KAUNĄ VĖL UŽLIES SĄJŪDŽIO DVASIA

Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) pradedama eksponuoti paroda „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei – 35 metai“.

Įvykių sūkuryje

Kaunas ne kartą įrodė, kad gali būti svarbiausių įvykių sūkuryje. Svarbus Kauno vaidmuo buvo ir siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Čia ne tik kūrėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės, tačiau ryškų pėdsaką istorijoje paliko įvairios miesto vietos ir žmonės. To meto jauduliu ir vyravusiomis nuotaikomis keli Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai pasidalijo ir su „Kauno diena“.

„Prisimenu, kad kai tik iškabino skelbimus, kas nori užsirašyti į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, su džiaugsmu pasirašiau. Atrodė, kad nepriklausomybė labai smarkiai alsuoja į nugarą, jautėsi viltis, ir labai reali, o ne tik žaidimas. Man tėtis visada sakydavo, kad mes tikrai sulauksime nepriklausomybės, ir tai įvyko“, – pasakojo KVMT solistė Rita Preikšaitė.

Ji prisiminė, kad kiekvienas, atėjęs į Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimą, buvo tarsi degančiomis akimis ir širdimi, turėjo didelį norą nuveikti kažką reikšmingo.

„Tuomet prasidėjo ir paminklų atstatymas, ir paramos rinkimas, tad teko prie to prisidėti. Teko ir teatre vykusiame susirinkime dalyvauti, buvau priskirta pasitikti svečius, atlikti pagalbinius organizacinius darbus. Iki šiol prisimenu, kad buvo prisakyta nevartoti alkoholio. Tuo metu nebuvo jokios baimės, o kai nebijai, viskas lengviau. Tad tikrai buvo daug džiaugsmo ir entuziazmo veikti“, – pasakojo R. Preikšaitė.

Svarba: Kauno muzikiniame teatre 1989 m. vasario 15 d. įvyko šventinė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo 3-ioji sesija. / Kauno muzikinio teatro nuotr.

Ji paminėjo, kad iniciatyvinėje grupėje aktyviai veikė režisierius Valius Staknys, jis buvo vienas pagrindinių organizatorių. Kitas veiklus žmogus, vienijęs teatro žmones, – primadona Bernarda Petravičiūtė. „Iš tiesų prisijungė labai daug žmonių, vedinų pasididžiavimo daryti gerus darbus ir palikti pėdsaką istorijoje. Visus mus jungė vienybė, pasitikėjimas, ir tas jausmas lydi visą gyvenimą. Esu dėkinga, kad turėjau progą tą jausmą patirti“, – kalbėjo solistė, kurios šypseną galėjai justi net ir telefoninio pokalbio metu.

Paklausus, kaip Sąjūdžio nuotaiką galima būtų perteikti ateities kartoms, solistė tikino, kad jaunimui apie visus nepriklausomybės įvykius reikia pasakoti įvairiomis formomis. Paroda – viena tokių galimybių.

„Aš pati dirbu su jaunimu ir pilietinius ir patriotinius akcentus stengiuosi integruoti į pamokas. Galima ir prisiminimais pasidalyti. Žinoma, labai nesinorėtų, kad kažkas tokio sukrečiančio, kas pažadintų visuomenę, įvyktų dabar, tačiau visada verta priminti, kaip buvo, kaip viskas kūrėsi. Paroda tiktai reikalinga – vis tiek bus įmestas grūdas į dirvą ir kažkas sąmonėje išaugs. Reikia nuolatos priminti, nes iš tiesų Sąjūdžio nuotaika liks visam gyvenimui. Tas pakylėjimas iki graudumo jaudina. Tuo metu atsiskleidė tauta, visi išjautė nepriklausomybę, patikėjo laisve“, – kalbėjo R. Preikšaitė.

Laisvė: solistai G. Maciulevičius (kairėje) ir D. Vėbra jautė pasididžiavimą tautos vienybe. / G. Maciulevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

Kokios vyravo emocijos?

Kiti teatro solistai „Kauno dienai“ pasakojo, kad nors tiesiogiai prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės prisiliesti neteko, tačiau tą laikmetį visi išgyveno pakylėtos nuotaikos.

Baltijos kelyje susikibti už rankų, o vėliau Sausio 13-ąją saugoti teatrą nuo galimo užėmimo – tai buvo įvykiai, suvieniję bendram tikslui.

Sąjūdis, Baltijos kelias ir kiti renginiai buvo svarbus raktas į laisvę.

„Į Baltijos kelią visas teatras važiavo autobusais, gausybė žmonių   buvo, tad paliko didelį įspūdį. Visi kaip vieninga trupė ten dalyvavome. Tokie dalykai išlieka visam gyvenimui. Tada buvo vienybės jausmas. Vėliau, Sausio 13-ąją, – baimė dėl šeimos. Buvau suplanavęs, jei mieste kas nors vyks, šeimą išvešiu į Prienus“, – prisiminė solistas Gediminas Maciulevičius.

Jis tikino, kad KVMT vyksianti Sąjūdžio paroda – dar viena proga visiems priminti, koks buvo nueitas kelias iki nepriklausomybės.

„Tai labai reikalinga, ypač jaunimui, kurie tuomet nebuvo gimę ir  nematė tų įvykių. Jiems reikia nuolat priminti, pasakoti, kad sovietmečiu parduotuvėse nieko nebuvo, tik baisi blokada. Sąjūdis, Baltijos kelias ir kiti renginiai buvo svarbus raktas į laisvę. Žinote, atgavus nepriklausomybę, buvo didelis pasididžiavimas visais žmonėmis, kurie apgynė laisvę. Tai gilus jausmas. Aišku, jautėsi nerimas, kad viskas gali sugrįžti, bet širdyje – toks laukimas, kad viskas vis tiek bus gerai“, – ano meto nuotaikas perteikė G. Maciulevičius.

Veikla: R. Preikšaitė prisidėjo prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės. / R. Preikšaitės asmeninio archyvo nuotr.

Proga priminti

Dabar, karą kovojančios Ukrainos kontekste, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekis ir paskelbimas primena apie ryžto ir pasipriešinimo svarbą, todėl Sąjūdžio minėjimai tampa dar aktualesni.

Į Lietuvos istoriją įėjo 1990 m. kovo 11-oji, kai Aukščiausioji Taryba paskelbė aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo ir tai reiškė, kad Lietuva vėl tapo nepriklausoma šalimi.

Tačiau iki šio istorinio momento reikėjo nueiti ilgą kelią. Didelį vaidmenį Akto paskelbimui turėjo LPS, suvienijęs laisvės dvasia alsuojančius žmones.

Būtent parodoje „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei – 35 metai“ ir kalbama apie šio judėjimo svarbą, įsikūrimą, raidą ir nuopelnus siekiant atkurti šalies nepriklausomybę. Pasirinkta vieta – KVMT – taip pat neatsitiktinė.

Šiame pastate 1989 m. vasario 15 d. įvyko šventinė LPS Seimo 3-ioji sesija. Jos metu priimta istorinė deklaracija, kurioje konstatuota: „Sąjūdis žengs keliu į teisinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį Lietuvos savarankiškumą, jos valstybinį suverenitetą, neapsiribodamas daliniais pasiekimais.“

„Dalis parodos buvo pradėta rengti dar pernai, ji skirta Sąjūdžio pradžiai. Beveik visuose stenduose atspindima birželio 3-ioji, kai įsikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Norėjome parodyti, kad Sąjūdis susikūrė ne kaip politinė, o visuomeninė iniciatyva. Pristatome pirmuosius mitingus, dokumentus, nuotraukas, žygius per Lietuvą, plaukimus baidarėmis Nemunu, Roko maršą ir kitas iniciatyvas, kurios skleidė laisvos Lietuvos idėją ir atvedė iki Sąjūdžio“, – kalbėjo parodą KVMT rengusi Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė.

Tad teatro žiūrovai turės galimybę pamatyti akimirkas iš Sąjūdžio veiklos, pajausti, kas vyko KVMT, kokios vyravo nuotaikos, kokie žmonės kūrė valstybę.

„Šio teatro indėlis į Kovo 11-osios dienos įvykius tikrai buvo reikšmingas. Parodoje atsispindės Muzikiniame teatre vykęs Sąjūdžio susirinkimas. Yra išlikęs to susirinkimo vaizdo įrašas. Manome, kad teatras – vieta, kur žmonės galės prisiminti nepriklausomybės keliu vedusius įvykius ir jiems specialiai nereikės kažkur važiuoti. Tikrai kviečiame atvykti ir prisiminti tai, kas galbūt kiek primiršta, tačiau neabejotinai svarbu mūsų šalies istorijai ir tolesniam jos vystymuisi“, – pridūrė D. Kontrimavičienė.