APLEISTI PASTATAI – MIESTO GALVOS SKAUSMAS

Kauno centre vis dar gausu netvarkomų pastatų. Privačių statinių savininkų tvarkytis neskatina nei taikomi didesni mokesčiai, nei siūlomos įvairios programos, per kurias galima gauti dalinį finansavimą.

Ilgas sąrašas

Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąraše kasmet būna apie kelis šimtus objektų. Tokiam nekilnojamajam turtui (NT) miestas taiko didesnius mokesčius, tačiau tai neskatina tvarkytis.

„Sąrašas sudaromas kiekvienais metais. Pernai į Apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtraukti 192 NT objektai. Nė vienas objektas iš sąrašo nebuvo išbrauktas. Dar ankstesniais metais į šį sąrašą buvo įtraukta 213 NT objektų. Į praėjusių metų sąrašą naujai buvo įtraukti 39 objektai. Iš 2022 m. sąrašo nepateko 65 objektai“, – detalizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Jis nurodė, kad daugiausia apleistų, neprižiūrimų objektų įtraukta Centro seniūnijoje. Be to, čia gausu objektų, kurių vertybes saugo paveldas, tad tokių pastatų remontas paprastai reikalauja didesnių investicijų.

„Gyvenamosios paskirties pastatai yra ne NT mokesčio objektai, todėl jie ir butai negali būti traukiami į apleisto ir nenaudojamo turto sąrašus, taikant jiems bet kokio dydžio NT mokestį. Todėl sąraše vyrauja komercinės paskirties objektai“, – apie tai, kad didesni mokesčiai taikomi tik apleistiems komerciniams pastatams, aiškino P. Keras.

Darbai: kol kas didelių pokyčių A. Jakšto gatvėje nevyksta, pastatas tvarkomas tik minimaliai, kad nekeltų pavojaus praeiviams. / A. Barkausko nuotr.

Miesto skauduliai

Administracijos direktoriaus pavaduotojas „Kauno dienai“ vardijo pastatus, kuriuos miestas norėtų kuo greičiau matyti sutvarkytus. Deja, ledai dažnai net nepajudėję iš mirties taško, tad ir toliau tenka savininkus bausti didesniais mokesčiais.

„Vienas pagrindinių, galinčių reprezentuoti miestą, – Centrinio pašto pastatas. Valstybei priklausantys pastatai šiuo metu yra blogiausios būklės. Didžioji dalis jų pagal paskirtį atleisti nuo NT mokesčio ir taip pat negali būti įtraukti į apleisto ir nenaudojamo turto sąrašus, tačiau kelia pavojų aplinkiniams ir kuria vizualinę taršą“, – teigė P. Keras.

192 – tiek objektų pernai buvo įtraukti į Apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Pasak jo, Kauno miesto savivaldybei priklausantys pastatai nuolat tvarkomi.

„Kauno miesto savivaldybės administracija nupirko apleistą pastatą Vytauto parke, Perkūno al. 4B, kurį sutvarkius, ketinama pritaikyti Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos poreikiams. Miesto skauduliais taip pat yra tapę privatūs pastatai: Šv. Gertrūdos gatvėje esanti sinagoga, V. Putvinskio gatvėje stovintys buvę bankininkų rūmai, taip pat A. Jakšto gatvėje esanti žydų ligoninė“, – apie pastatus, kurie sutvarkyti galėtų tapti tikromis miesto pažibomis, kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Jis nurodė, kad apleistam NT taikomas 3 proc. objekto vertės mokesčio tarifas. Šį mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

„NT mokesčio už 2023 m. sumokėjimo terminas yra iki 2024 m. vasario 15 d.

Įtrauktų į sąrašą objektų, kuriems taikomas didesnis mokesčio tarifas, preliminari NT mokesčio suma 2022 m. sudarė 485 tūkst., o pernai – 611 tūkst. eurų“, – informavo P. Keras.

Prisikėlimas: naujieji savininkai nori sugrąžinti „Versalio“ didybę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kelia pavojų

Neprižiūrimi pastatai – ne tik miesto vizualinė tarša, bet ir dažnai kelia pavojų aplinkiniams, nes nuo jų krinta plytos, stogo ar sienų dalys, stiklų duženos.

„Apleistas NT gali kelti pavojų arti jo būnantiems asmenims ar kitų žmonių turtui. Trupantys pastatų fasadai, fiziškai pažeisti balkonai, dekoro detalės, šaltuoju metų laiku nesandari lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema, o kartu prie jos besiformuojantys varvekliai gali padaryti didelės žalos tiek visiems mums, tiek mūsų turtui.

Apleisti pastatai, ypač miesto Centre ir Senamiestyje, kenkia miesto įvaizdžiui“, – apie tai, kodėl miestas suinteresuotas, kad apleistų pastatų būtų kuo mažiau, kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Ligoninės konversija

Vienas ryškiausių Senamiesčio skaudulių – kelis dešimtmečius stovinti apleista buvusi žydų ligoninė. Ji daug metų įrašyta į apleisto NT sąrašus. A. Jakšto gatvės vaiduoklis jau kurį laiką aptrauktas tentu, tačiau pro jo plyšius kartais matyti byrančios sienos.

„Kauno diena“ dar prieš pusantrų metų rašė, kad pasikeitė pastato šeimininkai. Tąkart naujųjų savininkų atstovai tikino, kad planai nepasikeitę ir šioje vietoje norima atstatyti gydymo paskirties pastatą, įrengti grožio centrą, tačiau iki šiol jokie darbai nevyksta. Dienraštis pasiteiravo, ar planai sutvarkyti šį objektą vis dar gyvi, ar jau palaidoti, ir kauniečiai nesulauks pokyčių?

„Kelios kompanijos yra pateikusios techninius projektus, tad vyks jų vertinimas. Manau, juos peržiūrėję, viską susidėlioję, jei tiks, gal po kelių mėnesių ieškosime rangovo“, – kalbėjo buvusią žydų ligoninę valdančios bendrovės TSMA-T atstovas.

„Šiuo metu lokalizavome byrančias vietas, aprinkome plytas, viską šiek tiek aptvarkėme. Sklype pjauname žolę, užkalėme langus, bet, aišku, kol kas bendras vaizdas nemalonus“, – kad pastatas nuolat kažkiek aptvarkomas, kad nekeltų pavojaus praeiviams, nurodė pašnekovas.

Paskirtis: buvusios žydų ligoninės savininkai tikina, kad po rekonstrukcijos čia ir toliau bus gydymo įstaiga, gal įsikurs ir grožio centras. / A. Barkausko nuotr.

Žada atgimimą

Dar vienas pastatas, laukiantis atgimimo, stovi Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvės kampe. Buvęs „Versalio“ pastatas šiuo metu, kaip ir žydų ligoninė, paslėptas po tentu.

Šis pastatas Kaune skaičiuoja jau daugiau kaip 100 metų. 1897–1898 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą miesto centre buvo pastatyti mūriniai dviejų aukštų pastatai. Antrame aukšte buvo įrengtas „Versalio“ viešbutis, o pirmame duris atvėrė restoranas, kelios parduotuvės, knygynas, kirpykla. Funkcijų ir paslaugų gausa lėmė, kad pastatas ne tik atliko apgyvendinimo, maitinimo funkcijas, bet ir tapo kvartalo kultūros centru.

1920 m. „Versalyje“ būrėsi užsienio svečių klubas. Pastato kaimynystėje, Vasario 16-osios gatvėje, kurį laiką gyveno ir Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tarpukariu „Versalyje“ rinkdavosi laikinosios sostinės menininkai, teatralai, literatai, elito atstovai. Deja, dabar pastate trūksta gyvybės, tačiau naujieji savininkai žadėjo pastatą prikelti antram gyvenimui.

Prieš keletą metų skelbta, kad architektai parengė viešbučių paskirties pastatų Laisvės al. 88 / Vasario 16-osios g. 3, Kaune, rekonstravimo į viešbučių paskirties pastatą su gyvenamosios, maitinimo ir prekybos paskirties patalpomis projektą.

Apleisti pastatai, ypač miesto Centre ir Senamiestyje, kenkia miesto įvaizdžiui.

Autoriai nurodė, kad norima, jog kultūriškai reikšmingiausia ir žymiausia komplekso erdvė – restoranas – ne tik išlaikytų originalų „Versalio“ pavadinimą, bet ir išsaugotų daugumą unikalių bruožų. Projekte bus siekiama išlaikyti originalaus dydžio „Versalio“ restorano salės erdvę.

Greta atkuriamų sprendinių pastato kompleksą numatoma praplėsti įrengiant požeminę automobilių saugyklą po visu sklypu, o šiaurinėje sklypo dalyje, pratęsiant perimetrinio užstatymo tipologiją, numatoma statyti naują – šešių aukštų gyvenamosios paskirties pastato dalį. Vidinėje kiemo dalyje atkuriamas istoriškai buvęs, tačiau neišlikęs dviejų aukštų užstatymas.

Atsiras darželis

Praėjusiais metais Kauno miesto taryba pritarė, kad Šiaulių gatvėje stovintis nebaigtas statyti „Stoties“ turgaus pastatas bus perimtas visuomenės poreikiams. Miesto savivaldybė skelbė, kad objektas bus pritaikytas švietimo įstaigos ir socialinių paslaugų darbui.

Siekiant užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė Centro seniūnijoje nevaldo laisvų žemės sklypų ir nenaudojamo savivaldybės reikmėms nuosavybės teise priklausančio NT, kuris būtų tinkamas minėtoms veiklos vykdyti, savivaldybės administracijos iniciatyva 2021 m. atlikta „Švietimo paslaugų plėtros galimybių ir šioms paslaugoms reikalingos infrastruktūros poreikio Centro seniūnijoje galimybių studija“.

Joje nurodyta, kad, atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Žemės sklypai, vertinant pagal sklypų plotą, yra per maži, taip pat sklypuose esantys pastatai, vertinant jų užstatytą plotą, yra per maži. Atlikus studiją, minėtam tikslui siūloma vienintelė tinkama teritorija, esanti Šiaulių g. 30“, – būtinybę perimti šį turtą į miesto rankas aiškino tokio projekto rengėjai.

Skelbta, kad bendrovė „Kelprojektas“ praėjusių metų spalį parengė sąnaudų ir naudos analizę, kuria pagrįstas Šiaulių g. 30 žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas. Šiuo sprendimu siekiama tenkinti viešąjį interesą, numatant įgyvendinti minėto žemės sklypo pertvarkymą ir pastatant visuomeninės paskirties objektą – darželį, lygiagrečiai įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles ir nutiesiant Apynių ir I. B. Volfo ir F. Engelmano gatves.

Minėtu adresu šiuo metu stovi nebaigtas statyti turgaus pastatas, užimantis apie 23 tūkst. kv. m plotą. Pats sklypas taip pat didelis, užimantis daugiau nei 1,43 ha plotą. Tačiau dar neaiški vizija, kaip šis vaiduoklis atrodys po pertvarkų.

„Vizijos, kaip objektas atrodys, dar nėra. Kol kas yra atlikti tik skaičiavimai, kiek ko reikia, kad tokioje vietoje atsirastų ugdymo įstaiga ar jos kompleksas. Sutikime, dabartinis pastatas yra visai kitokios paskirties ir jam pritaikyti reikėtų didelių sumų, tad bus ieškoma geriausių sprendimų, kaip perstatyti ar ką griauti. Tai bus daroma gerokai vėliau“, – „Kauno dienai“ yra komentavęs Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Pokyčiai: savivaldybė užsimojo nebaigtą statyti turgaus pastatą paversti ugdymo įstaiga. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Miesto parama

Miestas siūlo net kelias programas, pagal kurias galima gauti dalinį fasado ar stogo remonto darbų finansavimą. Pasak P. Kero, pagal paveldotvarkos programą nuo šiol pretenduoti į savivaldybės finansinę paramą gali ir UNESCO teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Paraiškų laukiama iki vasario 2 d.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad praėjusiais metais sudaryti susitarimai pratęsti sutartis šiems pastatams: Vytauto pr. 41, P. Višinskio g. 15, Vilniaus g. 30, Vaižganto g. 25, Sporto g. 6, Raguvos g. 11, E. Ožeškienės g. 5 ir 33, Nemuno g. 2 (gaisrinė), Naujalio muzikos gimnazija (projektavimo darbų), Lelijų g. 4, Laisvės al. 41, Laisvės al. 55 (Pienocentro rūmai), Karaliaus Mindaugo pr. 33, J. Jablonskio g. 17, K. Donelaičio g. 6 ir 71, M. Daukšos g. 44, S. Daukanto g. 14, D. Poškos g. 7 ir A. Mickevičiaus g. 17.

P. Keras vardijo, kad iš paveldotvarkos lėšų jau sutvarkyti: E. Ožeškienės g. 5, Eglių g. 5, Aukštaičių g. 41, M. Valančiaus g. 19, Trakų g. 1, Laisvės al. 30A, Vilniaus g. 31 (Šv. Sakramento bažnyčia), Žemaičių g. 27, kino teatras „Daina“, V. Putvinskio g. 72, M. Daukšos g. 8.