J. NARKEVIČIAUS VIZITAS KAUNE: PLANUOSE – ATGAIVINTI LAIVYBĄ NEMUNE

Už beveik 28 mln. europinių lėšų siekiama atgaivinti krovininių laivų laivybą Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos. Tačiau planus kol kas stabdo Viešųjų pirkimų tarnyba. Visgi tikimasi, kad biurokratija neužsitęs, nes dabar yra paskutinė galimybė pasinaudoti ES parama, norint Nemune matyti dideles krovinių baržas.

Susitikimo tikslai

Pirmadienį susisiekimo ministras Jaroslovas Narkevičius viešėjo Kaune įsikūrusioje Vidaus vandens kelių direkcijoje. Vizito tikslas – aptarti detales ypač didelio projekto, kurį įgyvendinus nuo Kauno iki pajūrio vėl galėtų reguliariai kursuoti kroviniai laivai.

„Atkreipėme dėmesį į vidaus vandenis, konkrečiai  –Nemuno vagos gilinimą ir pritaikymą laivybai. Dėmesys yra dvejopas. Pirmiausia – trumpalaikis. Šiais metais skyrėme papildomą milijoną eurų, prie jau turimų 1,8 mln. tam, kad galėtumėme išlaikyti Nemuno lygį ir vykdyti vagos priežiūrą. Kitas dalykas – teikėme paraišką gauti ES lėšas tam, kad laivybai būtų pritaikytas visa ruožas nuo Kauno iki Baltijos jūros ir upe vyktų ne tik pramoginė, bet ir krovininė laivyba“, – kokius klausimus numatyta aptarti su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais, pažymėjo J.Narkevičius.

Jaroslovas Narkevičius/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Jis tikino, kad ateities planuose yra ir sklandus vandens kelias nuo Baltarusijos pasienio iki Kauno. Tačiau dabar reikia koncentruotis į vandens kelią nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Šiandien norime aptarti, kaip pavyksta įgyvendinti vagos gilinimo projektą ir vykdyti priežiūrą tam, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti laivybą“, – kalbėjo ministras.

Projekto detalės

Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas tikino, kad atgaivinus krovinių laivybą Nemune, atsivertų ypač didelės galimybės verslui, be to, sumažėtų ir ekologinė tarša – vandens keliais vienu metu galima gabenti ženkliai didesnį kiekį krovinių, nei vežant sausumos keliais.

„Šiemet direkcijos darbai startavo anksti, nes planavome, kad pradės plaukioti „Raketa“. Taip pat ruošiami keliai ir kroviniams. Pradėjome dar kovą, todėl neturime problemų su vagos gyliu. Vykdant europinį projektą, Nemune nuo Kauno link Klaipėdos būtų įrengtos specialios bunos, kurios padeda reguliuoti upės vagą. Tai yra tokie išsikišimai, kurie nėra labai ilgi, tačiau leidžia susiaurinti laivakelį ir vandenį nukreipti daugiau upės viduriu. Tada turime ir gerą vandens kelią, nes net ir sausros metu būna pakankamai vandens, nedumblėja krantai“, – kalbėjo direkcijos vadovas.

Jis aiškino, kad neįgyvendinus projekto, krovininė laivyba Nemune praktiškai negalima.

„Toks projektas duoda didelę naudą, nes yra mažesnė tarša. Be to, gabenti krovinius vandens keliais yra kone perpus pigiau, nei sausumos keliais. Tada nereikia galvoti apie autostradų platinimą ar avaringumą, nes upėje jis beveik nulinis. Tuo Lietuva tikrai turi pasinaudoti. Tačiau kol nėra įgyvendintas vandens kelio projektas, verslas nesiryžta investuoti į baržas. Gaunasi toks užburtas ratas“, – apie laivybos Nemune svarbą kalbėjo V.Vinokurovas.

Jis teigė, kad jau dabar verslas domisi galimybėmis krovinius gabenti Nemunu. Kai kelias bus sutvarkytas, atsivers labai didelės galimybės.

„Net ir tarptautinės konteinerių gabenimo kompanijos laivyba Nemunu domisi jau ne vienerius metus, tačiau kadangi valstybė kol kas negali užtikrinti upės gylio, jos nenori investuoti dešimčių milijonų į baržas. Jei projektas prasidės šiemet, kaip buvo planuota, tai leis investuotojams pamatyti, jog valstybė tikrai turi didelių planų ir ruošia infrastruktūrą. Tada jie galės pradėti derybas dėl baržų pirkimo. Kol kas į Marvelės prieplauką atplaukia trys mūsų baržos, bet įgyvendinus projektą Nemune galėtų plaukioti ir dešimt, ir dvidešimt ar net 50 baržų, nes Nemuno pralaidumas yra beveik begalinis. Viena barža galima pergabenti apie 70 konteinerių. Įsivaizduokite, jei visos jos būtų vežamos sausumos keliais“, – sakė direkcijos vadovas.

Viena barža galima pergabenti apie 70 konteinerių. Įsivaizduokite, jei visos jos būtų vežamos sausumos keliais.

Biurokratiniai trukdžiai

Projekto įgyvendinimui siekiama panaudoti 28 mln. europinių lėšų. Tačiau kol kas projektas dar nemato šviesos tunelio gale, mat peržiūrai jį pristabdė Viešųjų pirkimų tarnyba. Jei biurokratiniai keliai nebus atlaisvinti, gresia visai prarasti ES paramą, mat kitame lėšų skirstymo laikotarpyje nėra numatyta įgyvendinti tokių didelių projektų.

„Esame tam, kad išanalizuotumėme galimybes, kaip projektą vykdyti, o ne jį stabdyti“, – sakė J.Narkevičius.

„Dabar reikia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra sustabdžiusi projektą patikrinimui, kuo operatyviau viską atliktų ir duotų leidimą. Lietuva su šiuo projektu jau ir taip vėluoja, nes tai yra 2014-2020 metų teikimo projektas. Tai paskutinis šansas pasinaudoti europine parama tokiam projektui ir įveiklinti vandens kelią“, – pridūrė V.Vinokurovas.

Vladimiras Vinokurovas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Vandens kelių direkcijos vadovas tikino, kad yra kritiškai svarbu projektą pradėti įgyvendinti kuo greičiau, nes darbai yra labai sudėtingi. Projekto metu Nemune turi būti įrengta nuo 500 iki 700 bunų, prieš tai atliekant modeliavimą, nustatant aukščius, posūkio kampus bei ilgius. Be to, reikia nepamiršti, kad darbus gali sujaukti laikas, kuomet Nemunas gerokai patvinsta. Tokiu metu gali būti, kad darbus nebus galima vykdyti apie porą mėnesių.