Virtualiajame forume – diskusijos apie naująją realybę ir postkoroninę ateitį | kl.lt

VIRTUALIAJAME FORUME – DISKUSIJOS APIE NAUJĄJĄ REALYBĘ IR POSTKORONINĘ ATEITĮ

Gegužės 20–22 d. grįžta trečias, jau tradicija tapęs, Europos kultūros sostinės forumas. Šiemet renginys keliasi į virtualiąsias erdves.

"Kaunas 2022" ir "Kūrybiškos Europos" biuro organizuojamas forumas kvies Europos menininkus, kultūros kūrėjus, privataus ir viešojo sektoriaus atstovus aptarti kultūros lauko iššūkius ir ateitį pasaulinės pandemijos kontekste. "Šiandienės krizės akivaizdoje kultūros sektoriaus reikšmė kartais yra nepelnytai nuvertinama. Tačiau menininkai ir kiti kultūros veikėjai atlieka svarbų vaidmenį, vienydami visuomenę ir palaikydami jos ryžtą sunkmečiu", – pastebi "Kaunas 2022" programos vadovė Ana Čižauskienė.

Netikėti pokyčiai

Forumo programą sudarys ryškių kultūros atstovų pranešimai: dalyviai bus kviečiami į keturias diskusijas virtualiojoje erdvėje. Prisijungus prie tiesioginės transliacijos bus galima užduoti klausimus pranešėjams. Forume pranešimus skaitys aktyvūs kultūros veikėjai, šio lauko tyrinėtojai, kultūros ekonomistai ir analitikai iš įvairių Europos šalių. Didžioji renginio dalis vyks anglų kalba, tačiau bus organizuojamas ir sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą.

Pastaruosius dvejus metus forumas tapdavo tikra švente, į kurią susirinkdavo daugybė žmonių iš visos Europos kultūros sostinių. Pasak A.Čižauskienės, šiųmetis renginys turėjo vykti garsiame istoriniame Kauno pastate – Lietuvos banko rūmuose. "Į Kauną planavo atvykti daugybė užsienio partnerių. Ketinome priimti svečius iš Hanzos miestų tinklo, taip pat čia turėjo susirinkti Europos kultūros fondo vykdomos "Tandem" programos dalyviai ir kiti partneriai. Forumo sesijų temos turėjo būti skirtos tarptautinio bendradarbiavimo vystymui, – pasakojo pašnekovė. – Žinoma, virusas mūsų planus nemenkai pakoregavo. Kadangi forumas tapo virtualus, tam tikros renginio dalys negalės įvykti. Iš kitos pusės, virtualus formatas suteikė galimybę pakviesti daugiau dalyvių neakivaizdžiai dalyvauti renginyje. Tad jis tam tikra prasme tapo labiau prieinamas ir tuo patrauklesnis."

Nesinorėtų, kad mūsų programa taptų orientuota vien tik į nuotolinį formatą. Juk tai neatstoja bendravimo su menininku ir jausmo, kad esi įvykio dalimi.

Be abejo, pasikeitė ir forumo tematika. Iš pradžių planuota diskutuoti apie tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę kultūros sektoriuje. Vis dėlto šiandien aktualiau aptarti esamą krizinę situaciją ir postkoroninės ateities perspektyvas. Pranešėjai taip pat pasidalys kultūros veikėjams aktualia informacija apie programas ir galiojančias priemones kultūros sektoriaus finansavimui ir paramai.

Šiemet renginį "Kaunas 2022" pirmą kartą organizuoja kartu su "Kūrybiškos Europos" biuru Lietuvoje. Biuro vadovė Dileta Nenėnė pristatys ir moderuos dvi sesijas antrą forumo dieną – gegužės 21-ąją. Šiose sesijose bus aptariamos Lietuvos ir tarptautinių kultūrą finansuojančių institucijų paramos programos ir kitos pajamų netekusiam kultūros sektoriui svarbios temos.

Iššūkiai ir pamokos

Žmogui, kuris nėra kultūros sektoriaus atstovas ar šios srities darbuotojas, A.Čižauskienė siūlo prisijungti į įžanginę forumo sesiją. Ji vyks gegužės 20 d. 15 val. Šioje sesijoje dalyvaus pripažinti kultūros ekspertai, kurie diskutuos apie kultūros reikšmę krizės laikotarpiu.

"Įtakingi tyrėjai ir mąstytojai dalysis savo įžvalgomis apie tai, kodėl kultūra ir meniniai projektai yra reikšmingi šiuo sudėtingu metu. Penktadienį, gegužės 22 d., popietinėje sesijoje dalyvaus Lietuvos menininkai Julijonas Urbonas ir Rugilė Barzdžiukaitė. Jie diskutuos apie tai, kaip koronakrizė paveiks ateitį ir būsimus meninius procesus. Prieš diskusiją įdomų pranešimą skaitys ir futuristė, ateities ir šiuolaikinių tendencijų tyrinėtoja iš JAV Anne Boysen", – atskleidė pašnekovė.

A.Čižauskienė atkreipė dėmesį, kad koronaviruso sukelta krizė kultūros lauką veiks dar ilgai. "Nežinome, kiek laiko užsitęs ši situacija. Tačiau akivaizdu, kad kol nebus rastas efektyvus viruso gydymo būdas, gyvensime vienaip ar kitaip suvaržyti. Įvairios priemonės žmonių saugumui užtikrinti, be abejo, darys didelę įtaką kultūros sektoriui, ypač žmonių dalyvavimo renginiuose įpročiams. Manau, kad dar ilgai į renginius bus žiūrima kaip į nesaugų laisvalaikio praleidimo būdą", – teigia ji.

Vis dėlto, pašnekovė pripažįsta, kad iššūkiai, su kuriais susidūrė kultūros kūrėjai, taip pat išmokė svarbių pamokų, suteikė neįkainojamos patirties. "Pirmiausia, skaitmeninės technologijos šiuo laikotarpiu buvo visapusiškai pritaikytos kultūros srityje, atsirado daug naujovių, eksperimentų. Taip pat iš naujo įvertinome tarptautiškumo, bendradarbiavimo su užsienio menininkais ir kūrėjais reikšmę mūsų darbui", – tikina A.Čižauskienė.

Kas laukia 2022-aisiais?

Pašnekovės teigimu, siekiant padėti kultūrai atsistoti ant kojų, Europos šalyse taikomi panašūs paramos metodai. Kultūros lauko atstovai ir menininkai taip pat suranda įvairių būdų ir naujų formatų bendrystės jausmui visuomenėje kurti, palaikyti žmonių optimizmą sunkiu laiku.

"Kaunas 2022" karantino laikotarpiu vykdė projektą "Kultūra į kiemus". Miesto gyventojams buvo suteikta galimybė garsių atlikėjų koncertus stebėti tiesiai iš savo namų balkonų. Panašios akcijos vyko ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, Vroclave, kuris Europos kultūros sostine buvo tituluotas 2016 m. A.Čižauskienė džiaugėsi ir Faro miesto Portugalijoje sumanymu. "Čia inicijuotas puikus tarptautinis projektas "Europe at home". Įdomiausia tai, kad jį inspiravo Kaune vykdytas projektas "Karantino langai", kurio metu fotografė Gabija Vainiūtė fiksavo žmonių portretus už jų namų langų. Šios idėjos įkvėpti portugalai pakvietė buvusias ir būsimas kultūros sostines siųsti fotoreportažus apie tai, kaip jų gyventojams sekasi karantino laikotarpiu", – pasakojo A.Čižauskienė.

Pasak pašnekovės, šie projektai puikiai atskleidžia kultūros misiją. "Kultūra reflektuoja ir interpretuoja mus supančius dabarties įvykius ir idėjas. Ji turi galios pasiūlyti kūrybiškus sprendimus sudėtingoms situacijoms, su kuriomis susiduria visuomenė. Manau, kad šiuo metu menininkai ir kultūros veikėjai atlieka itin svarbų vaidmenį vienijant visuomenę ir palaikant jos ryžtą pandemijos metu. Tad kultūra yra prioritetinis dalykas net užklupus sunkiai krizei", – tiki A.Čižauskienė.

Šiais metais Europos kultūros sostinėmis tapo Rijeka Kroatijoje ir Galvėjus Airijoje. Tačiau abu šie miestai susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis. Dėl užklupusios pasaulinės pandemijos tapo neįmanoma įgyvendinti programų, kurioms buvo ruoštasi net penkerius metus.

"Deja, panašu, kad abi programos bus arba visiškai atšauktos, arba įgyvendintos tik iš dalies, kai karantino apribojimai sušvelnės, – pastebi A.Čižauskienė. – Žinoma, mums tai kelia didžiulį susirūpinimą. Labai gaila kolegų, taip pat turime mąstyti ir apie savo programą 2022-aisiais. Šiuo metu nuspėti, kas laukia Kaunui tapus kultūros sostine, sudėtinga. Tačiau komandoje nuolat diskutuojame apie naujus galimus renginių formatus ir ateities perspektyvas. Matome, kad šiuo metu auga renginių formatų, kurie nereikalauja didelių žmonių sueigų, reikšmė."

Todėl, pasak pašnekovės, tikėtina, kad ateityje daugės mažai kontakto tarp žmonių reikalaujančių projektų. Pavyzdžiui, meninių instaliacijų viešose miesto erdvėse. "Vis dėlto, nesinorėtų, kad mūsų programa taptų orientuota vien tik į nuotolinį formatą. Juk tai neatstoja bendravimo su menininku ir jausmo, kad esi įvykio dalimi. Belieka tikėtis geriausio ir ruoštis įvairiems ateities scenarijams", – sako A.Čižauskienė.


Kas? "Europos kultūros sostinės forumas 2020".

Kur? Tiesioginė transliacija svetainėje forumas.kaunas2022.eu

Kada? Gegužės 20–22 d.


Forumo programa

Gegužės 20 d. 15 val. – Kultūros vaidmuo įveikiant krizę.

Gegužės 21 d. 10 val. – Kultūra ekonominės krizės valdymo priemonėse.

Gegužės 21 d. 15 val. – Kultūros tarptautiškumo rėmėjų forumas.

Gegužės 22 d. 15 val. – Postpandeminės ateities kultūros. Persiorientavimas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS