Išskirtiniai pastatai
Pernai Kaunas per Paveldotvarkos programą patvirtino 44 objektų sąrašą. Jiems iš miesto biudžeto skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Lėšos numatytos fasadų, dekoratyvinio apšvietimo įrengimo darbams, tvarkybos projektų paruošimui.
„Kol kas panaudota apie trečdalis numatytų lėšų, dalis suplanuotų darbų kelsis į 2026-uosius“, – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jis įsitikinęs – visi Kauno pastatai yra svarbūs, išskirtiniai savo architektūrine ir istorine reikšme, todėl Paveldotvarkos programa ir skirta tam, kad neeiliniai objektai būtų sutvarkyti ir pradėtų naują gyvenimą.
„Tarp praėjusiais metais užbaigtų objektų turime kelis įspūdingus: ne vienerius metus trukusi fasadų tvarkyba Lietuvos sporto universitete (Sporto g. 6, skiriant daugiau nei 249,9 tūkst. eurų), medinukas Savanorių pr. 44 (skiriant 20 tūkst. eurų), tarpukario modernizmo daugiabučiai P. Višinskio g. 15 (35,7 tūkst. eurų) ir K. Donelaičio g. 6. (21,7 tūkst. eurų). Finansavimas buvo skirtas visų fasadų tvarkybos darbams. Du objektai jau visiškai užbaigti, vienas tvarkosi dokumentus, o kitas darbus užbaigs 2026-aisiais.
Didžioji dalis projektų jau įgyvendinta. Tačiau, pasikeitus Paveldotvarkos programos sąlygoms ir sudarius galimybę paraiškas teikti nuolat, dalis projektų vykdomi neatsižvelgiant į kalendorinius metus ir gali būti tęsiami ilgesnį laiką“, – aiškino S. Rimas.
Tačiau sąraše – daugiau vertingų pastatų, išsidėsčiusių daugiausia Naujamiestyje ir Žaliakalnyje. Pasinaudojus Paveldotvarkos programa, sutvarkyti buvusio „Pergalės“ fabriko daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso ketvirtojo namo, Karaliaus Mindaugo pr. 32, balkonai. Jie jau buvo pradėję trupėti, o plytų gabalai galėjo užkristi ant praeivių galvų, todėl balkonai buvo pripažinti avariniais. Sutvarkius balkonus, pagražėjo ne tik pastato estetinis vaizdas, bet ir užtikrintas saugumas.
Viešai skelbiamame Paveldotvarkos programos objektų sąraše akis užkliūva už Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, vadinamos Vytauto Didžiojo (Aleksoto g. 3). Programoje įvardyta, kad interjero tvarkybos darbams iš miesto biudžeto bus skirta daugiau nei 79 tūkst. eurų. Tiesa, suma suplanuota kitiems metams.
Taip pat sutvarkytas Žydų realinės gimnazijos ir pradinės mokyklos komplekso fasadas, kuriam pernai per Paveldotvarkos programą skirta 130 tūkst. eurų.
Miestas skiria dėmesį ne tik mūriniams tarpukario modernizmo pastatams, bet ir medinukams, kurie taip pat turi savo žavesį, išskirtinę architektūrą ir atspindi vietos gyvenimą. S. Rimas nurodė, kad pernai fasadų tvarkybai skirtos lėšos buvo panaudotos dviem mediniams pastatams – Gėlių Rato g. 15 ir Savanorių pr. 44. Jiems skirta 36 tūkst. eurų.
Užstrigę darbai
Nors tarpukario modernizmo perlai Kaune atgyja, tačiau yra vienas skaudulys – „Pienocentro“ rūmai. Šio pastato remontas pradėtas dar 2023 m., tačiau dėl rangovų padaryto grubaus broko, darbai sustojo.
„Kauno diena“ skelbė, kad darbus atlikusios bendrovės USBI darbininkai ant istorinio pastato purškė tinką, nors pagal projektą jį turėjo tepti. Taip paveldo objektui buvo padaryta daugiatūkstantinė žala. Pastatą valdanti bendrovė „Tranvia“ su buvusiais rangovais nutraukė sutartį ir ieškojo naujų, tačiau dabar darbai negali vykti dėl nepalankių orų, tad tik pavasarį jie galės būti atnaujinti. Iki tol ir toliau teks stebėti šį perlą, paslėptą po statybine plėvele.
„Pienocentro“ valdytojai taip pat ankstesniais metais dalyvavo Paveldotvarkos programoje, tačiau darbams sustojus, parama taip ir nebuvo pervesta. Dabar miestas vėl įtraukė šį pastatą į programą, tačiau pinigai taip pat nėra pervesti. Pirmiau teks tinkamai ir pagal suderintą projektą sutvarkyti pastato fasadą.
„Vykdant „Pienocentro“ pastato fasadų tvarkybos darbus Laisvės al. 55 susidurta su kvalifikuotų specialistų trūkumu, tačiau projekto tvarkyba nėra sustojusi ir juda į priekį. Šiuo metu šalinami netinkamai įrengto tinko likučiai ir rengiamasi naujo tinko įrengimui. Planuojama, kad visi darbai bus baigti 2026 m.
„Pienocentro“ pastatui Paveldotvarkos programos finansavimas yra 58,8 tūkst. eurų, tačiau lėšos bus pervestos tik užbaigus projekte numatytus fasadų tvarkybos darbus ir gavus tvarkybos darbų priėmimą patvirtinančius dokumentus“, – dėstė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas.
Pasiteisinusi programa
Paveldotvarkos programą Kauno miesto savivaldybė paleido prieš daugiau nei dešimtmetį. Neabejojama, kad ji padėjo prikelti ne vieną tarpukario modernizmo šedevrą. Sutvarkyti fasadai prisidėjo prie to, kad tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
„Kaunas jau ne vienerius metus laikomas vienu iš paveldosaugos lyderių Lietuvoje. Prie to labai prisideda Paveldotvarkos programa. Ji leidžia nuosekliai saugoti ir puoselėti miesto nekilnojamąjį kultūros paveldą – nuo tarpukario modernizmo architektūros ir medinių pastatų iki UNESCO saugomų objektų. Programa padeda užtikrinti, kad šie pastatai būtų tinkamai prižiūrimi, restauruojami ir apsaugoti nuo nykimo, taip išlaikant Kauno istorinį identitetą ir išskirtinumą“, – kalbėjo S. Rimas.
Pasak specialisto, kartu tai reikšmingai prisideda prie miesto įvaizdžio gerinimo. Sutvarkyti fasadai, atnaujinti architektūriniai elementai ir įrengtas dekoratyvinis apšvietimas kuria estetišką, gyvybingą miesto aplinką, didina Kauno patrauklumą tiek turistams, tiek investuotojams, tiek patiems gyventojams.
„Per daugiau nei dešimtmetį atnaujinti pastatai tapo saugesni, patogesni ir geriau pritaikyti įvairių poreikių žmonėms, įskaitant asmenis su negalia. Tai stiprina bendruomeniškumą, skatina rūpestį aplinka ir didina pasididžiavimą savo miestu.
Ne mažiau svarbi ir ekonominė nauda. Investicijos į paveldotvarką skatina vietos statybos ir restauravimo sektorių, kuria darbo vietas bei prisideda prie augančių turizmo srautų. Ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa tvaria investicija į Kauno ekonomiką ir miesto ateitį“, – nurodė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas.
„Per šį laiką Paveldotvarkos programa reikšmingai prisidėjo prie Kauno kultūros paveldo objektų būklės gerinimo. Daugybė pastatų Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje, Rotušės aikštėje ir kitose istorinėse miesto vietose buvo restauruoti, pritaikyti žmonių su negalia poreikiams, juose įrengtas dekoratyvinis apšvietimas. Tai ne tik sustabdė pastatų nykimą, bet ir padėjo Kaunui tapti moderniu, kultūriškai gyvybingu miestu, išsaugojusiu savo istorines vertybes“, – programos nauda neabejojo S. Rimas.
Miestas skiria dėmesį ne tik mūriniams tarpukario modernizmo pastatams, bet ir medinukams, kurie taip pat turi savo žavesį, išskirtinę architektūrą ir atspindi vietos gyvenimą.
Pasikeitė tvarka
Paveldotvarkos programa veikia nuo 2014 m., pernai ji buvo pakoreguota. Tapo lengviau teikti paraiškas, nes neriboja konkretūs terminai.
„2025 m. buvo pakeista Paveldotvarkos programos paraiškų teikimo tvarka. Siekiant procesą padaryti paprastesnį ir patogesnį, palengvinti darbų įgyvendinimą bei efektyviau paskirstyti administracinius resursus, paraiškų teikimas administracijos direktoriaus kvietimu tapo nuolatinis, paraiškas galima teikti visus metus.
Nors nuo šių pakeitimų dar nepraėjo metai, jau pastebime, kad paraiškų teikimo procesas tapo aiškesnis ir paprastesnis, daugiau kauniečių kreipiasi dėl konsultacijų apie paraiškų rengimą ir dokumentų pateikimą. Pokytis sudaro sąlygas pareiškėjams sklandžiau pasirengti įgyvendinti programą, o savivaldybei efektyviau planuoti ir paskirstyti resursus“, – aiškino pašnekovas.
Yra kuo didžiuotis
Paveldotvarkos programai nuo 2014 m. pateiktos 233 paraiškos, kurioms skirta daugiau nei 5,47 mln. eurų.
S. Rimas vardijo per dešimtmetį Paveldotvarkos programos rėmuose sutvarkytus ryškiausius Kauno tarpukario modernizmo pastatus. Tarp jų galima išskirti Ugniagesių rūmus, (Nemuno g. 2). Tai vienas svarbiausių istorinių visuomeninių pastatų Kaune. Taip pat Lietuvos sporto universiteto pastatą (Sporto g. 6), liudijantį tarpukario architektūros ambicijas ir ilgą miesto sporto bei švietimo tradiciją.
Išskirtinę vertę turi ir Saliamono Gudinsko pastatų komplekso pirmasis namas (A. Mickevičiaus g. 17), pastatas S. Daukanto g. 14, taip pat architekto Antano Jokimo namas Vydūno al. 17, atspindintys aukštą tarpukario modernizmo architektūros kokybę. Prie svarbių objektų priskiriamas ir ikoniškas Iljinų namas (K. Donelaičio g. 19), reikšmingas tiek architektūriniu, tiek urbanistiniu požiūriu.
Ne mažiau svarbūs sakraliniai objektai – Šv. Jurgio, Dievo Kūno ir Vytauto Didžiojo bažnyčios, kurios yra neatsiejama Kauno istorinės ir kultūrinės tapatybės dalis.
„Pastatai, kuriuose įsikūrę „Art Deco“ ir „Amsterdamo mokyklos“ muziejai, tapę svarbiais tarpukario architektūros pažinimo centrais. Šių pastatų tvarkyba – daugiau nei techniniai darbai. Tai istorijos išsaugojimas ir miesto ateities kūrimas. Restauruojant tokius objektus, atkuriamas autentiškas fasadų grožis, architektūrinės detalės, pasakojančios apie tarpukario Kauno klestėjimą, kartu juos pritaikant šiuolaikiniams poreikiams, kad pastatai būtų funkcionalūs, saugūs ir prieinami visiems.
Tai stiprina Kauno, kaip modernizmo sostinės, įvaizdį ir daro miestą patrauklų turistams, architektūros tyrinėtojams bei investuotojams. Kiekvienas sutvarkytas pastatas kuria ne tik estetiškai patrauklesnę aplinką, bet ir stiprina vietos bendruomenės pasididžiavimą savo miestu“, – įsitikinęs S. Rimas.
Naujausi komentarai