Bus peržiūrimas
Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje kaunas.lt, skyrelyje „Civilinė sauga“, gyventojai gali rasti įvairios informacijos, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, kaip žmonės turėtų pasiruošti ir gebėti išgyventi tam tikrą laiką, kur reikėtų eiti ir pan.
„Kauno diena“ atkreipė dėmesį, kad savivaldybės puslapyje viešai prieinamas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pakeistas 2017 m. Pasiteiravome, ar šis dokumentas, įvertinus dabartinį geopolitinį kontekstą, neturėtų būti atnaujintas.
„Kauno miesto ekstremaliųjų situacijų planas parengtas 2017-aisiais, tačiau šio dokumento priedai pagal poreikį atnaujinami kasmet“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė.
Ji pridūrė, kad Kauno miesto ekstremaliųjų situacijų valdymo planas vėl bus peržiūrimas artimiausiu metu.
„2025 m. kovo 3 d. įsigaliojus naujam Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašui, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planas artimiausiu metu bus atnaujintas pagal naujai patvirtintą metodiką“, – teigė R. Jančauskaitė.
Kaip nepasiklysti?
Minėtame dokumente aptartos įvairios situacijos, kurios gali kelti grėsmę gyventojų saugumui ar gyvybei. Tai ir gaisrai, potvyniai, Kauno hidroelektrinės griūtis, karo veiksmai ar pavojingų medžiagų išsiliejimas.
Šiuo metu patvirtintame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane informacija užima 48 lapus. Akivaizdu, kad, nutikus didelei nelaimei, niekas neskaitys kone knygos dydžio informacijos, tad svarbu žinoti pagrindinius dalykus, kaip reaguoti.
Specialistai vis kartoja, kad gyventojai turėtų būti pasiruošę išvykimo krepšius, kuriuose būtų svarbiausi dokumentai, vandens, drabužių, maisto. Būtina pagalvoti ir apie vaikus, kuriems pravartu prigriebti ir žaislų.
„Bet kokioje ekstremalioje situacijoje asmeninis ir kolektyvinis pasirengimas, iki tol išmoktos pamokos gali būti lemtingos. Kiekviena įstaiga, įmonė ir individas turėtų susipažinti su pagrindinėmis rekomendacijomis, žinoti, kur ieškoti informacijos ir kaip elgtis“, – įsitikinusi Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja.
Ji patarė nesiblaškyti ir ramiai peržiūrėti oficialius interneto puslapius, kuriuose yra koncentruota informacija apie pasiruošimą, artimiausias priedangas ir pan.
Mokomaisiais šaltiniais gali tapti puslapis lt72.lt. Naujai startavo Krašto apsaugos ministerijos projektas mobilizacijosmokykla.lt. Naudingos informacijos galima rasti Nacionalinio krizių valdymo centro ar Situacijų valdymo centro puslapiuose.
Be to, rekomendacijos ir kita aktuali informacija viešinama ir Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje kaunas.lt/civiline-sauga/rekomendacijos.
Planas: specialiosios tarnybos pirmiausia evakuotis padėtų negalimtiems patiems pasirūpinti savimi. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Hipotetinis planas
Vilnius taip pat neseniai pasitvirtino miesto evakuacijos planą, kuriame numatyta, kokiais keliais būtų galima palikti sostinę. „Kauno diena“ civilinės saugos ekspertų paprašė įvertinti hipotetinę galimybę evakuoti visą Kauną. Kaip būtų vykdoma tokia evakuacija?
„Pagal esamus ir ruošiamus Lietuvos evakuacijos sumanymus, situacija, kai skubiai reikėtų evakuoti visą Kauną, mažai tikėtina“, – teigė R. Jančauskaitė.
Tačiau ji nurodė, kad jei tokia situacija būtų, gyventojai informaciją apie konkrečius veiksmus gautų per masinio informavimo priemones. Jomis būtų aiškinama, kaip elgtis, nurodomos saugios išvykimo kryptys, artimiausios kolektyvinės apsaugos statinio vietos, pateikiamos kitos rekomendacijos.
„Kiekvienas gyventojas turės individualiai pasiruošti evakuacijai, įsivertinti savo galimybes, apsvarstyti galimo saugaus prieglobsčio vietas. Ruošiantis išvykti būtina stebėti oficialią informaciją, pagal ją rinktis saugius kelius, vengti nežinomų teritorijų.
Gyventojai taip pat turėtų turėti pasiruošę išvykimo kuprines su būtiniausiais daiktais, maisto, vandens ir vaistų atsargomis, pilną automobilio degalų baką. Miesto prioritetas bus pagelbėti gydymo įstaigoms evakuoti žmones, kurie patys negali savimi pasirūpinti“, – kam reikėtų evakuotis patiems, o kuo pasirūpintų savivaldybė, aiškino Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja.
Įvairūs keliai
Į Kauną ir iš jo galima patekti sausumos keliais, geležinkeliais, upėmis ir atskrendant į oro uostą. Tačiau ar visi keliai tinka evakuotis?
Ukrainos patirtis rodo, kad karo atveju pirmiausia uždaroma oro erdvė, tad, jei ir pas mus kiltų neramumų, tikėtina, išskristi iš Kauno taip pat nebūtų paprasta. Specialistai nurodė, kad pagrindinė miestiečių evakuacija vyktų būtent sausumos keliais.
Sausuma – pagrindinis atsitraukimo kelias, o vandens ir geležinkelio transportas gali būti naudojamas kaip alternatyva.
„Atsižvelgiant į situaciją, atsakingos institucijos priimtų sprendimus dėl evakuacijos kelių, krypčių ir kitų aspektų. Sausuma – pagrindinis atsitraukimo kelias, vandens ir geležinkelio transportas gali būti naudojamas kaip alternatyva, tačiau jų pajėgumas santykinai yra nedidelis“, – nurodė R. Jančauskaitė.
Institucijų pasiruošimas
Tam, kad tiek pati evakuacija, tiek jos laukiančių kauniečių koordinavimas būtų sėkmingas, įvairios institucijos turi žinoti, ką ir kada daryti, kad vieni kitiems netrukdytų, o visas procesas vyktų kiek įmanoma sklandžiau. Paprašėme įvertinti, kaip Kaune veikiančios institucijos pasiruošusios veikti atėjus dienai X.
„Civilinės saugos sistemos subjektai Kauno mieste pasirengę reaguoti – parengti veiksmų planai, veiksmų algoritmai, paskirti atsakingi asmenys, numatytos techninės priemonės. Parengties planai reguliariai testuojami vietinių ir nacionalinių pratybų metu, pagal poreikį – tobulinami.
Miesto tarnybų veiksmus karo padėties atveju reglamentuoja mobilizacijos planas. Šis dokumentas yra riboto naudojimo ir jo turinys neviešintinas. Gyventojai apie konkrečius veiksmus būtų informuojami prireikus“, – komentavo R. Jančauskaitė.
„Kauno diena“ pasiteiravo, kaip miestas pasiruošęs operatyviai aprūpinti įvairias gyventojų susirinkimo vietas lovomis, maistu, vandeniu, generatoriais ar kitais išgyventi būtinais daiktais. Juk skelbiama, kad žmonės patys turi apsirūpinti, kad išgyventų 72 valandas, tačiau, prireikus evakuoti visą Kauną, tikėtina, kad dalis žmonių per šį laiką palikti miesto nespėtų.
„Jeigu prireiktų, miestas nedelsdamas organizuotų kolektyvinės apsaugos pastatuose esantiems žmonėms vandens ar maisto tiekimą, tačiau iki tol, kol neaktyvuojamas valstybinis rezervas, gyventojai turėtų naudotis savo turimais maisto ir vandens resursais.
Dėl to kiekvienas gyventojas turi būti pasirūpinęs maisto ir vandens atsargomis bent 72 valandoms, kuriomis galėtų naudotis ir evakuacijos laikotarpiu. Yra paruoštas geriamojo vandens tiekimo planas, pagal kurį, net ir esant elektros energijos sutrikimų, vanduo būtų tiekiamas miestiečiams“, – dėstė civilinės saugos specialistė.
Ji nurodė, kad ekstremaliųjų situacijų metu miestas užtikrina viešųjų paslaugų teikimą ir jų funkcionavimui būtiną įrangą. Pagal poreikius, būtiniausiais dalykais būtų aprūpinami kolektyvinės apsaugos statiniai, jeigu juose reikėtų laikinai apgyvendinti žmones, pvz., netekusius namų, negalinčius savimi pasirūpinti.
Parama: gyventojai gali pasinaudoti savivaldybės programa ir daugiabučio namo rūsyje įsirengti priedangą. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.
Įrengtos priedangos
Skaičiuojama, kad šiuo metu Kaune priedangoms parinkti 321 statiniai-patalpos, kuriose tilptų 40 proc. Kauno miesto gyventojų. Jų sąrašas skelbiamas interneto savivaldybės puslapyje kaunas.lt, polapyje „Civilinė sauga“.
„Priedangos parinktos atsižvelgiant į Priedangos parinkimo ir ženklinimo rekomendacijas. Jose nurodoma priedangų lokacijas parinkti prie gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kitos paskirties statinių ar atskirai įrengtose požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, garažuose, rūsiuose. Taip pat technologiniuose, transporto ir pėsčiųjų tuneliuose, įmonių, sporto įstaigų sanitarinėse buitinėse patalpose, nedegių medžiagų sandėliuose ir pan. Daug dėmesio skiriama, kad į jas be kliūčių galėtų patekti neįgalieji“, – aiškino R. Jančauskaitė.
Civilinė saugos specialistė pažymėjo, kad naujai statomi penkių aukštų daugiabučių gyvenamieji namai ar visuomenės poreikiams naudojami statiniai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, pagal Statybų techninį reglamentą turi įpareigojimą įrengti priedangas ar jiems prilygstančias patalpas.
Tokios erdvės planuojamos ir naujuose savivaldybės statiniuose: M. K. Čiurlionio koncentrų centre, Aleksoto baseine ir kt.
„Visi žemiau žemės lygio esantys statiniai, kilus pavojui, gali būti panaudojami kaip priedangos. Gyventojai turėtų įsivertinti savo gyvenamąją aplinką, kur būtų galimybė įsirengti vienokią ar kitokią apsaugos erdvę“, – pridūrė R. Jančauskaitė.
Be to, miestas skatina kauniečius įsirengti saugias erdves ir savo daugiabučiuose per Priedangų programą, pritaikant juos galimiems civilinės saugos poreikiams. Apsisprendimas – pačių gyventojų rankose: pokyčiams turi pritarti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų dauguma (50+1).
„Finansavimas gali siekti iki 100 proc. daugiabučio namo laikančiųjų konstrukcijų ar statinio projekto, statinio projekto ekspertizės kaštų. Lėšos taip pat gali būti skirtos statybos techninei priežiūrai ir realiems priedangų įrengimo darbams.
Tai gali būti papildomų avarinių išėjimų iš priedangų įrengimas, priedangų patalpų statybinių mazgų, konstrukcijų stiprinimas, papildomų statinio konstrukcijų įrengimas, geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo, oro filtravimo sistemų ir avarinio apšvietimo įrengimas. Kartu gali būti sutvarkoma elektros instaliacija su galimybe prijungti autonominį energijos tiekimo šaltinį“, – apie tai, kad gyventojai gali priedangas įrengti ir savo daugiabučių namų rūsiuose, priminė Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja.
Naujausi komentarai