GYVENSENOS MEDICINA: LSMU IR LIETUVA POKYČIAIS RODO PAVYZDĮ PASAULIUI

Lietuva yra gyvensenos medicinos lyderė. Ką gali gyvensenos medicina ir kaip sekasi šiems neseniai pradėtiems rengti specialistams? Šia patirtimi dalytasi Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ketvirtadienį vykusioje svarbioje konferencijoje „Gerosios gyvensenos medicinos praktikos kūrimas Lietuvoje“.

Nauja specialybė ir studijų programa

Gyvensenos medicinos specialistų ruošimas ir jų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, kurio reikšmė – didžiulė.

„2014 m., kai pradėjome apie tai kalbėti, gyvensenos medicinos koncepcija Lietuvoje ir apskritai Europoje dar buvo mažai žinoma. Daug metų rengiame visuomenės sveikatos specialistus, gydytojus. Asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra yra viena kitą papildančios sritys, bet jų sąlyčio taškas buvo labai neapibrėžtas. Gyvensenos medicinos specialistas – tvirta jungiamoji grandis tarp visuomenės ir asmens sveikatos“, – teigia LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vadovė, profesorė habilituota daktarė, gyvensenos medicinos Lietuvoje pradininkė Ramunė Kalėdienė.

Europoje iki šiol tokios studijų programos nebuvo, todėl remtasi JAV ir Australijos patirtimi.

Gyvensenos medicinai, apimančiai ligų profilaktiką ir gydymą keičiant gyvenseną, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje atitenka labai svarus vaidmuo.

„Vienas šiuolaikinės sveikatos priežiūros tikslų – sveikatos priežiūros integralumas, suteikiant visuomenei sveikatos ir apsaugant žmogų nuo žalos ir nereikalingų išlaidų savo sveikatos priežiūrai. Naujoji visuomenės sveikatos paradigma akcentuoja laipsnišką perėjimą nuo tradicinės (gydomosios) medicinos į šiuolaikinę (integralią, holistinę) mediciną“, – atkreipė dėmesį prof. R. Kalėdienė.

Gyvensenos medicinos specialisto užduotis – taikant aplinkos, elgsenos, medicininius bei motyvacinius principus padėti pacientui pakeisti savo gyvenseną taip, kad aplenktų ligos, negalavimai, o jeigu jie ištiko, padėti imtis pokyčių, kurie leistų vartoti kuo mažiau vaistų – arba jų visai nereikėtų.

Gyvensenos medicina – tarpdisciplininė sritis, jungianti mediciną, psichosocialinius mokslus, neuromokslus, visuomenės sveikatą, aplinkos sveikatą ir biologiją.

Geresnė žmonių savijauta ir sveikata, mažesnis krūvis sveikatos priežiūros sistemai, mažesnės eilės, mažiau suvartojamų vaistų – mažiau išlaidų gyventojams ir valstybei.

LSMU nuotr.

Ne visiems viskas tinka

„Etapas, kai patarimus pacientams dalija, į gydymo planą kišasi savamoksliai entuziastai, turi kuo greičiau baigtis“, – vylėsi prof. R. Kalėdienė. 

Atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, turimas vieną ar kelias lėtines ligas, būtinas individualus gyvensenos korekcijos planas.

Gyvensenos medikai išmano, kokia mityba, dienotvarkė, kokios mankštos, pratimai, jų intensyvumas būtų veiksmingiausi kiekvienu konkrečios ligos atveju ar esant kelių ligų, būklių kombinacijai. Jie žino ir gali patarti, kaip turėtų maitintis, tarkime,  sergantis tam tikra onkologine liga, kaip ir kiek toks pacientas turėtų sportuoti, kaip veiksmingai valdyti stresą, pasitelkti socialinę paramą, aplinkos kontrolę ir t.t. O sprendimus gyvensenos medicinos specialistas priima dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, o ne vienašališkai, pabrėžė profesorė.

Viena perspektyviausių sričių

„Mokslas ir geroji klinikinė praktika rodo, kad gyvensenos medicina yra viena perspektyviausių ateities sričių. Net tris ketvirtadalius visų lėtinių sutrikimų lemia gyvensenos veiksniai. Kas nutiktų, jeigu sugebėtume daugumą jų pakoreguoti?“,  – klausė gyvensenos medicinos ekspertas, LSMU lektorius dr. Tomas Vaičiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad atsiradus kompetencijų centrui, kuriame ruošiami specialistai, gebantys taikyti nefarmakologiniu mokslu grįstas intervencijas, Lietuva šioje srityje tapo pastebima ir tarptautiniu mastu. „Kitoms Europos šalims esame rodomi kaip pavyzdys“, – sakė pašnekovas.

Susiduriama ir su iššūkiais. „Mūsų socialinė aplinka iš esmės dar yra hipermedikalizuota. Ne vienam pacientui dar sunku visiškai patikėti, kad jo savijauta reikšmingai pagerėtų ne nuo piliulės, o tiesiog pakeitus gyvenseną. Žinoma, tam reikia ir asmeninių pastangų“, – dėstė T. Vaičiūnas.

Vienas šios konferencijos tikslų – ką dar galima padaryti, kad ir pati medicinos bendruomenė labiau „prisijaukintų“ nefarmakologines intervencijas.

Į konferenciją susirinko pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariai (šeimos medicinos gydytojai, gyvensenos medicinos specialistai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai), įvairių specialybių gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, dietistai ir kiti besidomintys gyvensenos medicina.

Organizatoriai pristatė, kad šis išskirtinis renginys skirtas įkvėpti, šviesti ir diskutuoti sveikatos priežiūros specialistus, politikos ir visuomenės atstovus apie reikšmingą gyvensenos medicinos indėlį valdant lėtines ligas bei gerinant asmens ir visuomenės sveikatos rodiklius.

Kauno miesto poliklinikoje – jau dirba

Konferencijoje dalyvavo ir Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vienas gyvensenos medicinos magistro studijų programos kūrėjų.

„Su šia iniciatyva Lietuva visame pasaulyje buvo pirmeivė, apskritai esame stiprūs visuomenės sveikatos srityje: gerai sutvarkyta struktūra, įkurti visuomenės sveikatos biurai, turime šios srities mokslininkų. Gyvensenos medicina yra išskirtinė visuomenei, kuri suvokia, kad žmogus yra pats atsakingas už savo sveikatą, turi ja rūpintis. Dažnas nežino, kaip tą padaryti. Abstrakčių patarimų neužtenka, ir čia į pagalbą ateina gyvensenos medicina“, – kalbėjo A. Veryga. 

LSMU nuotr.

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša sakė, kad poliklinika jau yra įdarbinusi vieną gyvensenos medicinos specialistą. Rudenį poliklinikoje dirbs jau keturi tokie medikai.

„Iniciatyvos paprastai eina iš paskos pacientų poreikiams, tik kartais – pirma jų. Čia ir bus pastarasis atvejis“, – komentavo P. Kibiša.

Konferenciją „Gerosios gyvensenos medicinos praktikos kūrimas Lietuvoje“ LSMU surengė kartu su Lietuvos Gyvensenos medicinos asociacija, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Tai jau septintoji gyvensenos medicinai skirta konferencija.

2023 m. kovo 3 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad šeimos gydytojo komandoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir gyvensenos medicinos specialistas, o iki 2030 m. pabaigos šeimos gydytojo komandoje dirbančių gyvensenos medicinos specialistų etatų skaičius turi būti 0,20 vienam šeimos gydytojos etatui.