skatina apmąstyti šio ir anapusinio pasaulio santykį. Lietuvoje pagarba ir meile grindžiamas gyvųjų ir mirusiųjų ryšys nuo seno buvo palaikomas ne tik lapkričio pradžioje, bet ir visą spalio mėnesį (ne veltui vienas iš senųjų spalio mėnesio pavadinimų – Vėlinis), tačiau dabar senąsias tradicijas tuo pačiu laikotarpiu vis labiau užgožia visiškai kitokie, mirties ir anapusinio pasaulio suvokimą skatinantys Helovino renginiai“, – pabrėžiama paaiškinime.