AJURVEDOS SPECIALISTĖ: VALGYMAS TURĖTŲ BŪTI TARSI RITUALAS (RECEPTAI)

Kaunietė Asta Gruodė gyvena vadovaudamasi ajurvedos filosofija, praktikuoja ajurvedinę mitybą ir jau šešerius metus moko maitintis ir gaminti pagal ajurvedą kitus. Šis holistinis mokslas padeda jai atrasti balansą gyvenime. Tai žinios apie gyvenseną – tokią, kokia ji palankiausia kiekvienam iš mūsų.

Atsakymus rado ajurvedoje

A. Gruodė pasakoja iki 27-erių metų ne itin mėgusi gaminti ir tuo metu būtų labai nustebusi, pamačiusi save virtuvėje verdant katilą sriubos 50-čiai žmonių.

„Tačiau gyvenimas tuo ir žavus, kad kas kartą gali save nustebinti, – šypsosi Asta. – Savarankiškai gaminti didesnėms grupėms žmonių pradėjau prieš šešerius metus, po savanorystės vaikų stovykloje. Taip susiklostė aplinkybės, kad kartą likau viena virtuvėje su receptų paruoštukais gaminti vakarienę. Vakarienė pavyko, o aš toliau tenkinau savo smalsumą mitybos srityje, ir pastaroji veikla tapo mano gyvenimo dalimi. Taip atsirado „Ajurvedinė maisto kultūra“ ir dar didesnis noras dalytis žiniomis seminarų ar kursų metu.“

Asta nuo paauglystės pakankamai aktyviai judėjo, svarbi jai buvo ir mityba, tad sveikas gyvenimo būdas moterį lydi, galima sakyti, visą gyvenimą.

„Per pastaruosius dešimt metų gyvenime daug kas keitėsi – keičiausi ir aš. Man kildavo daug klausimų, o atsakymų buvo dar daugiau. Gilinausi, lyginau, ieškojau, tačiau man vis trūko visumos. Ir tada į mano gyvenimą atėjo ajurveda. Į Lietuvą buvo atvažiavę tarptautinės mokyklos „Art of Living“ dėstytojai, aš buvau jų paskaitose, o paskui kaip savanorė dalyvavau maisto gaminime, ir mane tai pabudino. Mokytojai kalbėjo apie pojūčius, apie psichologinę būklę, apie tai, kaip svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip tai darome. Ten supratau, kad kalbant apie mitybą į žmogų turime žiūrėti holistiškai.“

Pagrindinė taisyklė, kuria turėtume vadovautis, jeigu esame sveiki, – ir valgyti, ir gerti tada, kai esame išalkę arba ištroškę.

Išvien su gamta

Ajurvedos šaknys – Indijoje, tačiau kiekviena šalis turi savo ajurvedą, nes ajurveda – tai kas palankiausia konkrečiam žmogui, konkrečioje šalyje, konkrečiu laiku.

„Ajurveda išvertus reiškia „gyvenimo žinios“. Tai yra supratimas, kad mes turime paisyti gamtos dėsnių ir gyventi išvien su gamta. Tai žinios apie gyvenseną – tokią, kokia ji palankiausia kiekvienam iš mūsų. Tai ne tik mityba, bet ir mūsų poilsis, judėjimas, gebėjimas atsipalaiduoti. Tai žinios apie mūsų kūną, protą, jausmus, net sielą, kurią tradicinė medicina ignoruoja“, – sako Asta.

Ar ajurvedinė mityba tolygu sveikai mitybai? Anot pašnekovės, ajurvedinis maistas yra subalansuotas, šviežias, gamintas pagal ajurvedinius mitybos principus, bet kiekvienas esame unikalus, todėl ir mityba turėtų būti individualizuota. Kas vienam bus maistas, kitam gali būti nuodas.

Ajurvedoje išskiriami trys žmogaus konstituciniai tipai (došos) – Vata, Pita, Kapha. Žmogus, besidomintis ajurvedine mityba, neišvengiamai susiduria su šiomis energijomis, nes, norint valgyti ajurvedinį maistą, reikia atsižvelgti, kas kokiai došai yra palankiausia. Tačiau norint valgyti sveikiau, pirmiausia verta pradėti nuo ajurvedinių mitybos principų.

A. Gruodės asmeninio archyvo nuotr.

Ką valgyti?

Astos teigimu, ajurvedoje akcentuojama, kad maistas turi būti šviežias, suvalgomas per 3–4 val. nuo pagaminimo. Tokiu būdu su maistu gauname daugiausiai gyvybinės energijos Pranos. Antros dienos barščiai – tai jau ne ajurvedinė mityba.

Anot specialistės, šių dienų problema, kalbant apie mitybą, yra tai, kad žmonės valgo labai daug nešviežio, šildyto maisto, pusgaminių, dėl ko kūne atsiranda toksinų, šlakų, kurie stabdo maisto įsisavinimą. To rezultatas – turime galybę maisto, o mūsų ląstelės badauja. Todėl svarbiau ne kiek ir ko suvalgome, o kiek įsisaviname.

Pagrindiniai požymiai, kad kūne kaupiasi toksinai, tai vidurių užkietėjimas, tingumas, nemalonus burnos ir prakaito kvapas, gausios liežuvio apnašos, pilvo pūtimas. Esant tokiems požymiams, visų pirma, reiktų sustiprinti virškinimo ugnį. Tai padaryti padeda reguliarus valgymo ir judėjimo režimas, lengvi, švieži, daugiausiai augaliniai produktai, rafinuoto cukraus, miltų, kavos, kepto maisto apribojimas, prieskonių vartojimas, dienos režimo laikymasis.

Kaip ruošti?

Kalbant apie produktus – reikėtų rinktis sezoninius vaisius, daržoves, grūdus, riešutus.

Tinkamiausias būdas ruošti maistą – garuose arba labai mažai kepinant. Net ir verdant sriubą, tas daržoves, kurias į ją dėsime, palanku apvirti garuose, nes kuo mažesnį sąlytį su vandeniu turi daržovė, tuo daugiau mikroelementų ji išlaiko ir tuo ji mums naudingesnė, gražesnė, ryškesnė, traškesnė.

Jeigu turime galimybę maistą gaminti ant natūralios, laužo ugnies ar dujinės viryklės – tai puiku. Ant ugnies ruoštas maistas turi visai kitą skonį, energetiškai žmogui jis daug palankesnis.

Apie skonius

Ajurvedoje yra išskiriami šeši skoniai – saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus, aitrus. Labai svarbu kiekvieną dieną gauti tų šešių skonių, tam, kad mūsų kūnas gamintų visus mikroelementus.

Astos teigimu, dažnai žmonės pavalgę galvoja: dar kažko noriu, gal saldaus. Dažniausiai taip būna dėl to, kad valgydami negauna kartaus skonio. Nežinodami, kad trūksta kartaus skonio, bando užvalgyti saldaus, kad užsipildytų.

„Visų skonių gauti per dieną vien tik iš maisto produktų nėra lengva, todėl naudojame prieskonius, kuriuos galime maišyti, ir tada mūsų kūnas pasitenkina, – aiškina pašnekovė. – Tačiau prieskonius reikia tinkamai paruošti. Sėklas būtina kepinti, kad pašalintume fermentų blokatorius, kurie šiek tiek stabdo virškinimą. Juos pašalinti gali drėgmė arba karštis. Grūdus mes mirkome, o sėklas ir didžiąją dalį kitų prieskonių – kepiname dar ir dėl to, kad išsiskirtų eteriniai aliejai.“

Kiek valgyti?

Pasak ajurvedinės mitybos specialistės, norint sveikai maitintis, svarbu ne tik šviežias maistas, bet ir jo kiekis. Mūsų skrandis telpa į delnus, tad ir žaliavos, iš kurios gaminame maistą, kiekis neturėtų būti didesnis. „Jeigu verdame kokias nors kruopas, makaronus, yra labai nesuku pamatuoti – dvi rieškutes žmogui“, – sako Asta.

Pavalgius, skrandyje turėtų likti apie 30 proc. oro, kad sklandžiai vyktų virškinimas. Todėl kita labai svarbi ir visiems tinkanti rekomendacija: valgyti turėtume iki pirmo atsirūgimo. Kai atsirūgstame – tai yra ženklas, kad skrandis pripildytas tiek, kad gerai suvirškintume. Atsirūgimas yra refleksas, kurį kiekvienas turime nuo gimimo, tačiau ne visada jis suveikia dėl pernelyg didelių porcijų, kurios „ištampo“ skrandį.

Kartais atsirūgimo nepastebime dėl dėmesingumo stokos ir šalutinių dirgiklių. Dažnai žmonės valgydami daug kalba ar žiūri televizorių, naršo telefone, todėl pastebėti atsirūgimą sunku, o persivalgyti – lengva.

Kada valgyti?

Pasak A. Gruodės, ajurveda rekomenduoja gyventi pagal gamtos režimą. Kai saulė aukščiausiai, natūralu, kad virškinimo ugnis yra didžiausia. Todėl sunkiausiai virškinamą maistą reikėtų valgyti per pietus, tarp 12–14 valandos.

Pusryčius palankiausia valgyti tarp 8–9 val., vakarienę reikėtų suvalgyti iki 19 val., o miegoti palankiausia eiti iki 22 val.

Svarbu yra daryti tarpus tarp valgymų. Tiek tradicinė medicina, tiek ir ajurveda sako, kad valgyti reikėtų tada, kai maistas palieka skrandį, o virškinimo procesas toliau vyksta žarnyne. Tai reiškia, kad turėtumėme valgyti ne dažniau kaip kas dvi su puse valandos. Ir svarbu nepamiršti, kad bet koks sausainis ar saldainis tarp valgymų taip pat traktuojamas kaip maistas.

„Pagrindinė taisyklė, kuria turėtume vadovautis, jeigu esame sveiki, – ir valgyti, ir gerti tada, kai esame išalkę arba ištroškę, – pabrėžia Asta. – Intuityvus valgymas yra nuostabus dalykas, tik dažnai mes negalime juo vadovautis, nes mūsų maiste per daug įvairių stipriklių – žmonės ne visada supranta, ko jie iš tikrųjų nori. Jeigu nevartojame rafinuoto cukraus, perdirbtų produktų, baltų miltų, tuomet pakankamai gerai jaučiame, kada norime valgyti ir ko. Bet jeigu mūsų pirkinių krepšelyje nuolatos guli batonas, dešros, rūkyti gaminiai, traškučiai, saldinti jogurtai – vargu ar galėsime pajausti, kada ir ko mūsų kūnui reikia.“

Apie vandenį

Vanduo būtinas mūsų racione, bet pašnekovė teigia pastebinti tendenciją, kad kartais žmonės jo geria net per daug ar netinkamu metu, taip gesindami virškinimo ugnį. Per dieną suvartojamo vandens kiekiui didelę įtaką daro mūsų gyvensena, gyvenamoji vieta ir aplinkybės.

Jei daug judate, gyvenate kur labai karšta, valgote daug sūraus maisto, vandens išgersite daugiau. Tačiau vandens nereikėtų gerti per prievartą ar pavyzdžiui, būtinai 2–3 l per dieną. Stebėkite, kaip jaučiatės, gerkite, kai esate ištroškę.

Labai palanku dieną pradėti šilto vandens stikline, kai skrandis dar tuščias, tačiau jau išsivalius dantis ir liežuvį. Jei mėgstate labai šaltą vandenį, papildomai naudojate energijos resursus, kad skrandyje jis sušiltų. Todėl šiltą vandenį taip pat naudinga gerti ir dieną, o didesnį vandens kiekį palankiausia gerti prieš valgį likus 30 min. ir po valgio praėjus ne mažiau kaip 90 min. Jei valgote labai sausą maistą, pavyzdžiui, sumuštinį, galite šiek tiek atsigerti, bet jei valgant troškinį sriubą ar kitą pagrindinį patiekalą norisi gerti, tikėtina, kad per greitai valgėte, mažai kramtėte ar maistas buvo per sūrus.

Svarbiausia – meilė

Gaminant maistą labai svarbu pasirinkti ne tik šviežius, geriausia – sezoninius, produktus, bet ir atkreipti dėmesį į savo savijautą gaminant ir valgant.

Geras nusiteikimas, pozityvios mintys, nuoširdūs palinkėjimai ir su meile pagamintas maistas net ir paprastą patiekalą pavers energijos užtaisu, ir tai bus šventė ne tik kūnui, bet ir sielai.

„Valgymas turėtų būti tarsi ritualas, maža šventė bent kartą per dieną, – sako ajurvedos specialistė. – Ne be reikalo anksčiau žmonės pasimelsdavo prieš maistą. Pasimelsti, nurimti, padėkoti prieš valgį patartina visiems – taip maistą ne tik geriau pasisavinsite, bet ir pastebėsite ką suvalgėte, apie ką kalbėjote, kaip jaučiasi šalia esantys.“

Avinžirnių desertas su riešutais

A. Gruodės asmeninio archyvo nuotr.

200 g sviesto,

200 g avinžirnių miltų,

100 g kokoso žiedų cukraus arba datulių,

2 šaukštai kerobo,

1 saujelė pakepintų graikiškų arba kitokių riešutų,

1/2 šaukštelio kardamono,

1/2 šaukštelio imbiero miltelių,

1/3 šaukštelio muskato,

uogų milteliai apvoliojimui.

Puode ištirpinkite sviestą, sudėkite avinžirnių miltus ir maišykite kol miltai pradės ruduoti ir skleisti riešutų aromatą (užtruks apie 15–20 min.). Pasklidus aromatui, suberkite cukrų, keroba ir prieskonius, dar šiek tiek pakaitinkite maišydami, kad masė būtų tolygi ir ištirptų cukrus. Suberkite riešutus, vėl gerai išmaišykite ir palikite masę atvėsti, kad galėtumėte formuoti rutuliukus. Formuokite norimo dydžio rutuliukus ir apvoliokite juos uogų milteliuose, kokoso ar šokolado drožlėse. Laikykite šaldytuve apie 1 val., kad sustingtų.

Panyro troškinys su špinatais

A. Gruodės asmeninio archyvo nuotr.

200 g saldaus pieno sūrio (panyro),

200 g špinatų,

3 šaukštai grietinės,

1 šaukštelis malto kumino,

1/2 šaukštelis maltos kalendros,

1/2 šaukštelis ciberžolės,

žiupsnelis juodųjų pipirų,

žiupsnelis druskos,

1 šaukštas lydyto sviesto (ghee).

Įkaitinkite keptuvę su lydytu sviestu ir pakepinkite prieskonius. Pasklidus prieskonių aromatui, sudėkite į keptuvę kubeliais supjaustytą sūrį, kad pakeptų. Pakepus sūriui, sudėkite susmulkintus špinatus ir viską kartu patroškinkite apie 5 min. Išjunkite ugnį, sudėkite grietinę, pipirus, druską ir viską gerai išmaišykite. Valgykite su salotomis ir pilno grūdo duona, basmati ryžiais, bolivine balanda ar kitomis kruopomis.

Žalių grikių blyneliai su aguonomis

A. Gruodės asmeninio archyvo nuotr.

140 g žalių grikių,

6–8 datulės,

2 šaukštai aguonų,

1/2 šaukštelis sodos, nugesintos citrinos sultimis,

1 šaukštelis cinamono,

1/2 šaukštelio malto kardamono,

lašelis vanilės,

žiupsnelis druskos,

lydyto sviesto (ghee) kepimui.

Nakčiai užmerkite grikius šaltame vandenyje. Ryte perplaukite ir nusausinkite. Sudėkite visus ingredientus į trintuvę ir sutrinkite iki vientisos masės. Blynelius kepkite keptuvėje ant lydyto sviesto. Valgykite su avokado, kokoso kremu ar trintų uogų padažu.