APLINKOSAUGININKAI KAUNO APYLINKIŲ MIŠKUOSE GAUDĖ KETURRAČIŲ VAIRUOTOJUS (ATNAUJINTA)

Įvairių institucijų pareigūnai visoje Lietuvoje surengė reidą miškuose „Keturračių kontrolė“. Į aplinkosaugininkų akiratį pateko ir Kauno marių regioninis parkas bei kitos kauniečių pamėgtos lankytinos vietos.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojai, miškininkai, policijos pareigūnai bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai šeštadienį nuo pat ryto surengė bendrą reidą, kurio metu taikytos prevencinės ir kitos tikslinės priemonės siekiant užkardyti keturračių ir krosinių motociklų vairuotojų vykdomus Kelių eismo taisykles ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus. Priemonės metu tikrinta, ar keturračių bei kroso motociklų vairuotojai savo transporto priemonėmis negadina miško paklotės bei vaizdingų kraštovaizdžio vietų.

Priemonės metu tikrinta, ar keturračių bei kroso motociklų vairuotojai savo transporto priemonėmis negadina miško paklotės bei vaizdingų kraštovaizdžio vietų. Aplinkosaugininkai pastebi, kad keturratininkai mieliau renkasi važinėti kraštovaizdžio draustiniuose, pažintiniais takais ar kitose saugomose teritorijose, o ne jiems leistinais servitutiniais keliais. Taip niokojami kalnų šlaitai, augmenija, miško paklotė, pasitaiko, kad po keturračių ratais pakliūva ir nykstančios rūšys, todėl reido metu tikrintos saugomos, miškingos teritorijos bei tos vietos, kur tokių motociklų vairuotojai gali pridaryti gamtai daugiausia žalos.

„Šį kartą didžiausią dėmesį kreipėme į miškininkų nurodytas vietas, tačiau matome, kad problema daugelyje vietų didėja. Vien tai, kad pažeidėjai bėga nuo policijos ir nuo mūsų, parodo, jog žmonės važinėja kur nori ir taip darko gamtą“, – kalbėjo Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pažeidėjai pabėgo

Pasiskirstę komandomis pareigūnai tikrino Kauno miesto ir rajono, Jonavos apylinkių miškus, Kauno marių regioninį parką bei kitas unikalaus kraštovaizdžio vietas. Keturračių vairuotojų vienas ekipažas pradėjo ieškoti Kauno marių prieigose. Laumėnuose, Žiegždrių piliakalanio vietoje bei ties Samylų piliakalniu pačių pažeidėjų pareigūnai nenustatė.

Tačiau pareigūnai fiksavo, kad šios vietos visgi mėgiamos keturračių vairuotojų. Apie jų nelegalius pasivažinėjimus išdavė pamatytos vėžios. Jos veda tiek Nemuno pakrante, tiek ir tarp medžių. Kai kurios keturračių vėžios giliai įsispaudusios, tad galima daryti prielaidą, kad neatsakingi pramogautojai ne vieną kartą čia buvo susirinkę ir niokojo gamtą. Kaišiadorių rajone ties Kauno mariomis šį kartą pažeidėjų taip pat nepagauta.

Visgi Jonavos rajone keturratininkų tikrai būta. Reido metu pareigūnams įkliuvo vienas vairuotojas, kuris neturėjo teisės vairuoti motociklą. Vykdytos priemonės metu pavyko sustabdyti trys keturračiai bei trys kroso motociklai. Tačiau aplinkosaugininkai apgailestavo, jog nemaža dalis pažeidėjų pabėgo.

„Vijomės juos ir keliais, ir laukais, bet keturračiai lengviau per duobes važiuoja, nei džipai. Šios gaudynės vyko Jonavos rajone, netoli Gaižiūnų poligono“, – komentavo Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D.Jurevičius.

Gresia baudos

Tokie pasivažinėjimai po miškus, gali gerokai paploninti pinigines. Pareigūnai gali skirti baudas ne tik už tai, jog motociklas važiavo bekele, bet ir už gamtai padarytą žalą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip skelbia AAD, važiavimo keturračiais taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklės – keturračiais galima važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitoms motorinėms transporto priemonėms. Tai reiškia, kad draudžiama važinėti bekele ir natūralia miško paklote. Keturračių ar kroso motociklų vairuotojams už miško paklotės niokojimą gresia baudos ir žalos aplinkai atlyginimas. Baudos už pažeidimus gali siekti iki 560 eurų.