Liko vos vieni metai iki 2022-ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Kas laukia miesto, kai čia sugužės tūkstančiai svečių iš viso žemyno? Kaip Kaunas ir kauniečių identitetas pasikeitė per pastaruosius penkerius metus? Kodėl Europos kultūros sostinės titulas svarbus ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai? Apie tai – pokalbis su projekto "Kaunas 2022" vadove Virginija Vitkiene.

– Galima sakyti, kad Kaunas viena koja jau tapo Europos kultūros sostine. Tad, atrodo, pasiruošimo procese belieka sudėti paskutinius taškus. Koks likęs laikotarpis atrodo jums pačiai – ilgas ar trumpas? Galbūt norėtųsi daugiau laiko, kad programa būtų ištobulinta iki blizgesio?

– Laiko pasiruošti tikrai buvo, tad su komanda jaučiame, kad jį išnaudojome tikslingai. Žinoma, nuo 2021-ųjų mūsų darbo intensyvumas smarkiai keičiasi. Visą procesą esame suskirstę į pjesei būdingus etapus nuo įtampos kilimo iki atomazgos. Pradinį etapą vadiname prologu, vėlesnį – peripetija, o nuo šių metų pradėsime išgyventi kulminaciją. Vėliau vyks tai, ką vadiname palikimu. Jau baigėsi pirmieji du etapai, kurių metu geriau susipažino Kauno, Kauno rajono ir Lietuvos kultūros sektoriaus darbuotojai, užmezgėme glaudžius ryšius. Taip pat su užsienio partneriais inicijavome nemažai tarptautinių projektų. Kultūrą pažinome ir leidome ją pažinti atokesnių Kauno mikrorajonų ir Kauno rajono gyvenviečių gyventojams. Įgyvendinome šimtus įvairių kūrybinių projektų – mažesnio masto, bet labai artimų vietos gyventojų istorijoms, jų aplinkai. Taip kauniečius paskatinome su nekantrumu laukti 2022 m.

Kauniečiai nebebėga nuo savo tapatybės. Jiems įdomi Kauno praeitis, dabartis ir ateitis.

Nuo 2021-ųjų prasideda visai kitas – programos kūrimo etapas. Šiuo metu jau apie 80 proc. programos sudėliota į vietas, renginiai ir projektai turi savo tikslius įgyvendintojus, partnerius, menininkus. Kalbant apie teatrą, 2021-aisiais jau bus baigtos rašyti pjesės, pastatyti spektakliai. Muziejuose ir galerijose bus sukurtos parodų architektūros dalys, konkretizuoti eksponatai. Planuojame, kaip efektyviai išnaudosime turimas parodų erdves ir panaudosime tas, kurios iki šiol parodoms nebuvo taikytos. Na, o Europos kultūros sostinės metai startuos 2022 m. sausio 20–23 d.

– Gal galėtumėte šiek tiek atskleisti, kas Kauno laukia 2022 m.?

– Programa – daugiasluoksnė. Šiuo metu turime virš 200 įvairių projektų, kurių kiekviename – renginių ciklai. Tad iš viso suplanavome 400 renginių – daugiau nei metuose dienų. 2022-aisiais į Kauną bet kada atvykęs lankytojas galės susipažinti su įvairiausiais meno ir kultūros projektais.

Svarbiausi bus trys didieji renginiai, kuriuos mes vadiname Kauno mitine trilogija. Vienas iš jų visą savaitgalį vyks atidarymo metu sausio pabaigoje. Antrasis – gegužės antroje pusėje, Kauno dienų metu. Trečiuoju renginiu lapkričio gale uždarysime programą. Šie trys renginiai bus masiniai ir daugiausia vyks viešose erdvėse. Kartu kiekvieną savaitgalį vyks koks nors reikšmingas tarptautinis renginys, parodos atidarymas ar kitas svarbus kultūrinis įvykis. Tai gali būti tarptautinis literatūros festivalis, šiuolaikinio scenos meno festivalis "ConTempo", Laimės diena, Istorijų festivalis, "Fluxus" festivalis ar kita iniciatyva. Na, o atidarytos parodos veiks ne vieną mėnesį. Kiekvieną kartą savaitgaliui į Kauną atvykę Lietuvos ir Europos svečiai galės susipažinti su visa aukštos kokybės tarptautinių kultūros produktų programa. Renginiai vyks tiek viešose, atvirose miesto erdvėse, tiek teatruose, muziejuose, galerijose.

Žinoma, dabar kuriame programas taip, kad jų renginių formos būtų atsparios koronavirusui. Ypač rūpinamės pirmuoju renginiu, kurį planuojame po metų, sausio gale. Svarbu, kad didelė jo dalis vyktų lauke, didelėje miesto teritorijoje. Žmonės galės išsisklaidyti ir stebėti pasirodymus, spektaklius, vaizdo projekcijas miesto viešose erdvėse. Tikimės, kad jau 2022 m. viduryje galėsime glaudžiau leisti savaitgalį Santakos parke. Laukia įvairūs tarptautinių ir vietos menininkų teatro pastatymai, muzikiniai, cirko ir šiuolaikinio šokio numeriai. Programos uždarymui planuojame kartu su įvairiais Kauno ir Lietuvos kolektyvais  įgyvendinti didelį viešą bendrą renginį. Jo tema bus – kontraktas. Skatinsime kiekvieną kaunietį pasižadėti savo miestui toliau jį kurti, puoselėti, būti sąmoningu ir aktyviu miesto kūrėju. Tikimės, kad trijuose didžiuosiuose renginiuose žmonės dalyvaus masiškai. Tokie renginiai Europos kultūros sostinėse sutraukia 50–150 tūkst. žiūrovų.

– Pandemija skaudžiai smogė miestams, kurie 2020 m. tapo Europos kultūros sostinėmis. Programos griuvo, suplanuoti renginiai nevyko, svečiai neatvyko. Kaunas pasimokė iš šios situacijos?

– Taip, 2020 m. teko perorientuoti savo veiklą. Ne tik mūsų organizacija, bet visos kultūros lauko įstaigos pakeitė veikimo metodus, tvarkaraščius. Šie metai tikrai labai išvargino kultūros sektorių. Siunčiame didžiausius linkėjimus Rijekai Kroatijoje ir Golvėjui Airijoje, 2020 m. paskelbtiems Europos kultūros sostinėmis. Europos Komisija jų buvimo sostinėmis terminą pratęsė iki 2021 m. balandžio. Tad programai buvo papildomai skirti keturi mėnesiai, jei tai tik padės. Tuo tarpu 2021 m. sostinės paprašė pakeitimo, tad dabar vyksta paskutiniai žingsniai jų programas perkeliant į kitus metus. 2022-iesiems jau turėjome miestą partnerį – Ešą prie Alzeto, esantį Liuksemburge. Tačiau dabar į mūsų metus iš 2021-ųjų atkeliauja ir Novi Sadas – antrasis miestas Serbijoje. O Timišoara Rumunijoje ir Elefsina Graikijoje iškeliauja netgi į 2023-iuosius.

Įdirbis: 2022-ųjų renginiams pradėjusi ruoštis dar 2017 m., šiandien V.Vitkienės vadovaujama KEKS2022 komanda gali lengviau atsipūsti – dėl pandemijos užklupę sunkumai nėra tokie grėsmingi. / M. Plepio nuotr.

Tad galima sakyti, kad Kaunui visai pasisekė, nes mes nekeičiame pagrindinio savo renginių kalendoriaus. Tačiau programos kūrimo sunkumai akivaizdūs. Menininkai ir kuratoriai iš užsienio negali atvykti tiriamųjų vizitų. Mūsų didžiųjų renginių režisierius rašo scenarijus būdamas kitoje šalyje ir negali gilintis į kiekvieną miesto kampelį, gerai ištyrinėti erdvių masiniams renginiams. Todėl jam talkiname tiesiogine transliacija siųsdami vaizdus. Vis dėlto, nors šiemet patirti iššūkiai dideli, tačiau šis projektas yra palankus tuo, kad jam skirtas net ketverių metų pasiruošimo laikotarpis. Aktyviai ruošiamės dar nuo 2017-ųjų, o 2019 m. pabaigoje jau turėjome patvirtinę 70 proc. programos su 64 kultūros partneriais. Tad 2020-ųjų sunkumai nėra tokie grėsmingi, nei būtų, jeigu pasiruošti tektų perpus mažiau laiko.

– Kauną tapti Europos kultūros sostine ruošiate šūkiu "Iš laikinosios – į šiuolaikinę". Laikai, kai Kaunas buvo Lietuvos sostinė, mažasis Paryžius, yra svarbi daugelio kauniečių identiteto dalis. Ką jūs pastebite – kaip per šiuos kelerius metus pasikeitė kauniečių tapatybė ir pasididžiavimas savo miestu?

– Pagrindine priežastimi, kodėl pasiryžome pretenduoti tapti kultūros sostine, buvo noras išryškinti šiuolaikinę Kauno tapatybę. Dar prieš penkerius šešerius metus, kai pradėjome ruošti paraišką, Kaunas atrodė neradęs savo vietos šiandienės Lietuvos istorijoje. Tas nostalgiškas gręžiojimasis į aukso amžių – tarpukarį – labai žavus. Bet jeigu nėra tikrų atspirties taškų dabartyje, miestiečių pasididžiavimo savo gyvenamąja vieta šiomis dienomis, miestas neturi ateities perspektyvų. Labai svarbu, kad jaunimas norėtų likti gyventi savo mieste. Dar prieš kelerius metus dauguma jaunų žmonių, baigę mokyklą ar studijas, išvykdavo į Vilnių ar kitus Europos miestus. Jei kas nors ir sugalvodavo likti, draugų būdavo nesuprastas. Daliai jaunų kauniečių atrodė, kad atviros Europos kontekste čia yra užkampis.

Pradinį etapą vadiname prologu, vėlesnį – peripetija, o nuo šių metų pradėsime išgyventi kulminaciją. Vėliau vyks tai, ką vadiname palikimu. Jau baigėsi pirmieji du etapai, kurių metu geriau susipažino Kauno, Kauno rajono ir Lietuvos kultūros sektoriaus.

Tačiau dabar stebime naujas tendencijas ir nuotaikas. Ne tik mūsų jaunuoliai dažniau lieka Kaune, bet ir kitų miestų jaunimas atvyksta čia studijuoti ir pasilieka. Gyventojams miestas pasidarė tiesiog įdomus. Iš pradžių pradėjo vykti pavienės ekskursijos po miesto modernizmo pastatus, įvairias poindustrines erdves. Vėliau ekskursijos tapo tokios populiarios, kad, vos paskelbus registraciją, per 15 minučių vietų nebelikdavo. Atsirado daugiau žinių apie žydų, lenkų, vokiečių indėlį į mūsų miesto kūrimą. Tad kauniečiai nebebėga nuo savo tapatybės. Jiems įdomi Kauno praeitis, dabartis ir ateitis. Džiugu, kad galėjome prisidėti prie šio pasikeitusio identiteto. Įvairiais kultūros projektais paskatinome pasididžiavimą savo miestu, parodėme, kad čia tikrai yra ką veikti. Ypač tam pasitarnavo mūsų inicijuotas Istorijų festivalis. Jo metu koncertų, parodų, teatro pastatymų ir diskusijų pavidalu miesto istorijas kasmet atgaivina daugiau kaip 20 Kauno ir jo rajono kultūros įstaigų.

– Panašu, kad ir vilniečiai vis dažniau lankosi Kaune, domisi jo istorija ir kultūra.

– Taip, išties tai pastebėjau, ypač iki pandemijos. 2019-aisiais nemažai vilniečių atvažiuodavo į vakarines ir naktines mūsų rengiamas programas ir Kaune pasilikdavo nakvoti. Tad 2022 m. mes su Kauno geležinkelininkais turime įvairių partnerystės sutarčių. Kviesime iš Vilniaus ir kitų miestų važiuoti į Kauną traukiniais su nuolaida. Juk Europos kultūros sostinės titulas nėra skirtas tik kauniečiams ir jo rajono gyventojams. Tai visos Lietuvos titulas, kuris šaliai suteikiamas kas dvylika trylika metų. Tai reiškia, kad kitą kartą Lietuvos miestas taps kultūros sostine tik apie 2034 m. Visas Europos dėmesys visus metus bus skirtas mums. Europiečiai vyks į Kauną, tad net neabejoju, kad atvyks ir vilniečių, klaipėdiečių. Juk čia jie galės rasti tai, ką rastų Paryžiuje, Niujorke ar Sidnėjuje, – geriausius šiuolaikinio meno ir kultūros produktus. Visa tai bus galima pasiekti Kaune – tiesiog sėdus į savo automobilį, traukinį, ar autobusą ir atvykus.

– Besiruošiant tapti Europos kultūros sostine, Kaune prigijo daugybė renginių – "Fluxus" festivalis su netradiciniu kopimu į Parodos kalną, Istorijų festivalis, Laimės diena. Kruta ir miesto mikrorajono bendruomenės – nemaža dalis gyventojų iš naujo pažvelgė į apylinkes, kuriose užaugo. Kaip manote, kokį ilgalaikį poveikį visa tai duos Kaunui? Galbūt "Kaunas 2022" pradėti festivaliai bei iniciatyvos vyks ir toliau, jau palaikomi vietinės bendruomenės?

– Taip, iniciatyvų ėmėmės siekdami, kad tai liktų bendruomenės dalimi.  Laimės dieną tik inicijavome švęsti. Iš tikrųjų kovo 20-ąją Laimės diena paskelbė Jungtinės Tautos. Kartais, pasitarę su kultūros sektoriumi, pasufleruojame, kokia tema šventei būtų aktuali. Vienais metais tai buvo didesnio neįgaliųjų įtraukimo tema. 2020 m. planavome tvarumo temą, bet buvo paskelbtas karantinas ir renginiai neįvyko. 2019 m. Laimės dienos programa buvo kuriama su daugiau nei 100 partnerių, tad tikimės ją saugiai įgyvendinti 2021 m. Būdami iniciatoriais, mes kviečiame įvairias įstaigas jungtis, tačiau jos veikia savo ruožtu – organizuoja renginius, taiko lankytojams nuolaidas ar kitaip dalijasi laime. Jūsų minėtas Istorijų festivalis taip pat jungia Kauno ir jo rajono kultūros organizacijas. Kviečiame kalbėti apie miesto asmenybes, atskleisti mažuosius jų pasakojimus. Tai nėra istorikų festivalis – miesto istorijas pasakoja vietiniai aktyvistai, menininkai, muziejininkai. Kalbant apie "Fluxus" festivalį, kopimas į Parodos kalną yra jo kulminacija, bet ne visas renginys. Tą savaitgalį visame Kauno mieste ir rajone vyksta daug bendruomeninių mini festivalių ir renginių. Užkopus į kalną, Ąžuolyne ar Vytauto parke organizuojami bendruomenių pristatymai, mini parodos ir kitokie užsiėmimai. Inicijavome ir labai įdomų šiuolaikinių scenos menų festivalį "ConTempo". Tikimės, kad visi šie renginiai dar ilgus metus išliks Kaune ir Kauno rajone.

Kaunas taip pat priklauso UNESCO kūrybiškų miestų tinklui Dizaino kategorijoje. Tad mums labai svarbu sukurti inovatyvaus, prieinamo visiems miesto įvaizdį ir tikrovę. Įvairūs dizaino renginiai ir kalbėjimas apie viešų erdvių prieinamumą yra ilgalaikė strategija. Tarp išliekamųjų renginių yra ir Europos kultūros sostinės forumas, jau įvykęs tris kartus. Be abejonės, jis vyks ir 2021-aisiais bei 2022-aisiais. Tai profesionalų platforma, skirta ne tik kultūros, bet ir verslo bei švietimo sektorių darbuotojams iš visos Europos. Į forumą atvyksta miestų, kurie rengia paraiškas tapti kultūros sostinėmis, atstovai. Kasmet kultūros sostinės konkursai vyksta dviejose trijose šalyse, kuriose kartais siekia dalyvauti net dešimt miestų. Tad kiekvienais metais tapti kultūros sostinėmis ruošiasi apie penkiolika Europos miestų. Šis forumas jiems tapo labai puikiu žinių resursu. Dalyviai sužino, kas yra kultūros sostinė, kokie jos prioritetai ir kokie metodai padeda siekiant titulo. Džiaugiamės, kad Kaunas prisidėjo prie tokio svarbaus, iki tol nebuvusio forumo įkūrimo. Tikimės jį palaikyti ilgus metus jau po Europos kultūros sostinės titulo.

– Turbūt Kaunas susirado labai daug miestų draugų, partnerių?

– Tikrai taip. ES yra paskyrusi žiuri, kuri atrenka Europos kultūros sostinės titulo siekiančius miestus, ir vertina jų veiklą visus ateinančius penkerius metus. Sklando kalbos, kad šiai komisijai miestų programose niekada nepakanka europietiško aspekto, tad ataskaitose prašo jį pastiprinti. Kaune – atvirkščiai: visada esame giriami dėl europietiškos programos. Žinoma, tarptautiniu mastu Kaunas yra aktyvus – turime miestų partnerių tinklą, dalyvaujame UBC (Baltijos jūros regiono miestų) tinkle. Kaunas dalyvauja UNESCO kūrybiškų miestų, Naujosios Hansos lygos tinkluose, o juos tikrai panaudosime programai. 2022 m. tam tikras dienas skirsime šių partnerių pasirodymui Kaune. Kauniečiai galės dar kartą įsitikinti, kokie platūs yra tarptautiniai ryšiai su Europos miestais. Žinoma, su partneriais keičiamės idėjomis, kaip geriau suvaldyti didžiulį Europos kultūros sostinės procesą. Tokią galimybę miestas gauna vieną kartą gyvenime. Kalbant sporto terminais, tai tas pats kaip surengti Europos čempionatą arba olimpines žaidynes. Kultūros sostinės metai užaugins kultūros raumenis visose organizacijose ir pačiame mieste. Tarptautiniu lygmeniu Kaunas tikrai bus labiau žinomas negu bet kada iki šiol.

– Kultūros sostinės metams pradėjote ruoštis daugiau nei prieš penkerius metus. Pažvelkime į jau nueitą kelią – kaip, tapdama įstaigos "Kaunas 2022" vadove, įsivaizdavote būsimus kelerius pasiruošimo metus? Ar kol kas pavyko įvykdyti viską, ką suplanavote?

– Išties, pasiruošimas vyksta nuo 2014-ųjų. Dvejus metus vyksta konkursas kultūros sostinės titului gauti, tad aš su kolege, programos vadove Ana Kočegarova, pradėjome dirbti prieš penkerius metus. Ruošėme paraišką diskutuodamos su įvairiais kultūros sektoriaus profesionalais, atlikdamos apžvalgas ir analizes. Pirmąją paraiškos versiją rengėme daugiau kaip metus. Po to kartu su Kauno miesto savivaldybe kūrėme Kultūros strategiją, kuri būtų ilgalaikė ir tęstųsi ilgiau negu Europos kultūros sostinės metai – bent dešimtmetį. Tad dvejus pirmuosius metus vyko gilus procesas be jokio atokvėpio. Kaip tik šiandien ryte atsiverčiau mūsų pirmąją paraišką, kurią Europos Komisija vadina Europos kultūros sostinės biblija, nes joje esančius planus būtina įgyvendinti. Pasižadėjome, kad pirmuoju etapu vystysime įgūdžius kultūros sektoriuje, vykdysime kompetencijų programas, mokymus. Iš tikrųjų iki šiol vykdome įvairius mokymus kultūros sektoriuje ir jaunimo srityje. Jaunuolius mokome, kad jie vėliau patys galėtų imtis kultūrinių iniciatyvų ir jas įgyvendinti. Viena mūsų programos dalių yra Kultūros tempo akademija, kurios pagrindinė užduotis – pastiprinti jau esančių kultūros profesionalų (pirmiausia – savo komandos) kompetencijas ir paruošti naujus, kultūros sektoriuje aktyvius ir smalsius veiksmui žmones.

Taip pat visus šiuos metus stiprinome ir plėtėme vietines ir tarptautines partnerystes. Kaip minėjau, šiuo metu programą 2022-iesiems kuria 64 organizacijos vien Lietuvoje, neskaičiuojant tarptautinių partnerių. Dabar vyksta atviras kvietimas, tad prie programos įgyvendinimo prisijungs ir daugiau organizacijų. Antrajame etape taip pat buvo labai svarbūs bendruomenių įtraukimo veiksmai ir didžiųjų, ilgai išliekančių festivalių organizavimas. Kaip ir kalbėjome, visa tai įvyko. Būtina paminėti ir plačią bendruomeninę veiklą Kauno mikrorajonuose bei Kauno rajono seniūnijose. Čia vyksta vienas už kitą įdomesni projektai. Tiesą pasakius, neįsivaizdavau, kad įmanoma tiek daug padaryti. Vietos bendruomenių įtraukimo rezultatai viršijo visus lūkesčius. Žinoma, tai nebuvo ir nėra lengva procesas, nes kiekvienas atvejis ir kiekviena bendruomenė yra skirtinga. Džiugu tai, kad su projektu į bendruomenes atėjo ne tik meniniai projektai, bet sustiprėjo ir socialiniai ryšiai, žmonės tapo artimesni.

Iki šiol yra įvykę šimtai bendruomeninių ir jaunimo veiklų, kurios toliau vyks ir 2021 m., lygiagrečiai ruošiantis didžiajai meninei programos daliai. O jau 2022-aisiais bus įgyvendinti grandioziniai meniniai sprendimai su naujais kompozitorių kūriniais, teatrų pastatymais ir parodomis. Bet kad būtų kam ne tik 2022 m., bet ir po jų žavėtis tais kūriniais, lankytis muziejuose ir teatruose bei didžiuotis savo miestu, mes ketverius metus kruopščiai dirbome su vietinėmis bendruomenėmis. Šis darbas galbūt nebuvo labai matomas, bet išties plačios aprėpties ir svarbus kauniečiams.