Intensyvi darbotvarkė
Trečiadienį į Lietuvą atvyko Estijos prezidentas A. Karisas ir pirmoji ponia S. Karis. Valstybinio susitikimo metu buvo suplanuota daug renginių, apėmusių susitikimus su įvairiomis organizacijomis.
Vizito metu abiejų šalių vadovai pasirašė bendrą deklaraciją, atidarė Lietuvos ir Estijos verslo forumą. Estijos vadovas lankėsi Lietuvos valstybės naujajame archyve, o trečiadienio vakarą dalyvavo Estijos prezidento ir pirmosios ponios garbei Prezidentūroje surengtoje valstybinėje vakarienėje.
Kaip skelbė ELTA, pagal iš anksto suplanuotą dvi dienas trukusią darbotvarkę, susitikimų metu Lietuvos ir Estijos vadovai aptars dvišalius santykius, regioninį saugumą ir gynybą, transatlantinį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai, energetikos ir infrastruktūros projektus, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą.
Svarbiausi akcentai
Antrąją vizito dieną šalių vadovų ir ambasadorių susitikimai persikėlė į Kauną. Estijos prezidentas Kaune dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijoje, taip pat atidengiant memorialinę lentą buvusios Estijos ambasados vietoje.
Taip pat apžiūrėtos „Rail Baltica“ statybos, vyko susitikimai Rukloje, kur pristatyta Lietuvos nacionalinės divizijos projektas ir Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo eiga.
Be to, antrąją vizito dieną pirmosios Lietuvos ir Estijos ponios lankėsi Kauno metodiniame STEAM centre „Mokslo saloje“ ir Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje.
Vakare abiejų šalių delegacijos atvyko į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, kuriame su verslininkais kalbėjo apie kylančius iššūkius, ekonomiką, investicijas į regioną. Susitikimą vainikavo unikalus kūrinys.
Išskirtinė opera
Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos koncertinės organizacijos „PromFest“ drauge sukurtas scenos šedevras – Francesco Cilea opera „Adriana Lekuvrer“ tapo Estijos prezidento viešnagės Lietuvoje finaliniu akcentu.
F. Cilea „Adriana Lecouvreur“ operos pastatymas atspindi ilgametį Estijos ir Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą.
„PromFest“ ir Kauno valstybinis muzikinis teatras kultūrinius ryšius mezga ne vienus metus, tad partnerystė leidžia mėgautis bendros kūrybinės veiklos rezultatu.
F. Cilea „Adriana Lecouvreur“ operos pastatymas atspindi ilgametį Estijos ir Lietuvos kultūrinį bendradarbiavimą. Nuo 2011 m. trunkanti partnerystė jau lėmė aštuonis bendrus pastatymus – įspūdingą nuoseklaus meninio bendradarbiavimo Baltijos regione įrodymą.
Operos „Adriana Lecouvreur“ pasirinkimas glaudžiai susijęs su lietuvių sopranu Gabriele Bukine, kuri vaidmenį šioje operoje pasirinko laimėjusi prestižinį Klaudia Taev konkursą. Jos Adrianos interpretacija buvo plačiai įvertinta ir apdovanota aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“. Tačiau šį kartą pagrindinį vaidmenį atliko sopranas Marija Arutiunova, Klaudia Taev jaunųjų operos solistų konkurso finalistė.
Valstybinio vizito kontekste šis renginys pabrėžė, kad kultūrinis bendradarbiavimas gali tapti svarbi diplomatijos tąsa.
Nenutraukiami istorijos ir diplomatijos ryšiai
Estijos prezidentas Alaras Karisas ir pirmoji ponia Sirje Karis, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su žmona Diana kartu su miesto meru Visvaldu Matijošaičiu su žmona Loreta ketvirtadienį Kaune aplankė buvusią tarpukariu Estijos ambasadą, prisiminė Kaune dirbusias ir gyvenusias iškilias asmenybes, jau tarpukariu tiesusias stiprias jungtis tarp valstybių.
„Mums didelė garbė Jus pasveikinti atvykus į UNESCO miestą – Kauną. Šiuo metu stovime prie vieno iš daugelio tarpukario modernizmo perlų, įrašytų į pasaulio paveldo sąrašą. Ant pastatų įamžindami Kaune dirbusių Estijos diplomatų atminimą, kartu įprasminame ir tvirtą mūsų valstybių ir miestų bičiulystę.
Jūsų vizitą priimame kaip ypatingą pagarbos ženklą ir progą dar kartą sustiprinti mūsų šalis siejančias jungtis ir istoriją. Dėkoju, kad lankotės Kaune. Linkiu Jums įdomių atradimų ir malonių įspūdžių“, – sveikindamas Kaune viešinčius garbingus svečius kalbėjo Kauno meras V. Matijošaitis.
Ant K. Donelaičio gatvės 71-uoju numeriu pažymėto pastato memorialinė lenta atsirado prieš keletą metų, o dabar bus pažymėtas ir dar vienas buvęs Estijos ambasados pastatas – Parodos g. 24. Šios vietos primena laikotarpį, kai Kaunas buvo svarbus Baltijos regiono diplomatijos centras.
Tarpukario Kaune rezidavę Estijos diplomatai buvo gerbiami Kauno bendruomenės nariai, o jų veikla paliko ryškų pėdsaką miesto ir valstybių santykių istorijoje. Šiandien atminimo lentos įprasmina jų darbą, primena apie ilgametę Lietuvos ir Estijos bendrystę.
„Džiaugiamės galėdami įprasminti buvusius Estijos ambasados pastatus ir matyti ant jų atminimo ženklus. Estijai šie pastatai ypatingi, nes jie žymi tvirtus Estijos ir Lietuvos santykių pamatus.
Tikiuosi, kad šie simboliai padės išsaugoti gyvą pastatų istoriją. Tai ir paties Kauno istorijos dalis, kuris kaip tarpukariu, taip ir šiandien priima diplomatus su šiluma ir atvira širdimi. Ačiū, Kaune!“ – savo kalboje sakė Estijos prezidentas Alaras Karisas.
Naujausi komentarai