Kaunas mezga ryšius su Japonija | kl.lt

KAUNAS MEZGA RYŠIUS SU JAPONIJA

Kaunas pasirašys susigiminiavimo sutartį su Japonijos miestu Hiracuka. Tapus partneriais planuojama bendradarbiauti švietimo ir kultūros srityse, pažymėti abiem miestams svarbias datas, pagerbti iškilius žmones.

Sutarties formuluotė

Artimiausiame posėdyje Kauno miesto taryba svarstys, ar pasirašyti susigiminiavimo sutartį su Hiracukos miestu Japonijoje.

„Istoriškai yra susiformavę keletas sutarčių pavadinimų: susigiminiavimo sutartis, bendradarbiavimo, partnerystės, ketinimų protokolas. Pasirašius sutartį Hiracuka taps Kauno miesto partneriu“, – kiek neįprastą susigiminiavimo sutarties formuluotę aiškino Užsienio ryšių skyriaus vedėja Lina Duobaitė.

Bendrystės svarba

Kaunas su Japonija jau seniai mezga ryšius, o pagrindiniu tiltu yra tapęs Chiune Sugihara, kuris Kaune dirbo diplomatu ir išdavė tūkstančiams žydams gyvenimo vizas. Dabar ketinama ryšius plėtoti dar glaudžiau.

„Kaunas su Japonija intensyviai bendradarbiauja švietimo srityje. Japonai labai vertina bendradarbiavimą, todėl patys inicijavo sutarties pasirašymą ir norėjo išplėsti bendradarbiavimą sporto, kultūros, paveldo, miesto plėtros srityse“, – dėstė L. Duobaitė.

Pasak Užsienio ryšių skyriaus vedėjos, sutarties pasirašymas nėra tik simbolinis gestas. „Japonai suformavo Kauno ir Hiracukos draugystės komitetą, numatė biudžete lėšų sutarties punktams įgyvendinti. Kauno savivaldybė taip pat stiprina bendradarbiavimą ir draugystę, planuoja Japonijos dienas, partnerių vizitus“, – pažymėjo specialistė.

Japonai labai vertina bendradarbiavimą, todėl patys inicijavo sutarties pasirašymą.

Ji aiškino, kad finansavimas skiriamas konkrečioms veikloms, kurios derinamos tiesiogiai su partneriu. Tuomet bus numatomi planai ir reikalingas biudžetas.

Ilgalaikiai ryšiai

Kaunas ryšius su Hiracuka užmezgė 2017-aisiais. Iki šiol įgyvendintas ne vienas abiem miestams svarbus projektas.

2018-aisiais buvo pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas, kuriuo sutarta bendradarbiauti ir keistis žiniomis, geriausios praktikos pavyzdžiais ir sukaupta patirtimi, daugiausia dėmesio skirti švietimo, kultūros, sporto, turizmo, miestų planavimo, kultūros paveldo ir ekonomikos sritims.

„Vienas pirmųjų bendrų projektų – Kauno miesto pedagogų stažuotė Hiracukoje“, – apie ryšius su Japonijos miestu pasakojo L. Duobaitė.

2021-aisiais, Olimpinių žaidynių metu, Hiracukos miesto rotušėje buvo eksponuota 30 Kauno miesto vaikų piešinių. Kitais metais jau vyko nuotoliniai renginiai tarp Minato ir Panemunės pradinių mokyklų. Tuomet vaikai pristatė šventes, metų laikus, tradicijas.

Akcija: nuotoliniu būdu Kauno ir Japonijos vaikai kartu lankstė gerves. J. Lasauskaitės nuotr.

„2022-ųjų balandį vyko nuotolinė Hiracukos pamoka – gervių lankstymo iš geltono ir mėlyno popieriaus akcija, skirta Ukrainai. Pamoka buvo transliuota Kauno mokykloms. Renginio metu išlankstyta keli tūkstančiai gervių, instaliacija sumontuota Kauno prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. Spalio mėnesį vyko nuotolinis matematikos seminaras „Hiracukos patirtis Kaunui“ – Hiracukos mokytojai dalijosi žiniomis, kaip dėstyti matematiką“, – apie bendras pamokas, vykusias skirtingose pasaulio šalyse – Kaune ir Hiracukoje, kalbėjo Užsienio ryšių skyriaus vedėja.

Šiemet vykusių Japonijos dienų proga Laisvės alėjoje buvo eksponuota Hiracukos miesto fotografijų paroda. Vienybės aikštėje vyko tradicinio Japonijos šokio tanabata odori sambūris, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 000 vaikų. Taip pat šiais metais vyko japoniško rašto nuotolinė pamoka – Japonijos dvasininkas mokė kaligrafijos rašto keliasdešimt Kauno miesto vaikų.

„Nuo šiemet veikia Hiracukos ir Kauno draugystės komitetas. Hiracukos miesto savivaldybėje dirba lietuvė, kuri padeda palaikyti glaudžius ryšius tarp miestų. Hiracukoje kasmet organizuojamos Lietuvos dienos, kurių metu vyksta lietuviškų gaminių paroda (eksponuojami dirbiniai iš medžio, gintaro), fotografijų paroda“, – apie tai, kad Kauno pėdsakai jau juntami ir Japonijoje, nurodė L. Duobaitė.


Kauno miesto partneriai

Rišon Lezionas (Izraelis), Jaocu (Japonija), Torunė, Balstogė, Myslibužas, Vroclavas (Lenkija), Ryga (Latvija), Tamperė (Suomija), Brno (Čekija), Lipės apskritis (Vokietija), Tartu (Estija), Grenoblis (Prancūzija), Linšiopingas (Švedija), Lvovo sritis, Charkovas, Luckas (Ukraina), Odensė (Danija), Los Andželas (JAV), Ferara, Brešija, Kava de Tirenio miestas, Rende (Italija), Vestlando apskritis, Vestfoldo-Telemarko apskritis (Norvegija), Vekšė (Švedija), Siamenas (Kinijos Liaudies Respublika), San Martinas (Argentina).

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Regi to aš

Anūkai grįžta. Marčią kai turėsi pamalonink dovanėlėmis ir gerais žodžiais, tai gal net į Lietuvą visą šeimą atitemps. Ar nors kokią Prancūziją. Japonėms patinka Europa. Moterims čia geriau gyventi. O Japonija tokia šalis, kad arba iškart nepatinka arba sužavi.

as

Neesu pries kokia nors tautybe ar sali,visur yra geru ir blogu zmoniu.Japonija buvau susizavejes nuo vaikystes,sita zavesi iskiepinau ir sunui,dabar mano sunus Japonijoj,aisku tai geriau nei mokint gert alu,ar rukyt,bet gailiuosi,juk galejau,taip pat iskiepint meile tevynei,nors kasmet gryzta,bet jau vis maziau lietuviu budamas.

Kokia

Nauda iš to žmonėms?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS