Kauno meras: ne laikas mosuoti ietimis | kl.lt

KAUNO MERAS: NE LAIKAS MOSUOTI IETIMIS

Kauno gatvės ištuštėjo, žaidimų aikštelės apjuostos "Stop" juostomis, o kauniečiai nerimauja dėl savo sveikatos ir ateities. "Toks vaizdas širdį spaudžia", – sako Visvaldas Matijošaitis.

– Kaip jums, kaip miesto vadovui, atrodo šiandienė situacija mieste?

– Kol kas situacija tikrai kontroliuojama. Normaliai pasiruošusios ir ligoninės, ir poliklinikos. Turime Kulautuvoje parengę daug patalpų, jeigu žymiai padaugėtų sergančiųjų. Gerai dirba ir miesto vadovai. Kalbu apie administracijos direktorių, jo pavaduotojus ir savivaldybės administracijos skyrių vadovus. Jie yra profesionalai ir labai gerai viską organizuoja.

– Kam koronaviruso plitimas Kaune kirto labiausiai: galbūt kažkurios savivaldybės įmonės ar projektai sustojo?

– Miesto projektai nesustabdyti. Kuo sunkiau, tuo svarbiau viešuosius projektus įgyvendinti. Suprantu, kad privačiame sektoriuje statybos tikrai stos, o viešajame sektoriuje turėtų vykti, kad tik žmonėms būtų kuo daugiau užimtumo. Tokie projektai, kaip Mokslo sala ar S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, bus įgyvendinami. Ir su premjeru Sauliumi Skverneliu jau kalbėjome, kad Vyriausybė į tokius projektus drąsiai investuos, kad didėtų žmonių užimtumas.

V.Matijošaitis sako, kad plintant koronavirusui pradėjome mokytis gyventi kitaip. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

– Pavasarį paprastai mieste suaktyvėja ir gatvių remontai. Kokia situacija dabar?

– Nestabdome. Negali viskas numirti. Jeigu matysime, kad surenkame į biudžetą mažiau pinigų, o greičiausiai taip ir bus, tada pasiskolinsime. Turime galimybių skolintis, ir dabar skolintis nėra brangu. Svarbu, kad žmonės sveiki būtų ir būtų kam dirbti. O gryname ore darbas geriau nei kabinete.

– Ar sulaukiate kauniečių skambučių, laiškų, prašančių padėti?

– Nesu tas žmogus, kuris dirba prie telefono, manau, kad skambučių dabar įvairiose institucijose būna daug. Elektroniniu paštu ir aš gaunu laiškų, kur žmonės prašo vienur ar kitur padėti. Kreipiasi tai viena, tai kita įmonė. O šiaip – miesto gatvės tuščios. Tai ir gerai, ir blogai. Gerai dėl to, kad gal virusas mažiau plis.

– Nuo karantino pradžios jau praėjo šiek tiek laiko. Ar, žvelgdamas į tai, kas jau padaryta bandant suvaldyti koronaviruso plitimą, keistumėte ką nors?

– Man keista matyti, kaip kai kurių miestų vadovai iš ekranų pradeda kritikuoti. Ne vieta ir ne laikas dabar tai daryti ar špagomis mosuoti. Reikia visų pirma nuteikti savo darbuotojus ir miesto gyventojus, kad jie laikytųsi visų karantino reikalavimų, higienos ir tvarkos, išlaikytų saugų atstumą vieni nuo kitų ir t.t. Dabar dar tikrai ne visi to paiso, bet tai jau ne nuo merų ar dar ko nors kito priklauso. Tai turi daryti patys žmonės. Gaila, kad ne visi supranta situacijos rimtumą. O ką nors kritikuoti ir politikuoti dabar tikrai nereikia. Esant šiai situacijai svarbesnis yra ne meras, o administracijos direktorius, kuris turi suburti komandą ir dirbti.

– Nesikreipiate viešai į kauniečius, nepranešate apie naujus koronaviruso atvejus mieste ar kitų su šia situacija susijusių naujienų. Nematote reikalo tai daryti?

– Aš ne muzikantas, kad būčiau pripratęs prie scenų ir į jas veržčiausi. Nėra prasmės. Merų kalbos turi būti informatyvios, o ne ką nors užgauliojančios ar pasišaipančios iš ko nors. Juokauti ir anekdotų pripasakoti mes visi mokame, bet dabar reikia dirbti.

– Ne paslaptis – būdami viešumoje politikai renkasi sau politinius balus. Jums jų nereikia?

– Man tikrai nereikia. Jeigu žmonės manimi pasitiki – gerai. Jeigu nepasitiki, eisiu gatvių šluoti, kaip mano amžinatilsį mama sakydavo. Man svarbu, kad miestiečiai jaustųsi saugūs ir ramūs. Žinoma, man gaila, kai dabar matau tuščią miestą. Man dirbant meru daug kas Kaune pakeista, liūdna matyti, kaip sutvarkyti parkai, vaikų žaidimų aikštelės, poilsiui skirta infrastruktūra dabar apjuostos STOP juostomis. Toks vaizdas širdį spaudžia. Bet ką darysi, toks gyvenimas.

Negali viskas numirti. Jeigu matysime, kad surenkame į biudžetą mažiau pinigų, o greičiausiai taip ir bus, tada pasiskolinsime.

– Daug kritikos dabar tenka valstybės vadovams ir koronaviruso operacijų centro vadovui ministrui Aurelijui Verygai. Ar turite kokių nors konstruktyvių pastabų šiuo klausimu, kas turėtų ar galėtų būti daroma kitaip valstybės lygiu?

– Kritikuoti yra pats lengviausias darbas gyvenime. Dažniausiai kritikuoja tie, kurie gyvenime nevaldę sunkių ar net ekstremalių situacijų. Manau, geriau daryti, o suklydus taisyti, nei visai nieko nedaryti. Tokio principo laikausi savo gyvenime. Ministrą A.Verygą dažnai kritikuoja daug kas, bet pastaruoju metu kone jį vieną visur ir matome, galiausiai jis ir kaip žmogus jau pervargęs. Jis daro tai, ką gali daryti esant šiai situacijai. Kai kuriais klausimais gal mano nuomonė ir skiriasi, bet tai tik mano nuomonė, ir aš nesiimu kritikuoti. Čia jau reikia kaip kare elgtis: pasakyta, ir visi turi daryti. O dabar vieni kitus kritikuoja, įžeidinėja. Negalima taip elgtis esant tokiai situacijai.

– Jūsų oponentai viešai pradėjo kelti klausimą, kur dingo Kauno meras – gal pasislėpė? Ką į tai atsakysite?

– Čia mano draugai konservatoriai? Darbe mane matė. Negi aš turėjau vienas po tuščią Laisvės alėją vaikščioti, kad jie mane matytų? Turime komandą, apsitariame ir dirbame. Savivaldybėje laikomės saugumo reikalavimų, vaikštome su kaukėmis, įpratome laikytis atstumo, kai susitinkame ir kalbamės. Ir rankų jau seniai nebespaudžiame vieni kitiems. Kaip sena patarlė sako, kas saugosi, tą ir Dievas saugo.

– Ne paslaptis, kad jūs pats priklausote rizikos grupei dėl sveikatos. Kaip jaučiatės? Nerimaujate?

– Būčiau kvailys, jeigu pasakyčiau, kad man ramu. Iš tiesų nerimauju. Abu sūnūs su šeimomis gyvena šalia, bendraujame telefonu, saugome vieni kitus. Džiugu, kad ir tarp darbuotojų jaučiu jaunesnių rūpestį manimi kaip vyresniu žmogumi. Duok Dieve, kad visi mieste, visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje vieni kitais rūpintųsi. Tada būtų gerai.

– Tikriausiai pagalvojote apie miesto perspektyvą po gero pusmečio. Kaip manote, kaip gyvensime?

– Nenorėčiau dabar viešai dėstyti, nes galiu būti per daug pesimistas. Nenoriu pasakoti, ką įsivaizduoju, bet nebus gerai, ir tai nedžiugina. Matau, kas vyksta pasaulyje, kaip užsidaro oro uostai ir keliai, daug neigiamų dalykų. Jau pradėjome mokytis gyventi kitaip. Pavyzdžiui, pasitikrinome, kiek Kaune mokiniams trūksta kompiuterių, kaip juos išdalyti ir aprūpinti vaikus, kad galėtų mokytis nuotoliniu būdu. Jėzuitų gimnazija nuotolines pamokas organizuoja jau nuo praėjusios savaitės. Toks gyvenimas. Visi turime rūpintis, kaip bus.

– Ko palinkėtumėte kauniečiams šiuo metu?

– Labiausiai linkiu nebūti skeptiškiems ir nesišaipyti iš viruso. Tai yra rimta grėsmė. Tikrai ne problema kelias savaites namuose pabūti, padirbėti nuotoliniu būdu. Aišku, pavasaris, oras šyla, norisi ir pabendrauti, bet tikrai visų nuoširdžiai prašau pabūti namuose ir vienam su kitu bendrauti tik telefonu. Gyvenkime, dirbkime ir būkime sveiki.


Paulius Keras

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius

Nuo kovo 16 d. mieste aktyvuotas operacijų centras, koordinuojantis visus savivaldybės ir miesto institucijų veiksmus ir nemažai funkcijų tam, kad būtų galima kiek įmanoma labiau sumažinti koronaviruso plėtrą.

Nuo pirmadienio mieste pradėjo veikti antroji mobiliojo patikros punkto linija, tad per parą čia galima patikrinti 110 žmonių.

Dabartiniu metu dezinfekuoti miesto gatves būtinybės nėra. Stebime situaciją, atsižvelgsime, kokios bus medikų ir operacijų centro valstybės lygiu rekomendacijos. Jeigu būtų toks poreikis, sprendimai bus priimti.

Gerokai išaugo poreikis karantinuotis tam pritaikytose patalpose, nes įsigaliojo sprendimas privalomai izoliuoti visus, kurie grįžta iš užsienio. Pagrindinė užduotis savivaldybei – užtikrinti patalpas saviizoliacijai. Esame sudarę sutarčių su viešbučiais. Iššūkis bus dar didesnis, nes prasidėjo visuotinė grįžtančiųjų saviizoliacija, tad srautas tikrai padidės. Kulautuvoje paruoštos patalpos tiems, kurie serga nesunkia koronaviruso forma. Ten daugiau kaip 100 paruoštų lovų ir galime paruošti daugiau. Priklausomai nuo to, kokia situacija bus miesto gydymo įstaigose, šios patalpos gali būti aktyvuotos jau šią savaitę.

Kauno mieste nėra pasienio perėjimo punkto, iš užsienio grįžtantys kauniečiai pirmiausia pasiekia oro uostą, kuris yra Kauno rajono savivaldybėje, tad pirmiau ji turi užtikrinti keleivių transportavimą. Tačiau Kauno miestas taip pat skaičiuoja, kiek lėktuvais ir kitu transportu grįžta kauniečių, ir jiems numato patalpas saviizoliacijai.

Kol kas nėra aišku, kaip bus užtikrinta sugrįžusių asmenų apsauga ir priežiūra, ar jie tikrai laikosi karantino. Miestas kol kas laukia centrinės valdžios sprendimo, tačiau manoma, kad čia galėtų padėti kariuomenės arba policijos atstovai.

Šiuo laikotarpiu stengiamasi nepamiršti ir tų kauniečių, kuriems reikalinga socialinė pagalba. Seniūnijos sudaro asmenų sąrašus, kuriems gali reikėti pagalbos, kurie yra vieniši. Šiuo metu Socialinių paslaugų centras dirba su 1 200 asmenų ir šeimų bei 490 šeimų su vaikais, kuriems tiekiamas maistas.

Kaune aktyviai vykdoma kontrolė, kaip gyventojai ir įmonės laikosi karantino sąlygų. Per pastarąjį laikotarpį buvo uždaryta 40 įmonių, kurios nepaisė nurodymų ir veikė karantino metu.

Didelį krūvį turi ir Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis, kurioje įsteigta karštoji koronaviruso linija 1808, aptarnaujanti visą Lietuvą ir teikianti žmonėms informaciją apie virusą, registruojanti tyrimui mobiliuosiuose patikros punktuose.

Praėjusią savaitę pasirašytos sutartys įvairioms specialioms apsaugos priemonėms pirkti maždaug už 1 mln. eurų. Siunta Kauną turėtų pasiekti per dvi savaites, tačiau bent dalį jos tikimasi gauti dar šią savaitę.

Gairės: Visvaldas Matijošaitis, Kauno meras, interviu su Kauno meru, karantinas, COVID-19 karantinas
Rašyti komentarą
Komentarai (157)

Anonimas

Na Kaune meras savus įstatymus kuria,ir taip turtėja...Niekur taip nėra,nei Vilniuje,nei Kaišiadoryse,kad Švaros mokestis būtų skaičiuojamas nuo gyvenamojo ploto,o ne nuo gyventojų skaičiaus.Žmonės piktinasi;argi ne žmonės šiukšlina,o butas pats prisišiukšlina-kuo jis didesnis tuo ir mokestis didesnis.O merui šitas klausimas jau neaktualus,jis pasitraukė palikdamas galioti debilišką nutarimą.

KAUNAS

eilinis vagis , kuris vagia iš nepasiturinčių ir valstybės

šitas godus senis baisesnis už koroną

0 palikuonys su chebryte visus pasaulio virusus ėdrumu pralenkia.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS