Aiškesnės taisyklės
Skelbiama, kad priimti sprendimai leis aiškiau apibrėžti atliekų turėtojų ir tvarkytojų teisės bei pareigas, patikslins kainodaros sistemą ir nustatys naujus įkainius. Atliekų tvarkymo įmokos Kaune keisis vidutiniškai 8-10 proc., o atsakingai atliekas tvarkantys komercijos atstovai didelių pokyčių esą nepajus.
Projektų rengėjai tikino, kad iki šiol galiojusios atliekų tvarkymo taisyklės Kaune patvirtintos dar 2016 metais ir per šį laikotarpį nebuvo keistos. Per beveik dešimtmetį keitėsi teisinis reglamentavimas, praktiniai komunalinių atliekų tvarkymo sprendiniai, pavyzdžiui, mieste atsirado atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, išplėsta rūšiavimo infrastruktūra, įdiegti nauji atliekų apskaitos principai. Dėl to antradienio tarybos posėdyje taisyklės peržiūrėtos kompleksiškai, pritaikant jas šiandien taikomam modeliui.
Kilę klausimai
Pagal naujai priimtas taisykles, jei į komunalinių atliekų konteinerius bus primesta, tarkim, statybinių atliekų, gresia už šiukšlių išvežimą mokėti tris kartus brangiau.
Tarybos nariai svarstė, ar etiška bausti visus daugiabučių gyventojus, jei nerūšiuoja vos keli ir piktybiškai į konteinerius metantys statybines atliekas. Be to, yra atvejų, kai į sodų bendrijoms priklausančius konteinerius atliekas atveža svetimi. Tada, pasak politikų, ir turėtų daugiau susimokėti ne tie, kurie teršia, o tie, kuriems priklauso konteineriai.
Baudimas visada turės būti įrodytas.
„ES yra nustatyti reikalavimai rūšiuoti atliekas, tad visi turime stengtis, kad tos atliekos būtų rūšiuojamos. Reikia pažymėti, kad atliekų tvarkytojas iš karto nepuls drastiškai taikyti didesnių įkainių. Kalba eina apie piktybiškai nerūšiuojančius, kai suverčiamos statybinės atliekos, tekstilė. Baudimas visada turės būti įrodytas“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Kainų pokyčiai
Miesto specialistai aiškino, kad kainų augimą lemia išoriniai veiksniai dėl įsigaliojusios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytos regioninės atliekų tvarkymo kainos. VERT patvirtinus naujas kainas kiekvienam regionui, savivaldybės privalo per septynis mėnesius pasitvirtinti savo tarifus.
Atnaujintoje sistemoje išlaikoma dviejų dalių kainodara – pastovioji ir kintamoji. Toks modelis Kaune taikomas jau ne vienerius metus, tačiau šiuo sprendimų paketu jis iš esmės peržiūrėtas ir atnaujintas pagal realias sąnaudas bei pasikeitusias sąlygas. Nuo 2023-ųjų kainodara nebuvo keista.
Iki šiol pastovioji mokesčio dalis buvo simbolinė – siekė 1 euro centą už vieną objektą, todėl realiai nepadengdavo infrastruktūros išlaikymo ir priežiūros kaštų. Atnaujinus metodiką, ši dalis perskaičiuota pagal faktines sąnaudas, įvertinus infrastruktūros nusidėvėjimą, plėtrą ir būtinas investicijas.
Kintamoji dalis priklauso nuo faktinio atliekų kiekio – gyventojai ir įmonės gali pasirinkti konteinerių dydį bei jų ištuštinimo dažnį pagal savo individualius poreikius ir aptartas sutarties sąlygas. Tai leidžia tiesiogiai daryti įtaką mokamai sumai: kuo mažiau atliekų sukaupiama ir kuo atsakingiau jos rūšiuojamos, tuo mažesnė kintamoji mokesčio dalis.
Papildomai numatyta ir atsakomybė už netinkamą atliekų rūšiavimą. Užfiksavus tokius atvejus atliekų turėtojams gali būti taikomi didesni įkainiai. Kontrolę vykdys atliekų tvarkytojas „Kauno švara“. Pirmuoju etapu, pastebėjus akivaizdžias rūšiavimo klaidas, pavyzdžiui, į komunalinių atliekų konteinerius išmetą statybinį laužą ar kitas netinkamas atliekas, bus taikomas vienkartinis – tris kartus didesnis – mokestis.
Gyventojams atliekų tvarkymo įkainiai keisis vidutiniškai apie 8-10 proc. Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai, rengdami projektus, aiškino, kad, pavyzdžiui, individualaus namo gyventojas, pasirinkęs du kartus per mėnesį ištuštinti 120 l konteinerį, vietoje 5,04 euro mokės 5,55 euro per mėnesį. Tuo metu 60 kv. m bute gyvenantis daugiabučio gyventojas vietoje 8,04 euro mokės apie 8,84 euro per mėnesį.
Verslo segmente ženklesnius pokyčius pajus įmonės, kurios galėjo būti suklaidintos ar dėl nežinojimo naudojosi atliekų tvarkytojų paslaugomis, kurie neturi teisės Kauno miesto savivaldybės teritorijoje rinkti komunalinių atliekų. Pagal galiojančius teisės aktus, visoje miesto teritorijoje komunalines atliekas gali tvarkyti tik vienas operatorius, turintis sutartį su savivaldybe. Šiuo atveju Kaune tai – „Kauno švara“.
Tikimasi, kad šie pokyčiai leis geriau vystyti infrastruktūrą ir skatinti gyventojus bei verslą labiau rūšiuoti.
Esama infrastruktūra
Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad šiuo metu prie daugiabučių namų įrengta daugiau kaip 2,2 tūkst. maisto atliekų konteinerių. Individualiems namams nupirkta po 10 tūkst. maisto ir virtuvės atliekų konteinerių, kompostavimo dėžių. Taip pat mieste veikia 862 tekstilės atliekų konteineriai, beveik 13 tūkst. žaliųjų atliekų surinkimo priemonių.
Didelė dalis infrastruktūros skirta pakuočių rūšiavimui – individualiems namams išdalyta apie 72,8 tūkst. konteinerių plastikui, popieriui, metalui ir stiklui. Viešosiose erdvėse, prie įmonių ir daugiabučių papildomai įrengta per 3 tūkst. plastiko, beveik 4,8 tūkst. popieriaus ir apie 2,5 tūkst. stiklo atliekų konteinerių.
(be temos)