Įžvelgia pranašumų
Šiuo metu Kaune vystomas ne vienas nekilnojamojo turto (NT) projektas, kyla nauji pastatai, keičiama senųjų paskirtis. Vystomi nauji kvartalai, kuriuose įsikurs ne tik gyventojai, bet verslai. Tokie kvartalai tarsi sukuria naujas bendruomenes, bendrą estetinį vaizdą, bet yra ir kitų naudų. Savivaldybės atstovai neslepia, kad Kaunas suinteresuotas, jog būtų vystoma daugiau kvartalų.
„Kvartalinis projektavimas – žymiai pranašesnis. Vykdant didesnės teritorijos užstatymą, galima ją efektyviau išnaudoti, nuspėti būsimą miesto apkrovą. Taip sukuriama kokybiškesnė urbanistika, labiau pritaikyta žmonių poreikiams. Galima pateikti pavyzdį – senų sovietinių daugiabučių, kai buvo projektuojami namai su jam priklausančiu sklypu, o ilgoje perspektyvoje gyventojams ima trūkti parkavimo vietų, žaliųjų zonų, vaikų žaidimo aikštelių. Planuojant ir statant kvartalais tokių dalykų galima išvengti“, – įsitikinęs Kauno miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas.
Pasak jo, naujai vystomi kvartalai gyventojams suteikia geresnę gyvenimo kokybę, nes sukuriama visa reikiama infrastruktūra.
„Miestui tai irgi geriau – atsiranda sistemingas planavimas, dėl didesnio gyventojų tankumo tampa tikslinga gerinti viešojo transporto judėjimą, švietimo infrastruktūros prieinamumą ir pan. Ilgainiui tokiuose kvartaluose nekilnojamojo turto kainos tik kyla“, – įsitikinęs specialistas.
G. Barčauskas pažymėjo, kad, plėtodami naujus NT kvartalus, vystytojai ne tik stato naujus pastatus, bet ir įrengia tam tikrą infrastruktūrą. Tai gali būti ir keliai, vandentiekis ir pan.
„Išanalizavę esamą infrastruktūrą numatome, ką vystytojas turėtų įrengti. Tačiau jis turi du pasirinkimus: sumokėti infrastruktūros mokestį į miesto biudžetą arba įrengti tai, ką mes nurodėme kaip būtinybę. Dažnai tai apima gatves, nuotekų, apšvietimo sistemas, o jei projektai itin dideli, tai gali būti ir mokyklos, darželiai“, – kaip verslai gali prisidėti prie Kauno plėtros, dienraščiui aiškino miesto vyr. architektas.
Natūralu, kad, vystant ištisą kvartalą, gali kilti ir daugiau iššūkių, nes tai didesnis projektas nei pavienio daugiabučio statybos, todėl vystytojai turi turėti pakankamą finansinę pagalvę ir vykdyti intensyvesnę kontrolę, kad visi darbai vyktų pagal projektą ir būtų išvengta klaidų.
„Dėl infrastruktūros įrengimo pasirašomos sutartys, kuriose numatomi terminai. Šie procesai stebimi. Tačiau tikimybė, kad kvartalas gali būti nebaigtas, visada išlieka, nes yra dalykų, kurių numatyti negali: įmonių bankrotai, geopolitiniai pasikeitimai ir pan. Vis dėlto nerimauti nereikia, nes į tuos kvartalus vystytojai sugrįžta – jei ne tie patys, tai kiti, kurie įžvelgia projekto vertę ir mato jo tęstinumo naudą“, – įsitikinęs G. Barčauskas.
„Miestas puikiai supranta, kad vystyti daugiabučių kvartalus yra daug efektyviau ir tvariau pačiam miestui. Akivaizdu, kad miestą reikia tankinti, tuomet žmonės vienoje vietoje turės daugiau paslaugų, galės rečiau naudotis automobiliais ir rinktis keliauti pėsčiomis ar dviračiais. Tankesniame mieste ir stambi infrastruktūra atsiperka greičiau“, – pridūrė Kauno vyr. architektas.
Daugiau patirties
Naujas gyvenamųjų namų ir komercinių patalpų kvartalas reikalauja daugiau patirties, žinių, pajėgumų, todėl, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, ne visi vystytojai imasi tokių didelių projektų.
„Kvartalus dažniau vysto labiau patyrę, geros reputacijos plėtotojai, tad pirkėjui yra daugiau garantijų, kad projektas bus kokybiškai įgyvendintas. Pačiam vystytojui taip pat reikia labiau planuoti finansus, resursus, kad galėtų įgyvendinti tokį projektą. Tai leidžia vystytojui neišbarstyti pajėgumų po visą miestą, o juos koncentruoti vienoje teritorijoje, vystyti projektą etapais.
Kvartalų pranašumai, kad vienu metu tvarkoma didelė teritorija, yra aiškios komunikacijų, patekimo į sklypus vietos, taip pat išdėstomos privačios ir viešosios erdvės. Stengiamasi išlaikyti vientisumą, pastatų stilistiką, kad dera tarpusavyje, todėl išvengiama vizualinio chaoso. Tokioje harmoningoje aplinkoje smagiau gyventi“, – teigė M. Statulevičius.
Pasak jo, kvartalų vystymas reikalauja ir platesnio matymo, kaip sukurti žaliąsias erdves, išspręsti automobilių statymo problemą, kad jie nekurtų vizualinės taršos, bet kartu atlieptų gyventojų poreikius.
„Gyvenamajai aplinkai taikomi tam tikri sporto, poilsio, vaikų žaidimo erdvių reikalavimai. Planuojant kvartalus stengiamasi palikti ir atvirų erdvių; reikia derinti su miesto architektais, kaip bus vystomos kaimyninės teritorijos. Jei statomas vienas namas, kartais pasitaiko, kad visai greta įgyvendinama neracionalių, nepasiteisinančių sprendimų, nekuriančių vientisumo jausmo. Kartais tokiems pavieniams vystytojams pavyksta susitarti, kad bus įrengti vienodų trinkelių takeliai, bendras dviračių takas, bet tai daugiau išimtis nei taisyklė, nes kiekvienas rūpinasi savo projekto įgyvendinimu. Kai vystomas kvartalas, dėl tokių aplinkos elementų sprendžiama bendrai, neskaidant dalimis, todėl tai suteikia kokybės“, – teigė LNTPA prezidentas.
Estetinis vaizdas – tik vienas pranašumų. Vystant kvartalą galima prognozuoti statybas. Vadinasi, nors ir didelis projektas, jis paprastai vystomas etapais, tačiau gyventojai žino, kokie pastatai bus šalia. Taip sumažinama tikimybė, kad kaimynystėje vyks amžinosios statybos.
„Vystant kvartalą retai kada statoma 1 tūkst. butų iš karto. Dažniausiai statoma po vieną ar kelis namus, tada kitame etape statomi nauji. Tačiau kai visą teritoriją vysto vienas plėtotojas, bankai irgi geriau finansuoja tokį projekto įgyvendinimą, tad tai suteikia tam tikro lankstumo užbaigti projektą laiku“, – kalbėjo M. Statulevičius.
Nors NT vystytojai pripažįsta, kad, plėtojant naujus kvartalus, naujakuriams galima pasiūlyti daugiau patogumo ir kokybės, tačiau tokie dideli projektai negali būti įgyvendinti bet kur dėl paprastos priežasties – trūksta sklypų, kuriuose būtų galima sukurti naują gyvenamųjų ir komercinių pastatų miestelį.
„Tai tikrai didelis iššūkis. Dažniausiai NT vystytojai imasi pastatų konversijų ten, kur seniau veikė didelės gamyklos ar sandėliai. Ten dažnai jau atvesti inžineriniai tinklai, tik reikia pakeisti pastatų paskirtį ir pritaikyti ją naujai funkcijai. Tokie sklypai paprastai būna vienose rankose: jas parduoda arba verslas, arba Turto bankas, bet jei reikia pačiam iš dvidešimties savininkų viską supirkti, būna gan sudėtinga. Žinoma, yra vietų, kur kvartalai pradedami vystyti nuo nulio. Dideliam kvartalui reikia 1 ha ar net kelių hektarų ploto, tad tokių sklypų miestuose nedaug, bet kai toks atsiranda, rengiamos urbanistinės studijos, kurios parodo, kiek naujai atsirandantis projektas gali pakeisti miesto veidą“, – nurodė LNTPA prezidentas.
Vykdant didesnės teritorijos užstatymą, galima ją efektyviau planuoti, nuspėti būsimą miesto apkrovą.
Bendras vaizdas
NT vystytojai nurodė, kad, vystant visą kvartalą, galima galvoti ne apie atskirą pastatą, o apie visumą – kaip žmonės čia gyvens kasdien. Tai leidžia iš anksto suplanuoti logišką erdvių struktūrą, judėjimo srautus, poilsio zonas, užtikrinti vientisą architektūros kokybę.
„Gyventojams tai daugiau nei vien būstas. Jie gali gyventi aiškiai suplanuotoje aplinkoje – su žaliosiomis erdvėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis, saugiais vidiniais kiemais. Galima tikėtis mažiau netikėtumų ateityje, nes visa teritorija vystoma pagal vieną viziją, o ne fragmentiškai, kai šalia gali atsirasti visiškai kitokio pobūdžio įgyvendinamų projektų.
Matome ir labai praktinę tokio modelio naudą – gyventojai į tokius kvartalus sugrįžta. Augant šeimai, jie dažnai renkasi didesnį būstą to paties projekto naujame etape, kiti sugrįžta įsigyti būsto investicijai arba rekomenduoja draugams ir artimiesiems. Taip natūraliai formuojasi tęstinumas – naujuose etapuose įsikuria žmonės, jau pažįstantys kvartalą ir vertinantys jo kokybę“, – komentavo bendrovės „YIT Lietuva“ NT rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Jurga Vilkenė.
Pasak jos, didesniuose vystomuose projektuose užtikrinama dar daugiau pranašumų gyventojams: apšvietimo kompleksiniai sprendimai teritorijoje, saugumas, automobilių statymo sprendimai, kai automobiliai kiemuose dažnai nematomi žvelgiant iš gatvės. Kuriamos bendruomenės erdvės, komercinės paslaugos šalia namų.
„Svarbi ir investicinė vertė – taip vystomi kvartalai paprastai išlaiko stabilesnę turto vertę, nes aplinka išlieka patraukli. Tai svarbu ir perkantiems sau būstą, ir investicijai. Be to, tai ir estetinė, ir kokybinė aplinka. Naujai kuriasi didelė teritorija, todėl ji keičiasi ne tik aplink namą, bet ir didesniame plote.
Atsakingam NT vystytojui neužtenka vien tik pastatyti namą. Svarbu pasirūpinti visa pagrindine infrastruktūra – nuo privažiavimo kelių, šaligatvių, apšvietimo iki inžinerinių tinklų. Svarbu ir tai, kas kuria gyvenimo kokybę: želdynai, poilsio zonos, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, dviračių saugyklos, patogios požeminės automobilių stovėjimo vietos. Vis dažniau atsiranda ir papildomų sprendimų: lietaus vandens surinkimo, energiją taupančių, taip pat viešųjų erdvių, skatinančių gyventojus susitikti. Vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir ilgaamžiškumui, įrengiamos elektromobilių įkrovimo stotelės“, – sakė „YIT Lietuva“ specialistė.
Kvartalas sunkiai įsivaizduojamas be kelių pagrindinių dalykų. Pirmiausia, tai saugi ir patogi judėjimo infrastruktūra: pėsčiųjų takai, dviračių takai, apšvietimas. Be to, kuriamos žaliosios erdvės, kurios svarbios ne tik dėl estetikos, bet ir dėl gyvenimo kokybės: mažina triukšmą, gerina mikroklimatą, suteikia vietos poilsiui. NT ekspertai vardijo, kad kvartale įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos padeda formuotis ryšiui tarp gyventojų, kurtis bendruomenei.
Papildomą vertę kuria ir išskirtiniai sprendimai, kvartalui suteikiantys identiteto ir plečiantys kasdienio gyvenimo galimybes.
„Pavyzdžiui, mūsų projekte „Naujasis Skansenas“ Vilniuje įrengtas bėgimo takas skatina aktyviai leisti laisvalaikį savoje aplinkoje, čia pat bėgantis krioklys ir jį supanti erdvė atgaivina, nuramina. „Piliamiestyje“ suformuotas amfiteatras tampa natūralia susitikimų ir renginių vieta. Tokie sprendimai padeda kvartalui tapti ne tik gyvenamąja vieta, bet ir erdve, kurioje formuojasi stipri bendruomenė.
Panašiai planuojamas ir projektas „Matau Kauną“ Aleksote. Jis kuriamas, kad gyventojai jaustųsi taip, tarsi gyventų miesto centre. Numatomos ir viešosios erdvės, skvereliai. Projektą įgyvendins skirtingos architektų komandos, todėl jis išsiskirs skirtingu charakteriu, stiliumi – tai įmanoma kuriant tik didelius projektus“, – kelis naujų kvartalų pavyzdžius pateikė J. Vilkienė.
Kuriasi bendruomenės
Tikslingai suplanuota infrastruktūra suteikia erdvės žmonėms burtis, ieškoti bendrų sąlyčio taškų. NT vystytojai teigia, kad bendruomenę padeda kurti aplinka.
„Kai kvartalas suplanuotas taip, kad žmonės natūraliai susitinka – kiemuose, žaidimų aikštelėse, žaliosiose zonose, ryšiai formuojasi paprasčiau. Naujuose kvartaluose gyventojai dažnai yra panašiame gyvenimo etape – jaunos šeimos, aktyvūs miestiečiai. Tai kuria bendrų interesų pagrindą. Svarbu ir tai, kad aiški, tvarkinga aplinka skatina atsakomybę – žmonės labiau linkę rūpintis savo aplinka, įsitraukti į sprendimus, todėl tinkamai suplanuotuose kvartaluose bendruomenės formuojasi greičiau ir natūraliau.
Tam tikrą impulsą pradžioje gali suteikti ir pats vystytojas – naujai pastatytuose kvartaluose naujakuriams padedame įkurti bendriją ir organizuojame jai renginius, kurių metu yra puiki proga naujakuriams susiburti ir susipažinti“, – kalbėjo „YIT Lietuva“ specialistė.
(be temos)