Pratybų svarba
Pasirengimas galimoms grėsmėms ir ekstremaliosioms situacijoms – nuolatinė valstybės ir civilinės saugos sistemos užduotis, tad šeštadienį pirmą kartą realiai išbandytas valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas.
„Pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms – visų uždavinys: valstybės, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir gyventojų. Kiekvienas turi turėti savo vaidmenį ir svarbu ne tik turėti planus, bet realiai juos išbandyti, kad žinotumėme, kaip organizuoti paramą gyventojams“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė.
Kiekvienas turi turėti savo vaidmenį ir svarbu ne tik turėti planus, bet realiai juos išbandyti.
„Testuojame valstybės lygio gyventojų evakavimo planą, kuris buvo šiais metais parengtas. Dalyvavo nemažai savivaldybių, o į Kauno rajoną atvežti evakuoti gyventojai. Evakavimo metu susiduriama su įvairiais iššūkiais, nes reikia gyventojus surinkti į punktus, pervežti, užregistruoti. Svarbu, kad pratybose dalyvauja įvairių poreikių turintys žmonės, tarp jų – ir su negalia.
Visų pratybų metu dirba vertintojai, kurie stebi, kaip veikia parengtas planas, ką reikia tobulinti, kad būtų geriau. Kiek teko pačiam domėtis, savivaldybės yra pasiruošusios priimti žmones, užtikrinti būtinąsias sąlygas. Tai – gera pamoka visiems, nes yra daug etapų, kuriuos reikės įvertinti“, – apie pratybų svarbą dėstė PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Kauno rajono vaidmuo
Pagal pratybų scenarijų, iš Vilkaviškio ir Švenčionių rajonų evakuoti žmonės atvežti į Garliavoje įsikūrusią Adomo Mitkaus progimnaziją. Čia jie suregistruoti, stengtasi atliepti jų poreikius.
„Evakuojanti savivaldybė buvo iš anksto nusimačiusi punktus, iš kurių paimti žmonės. Atvykę gyventojai buvo suregistruoti, jiems paaiškinta, kokius daiktus gali pasiimti, tada suorganizuotas transportas, kuris žmones nuvežė į priimančią savivaldybę, šiuo atveju, Kauno rajoną.
Atvykus patikrinama žmonių registracija ir jiems suteikiamos būtinosios sąlygos: jei reikia – nakvynė, maitinimas, visi higienos poreikiai, net ir psichologinė pagalba, kad būtų išspręsti konkretūs žmogaus poreikiai. Šiose pratybose Kauno rajonas išsiskyrė tuo, kad vienu metu atvežti žmones ne iš vienos, o kelių savivaldybių“, – pratybų eigą vardijo K. Agintas.
Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys antrino, kad savivaldybė pratybų metu tikrina savo apsirengimo lygį, žiūrima, kaip viską galima praktiškai įgyvendinti.
„Aktyvavome kolektyvinės apsaugos statinį, čia įkūrėme informacijos ir pasitikimo punktą, kuriame suregistruojame kiekvieną atvykusį asmenį ir jam suteikiame apgyvendinimą. Žmonės gali atvykti ir be savo medikamentų, tai mes turime viską sklandžiai įgyvendinti. Visos erdvės atvykstantiems žmonėms buvo paruoštos per 12 val. Salėje įrengėme 100 sulankstomų lovų, kurios labai patogios ir, esant reikalui, gali tapti neštuvais. Taip pat aktyvuota maitinimo, medicininės ir kitos būtinosios paslaugos“, – nurodė Kauno rajono savivaldybės vicemeras.
Aktyvavome kolektyvinės apsaugos statinį, čia įkūrėme informacijos ir pasitikimo punktą.
Jis teigė, kad šioms pratyboms mobilūs civilinės saugos konteineriai nebuvo panaudoti, visa įranga panaudota iš kolektyvinės apsaugos statinio rezervų. Tačiau, esant reikalui, būtų galima laisvai atvežti, pavyzdžiui, daugiau lovų. Be to, prie Garliavos A. Mitkaus progimnazijos Kauno rajono savivaldybė yra įrengusi ir modulinę antžeminę priedangą, kur ekstremalios situacijos metu taip pat galėtų būti panaudota.
„Turime labai daug sutarčių su įvairiomis organizacijomis, kurios krizės atveju galėtų prisidėti. Esame pasiruošimo kelyje, tačiau tikrai jau dabar esame paskaičiavę, kad Kauno rajonas galėtų būti atramine savivaldybe ir pasirūpintumėme iki 23 tūkst. gyventojų“, – nurodė L. Dilys.
Organizacijų pastabos
Evakuotų žmonių maitinimu rūpinosi „Maisto bankas“. Jos vadovas Simonas Gurevičius išdėstė ne tik šios organizacijos vaidmenį pratybose, bet ir pastabas, kaip visas procesas galėtų veikti sklandžiau.
„Išlydintiems žmonėms suteikiame maisto davinį, kai jie pasiekia pasitinkančią savivaldybę, šiuo atveju Kauno rajoną, mes jiems gaminame karštą maistą. Kai jie iš čia išvyksta į kitą punktą, „Maisto bankas“ suteikia jiems suteikia dar vieną davinį.
„Maisto bankui“ aišku, kur jis turi būti ekstremalių situacijų metu, nes valstybė mums patiki žmonių maitinimo funkciją, tačiau dažnu atveju lieka neišspręsti du klausimai – kas pasirūpins maistu ir kas už tai apmokės. Šiose pratybose dalyje savivaldybių „Maisto bankas“ pats perka produktus ir, tikėtina, kad mums už tai niekas nekompensuos. Tai – pamoka, kurią reikia išmokti pratybose, kad realioje situacijoje, kai bus visai kiti maisto kiekiai, nekiltų tokių klausimų“, – pažymėjo pašnekovas.
S. Gurevičius vardijo, kad visoje Lietuvoje vykusiose pratybose dalyvavo apie 150 „Maisto banko“ savanorių ir dar apie 30 darbuotojų. Prieš tai su ženkliai didesniu savanorių skaičiumi viskas buvo išbandyta teoriškai, skaičiuota, per kiek laiko galima surinkti komandą, atidaryti centrus ir pan.
Lietuvos Raudonasis kryžius taip pat dalyvauja visose civilinės saugos pratybose. Šios nevyriausybinės organizacijos misija – padėti viską sukoordinuoti.
šiuo metu trūksta bendros registravimo formos, kai būtų iš anksto žinomi žmonių poreikiai.
„Esme pagalbinius resursus teikianti organizacija. Paprastai didžiausia mūsų pagalba būna registruojant žmones, teikiant jiems psichologinę pagalbą bei bendrai įrengiant priėmimo punktus. Galiu pasakyti, kad pratybose šiuo metu trūksta bendros registravimo formos, kai būtų iš anksto žinomi žmonių poreikiai: ar jie atvyksta su vaikais, gyvūnais, ar jiems reikia dar kokios pagalbos. Dabar dažnai matome tik fragmentuotą vaizdą, todėl nežinome, kas vyksta kituose registracijos centruose“, – kaip dar pagerinti visą evakuacijos planą, pasiūlė Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė.
PAGD organizuojamos pratybos yra nacionalinių pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Visoje šalyje šiose civilinės saugos pratybose dalyvauja apie 4 tūkst. žmonių.
(be temos)
(be temos)