KOLEGOS APIE R. J. NADIŠAUSKIENĘ: JOS INICIATYVA VISOJE LIETUVOJE VYKO PERMAINŲ

Per vos daugiau nei savaitę medikų bendruomenėje – dvi skaudžios netektys: rugpjūčio 15-ąją mirė kardiochirurgas akademikas Jurgis Brėdikis, o rugpjūčio 20 dieną – gydytoja akušerė ginekologė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Labai tvirtas žmogus

Pirmadienį viena iškiliausių Lietuvos akušerių ginekologų palaidota Karmėlavos kapinėse. Nuo 2002 m. iki mirties profesorė vadovavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Akušerijos ir ginekologijos klinikai, kuri yra didžiausias gydymo, mokymų ir mokslinių tyrimų akušerijoje ir ginekologijoje centras Lietuvoje. Kolegos amžinybėn iškeliavusią 62-ejų profesorę prisimena kaip reiklią vadovę, anksčiau inicijavusią dideles permainas. Kartu – labai tvirtą žmogų.

"Jos gyvenime pasitaikė įvairių išbandymų, sunkių išgyvenimų, tačiau po kiekvieno jų ji išeidavo dar labiau užsigrūdinusi", – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovas, gydytojas akušeris ginekologas docentas Vladas Gintautas.

Sunkiausiu išbandymu gydytojai tapo sūnaus netektis. "Rūtos sūnus J.Jablonskio gimnazijoje mokėsi mano sūnaus paralelinėje klasėje. Buvo gal šeštos ar septintos klasės moksleivis, kai jį, stovintį autobusų stotelėje prie Aklųjų ir silpnaregių sąjungos įmonės, partrenkė ir mirtinai sužalojo BMW", – tragišką įvykį prisiminė docentas.

Vienas sunkiausių profesorei tekusių išbandymų buvo onkologinė liga. Prieš keliolika metų ji susirgo krūties vėžiu. "Mūsų visuomenėje įprasta šią ligą slėpti, tačiau Rūta buvo šiuolaikinis žmogus. Kai ji sužinojo diagnozę, prieš visą klinikos auditoriją pasakė: man – tokia liga, neaišku, kaip viskas bus, jūs turite tai žinoti. Paskui prasidėjo apie dešimt metų trukusi remisija, tačiau gal prieš trejus metus liga vėl atsinaujino. Tačiau ir tuo metu Rūta išliko labai stoiška. Ji dirbo iki pat gyvenimo pabaigos", – sakė V.Gintautas.

Jo teigimu, R.J.Nadišauskienė buvo žmogus, keitęs Akušerijos ir ginekologijos klinikos veidą. "Ji mūsų kliniką išplukdė į tarptautinius vandenis. Akušerijos ir ginekologijos klinika tapo plačiai žinoma, ypač ES. Ji daug prisidėjo prie to, kad mūsų klinika taptų tarptautiniu mastu žinoma gydymo įstaiga", – sakė docentas.

Jos gyvenime pasitaikė įvairių išbandymų, sunkių išgyvenimų, tačiau po kiekvieno jų ji išeidavo dar labiau užsigrūdinusi.

Iš sovietinės – į vakarietišką

V.Gintautas prisiminė pažinties su būsimąja kolege metus: "Aš šešeriais metais už ją vyresnis. Buvo laikas, kai aš jau dirbau mūsų klinikoje, o ji dar buvo studentė. Tuo metu Rūta, stengdamasi užsidirbti, buvo įsidarbinusi valytoja gimdykloje, kitaip tariant – sanitare. Paskui mes tapome kolegomis, jaunystės draugais. Mes buvome keturi žmonės, darę įtaką permainoms. Bandėme pajudinti mūsų seną profesūrą, kad ji nesivadovautų senais stereotipais ir pradėtų dirbti kitaip. Darėme rimtų pokyčių."

Pasak jo, R.J.Nadišauskienė buvo vienas žmonių, inicijavusių virsmą iš sovietmečio akušerijos ir ginekologijos į vakarietišką. "Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, visa medicina dar buvo sovietmečio stiliaus. Reikėjo pereiti į vakarietišką. Tuo metu mums didelę įtaką darė Švedijos kolegos. Maždaug apie 1994 m., padedant švedų gydytojams, mums pavyko padaryti virsmą Lietuvos akušerijos ir ginekologijos srityje. Šios permainos Lietuvoje pirmiausia įvyko Kauno klinikose, per Kauną jos pasiekė ir Vilnių, – teigė docentas. – Įvyko didžiulių pokyčių, ir tai didele dalimi būtent R.J.Nadišauskienės nuopelnas. Nes būtent ji su kolegomis iš Švedijos palaikė ryšius ir jos iniciatyva jie atvažiavo ne į sostinę, o į Kauną. Švedai matė, kad čia galimos rimtos permainos – jie mus mokė. Taip prasidėjo permainos Lietuvos akušerijos ir ginekologijos, o ypač akušerijos, srityje."

V.Gintautas patikslino, kad prasidedant šioms permainoms R.J.Nadišauskienė dar nebuvo Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, tačiau vadovavo Lietuvos akušerių ginekologų draugijai.

Pasikeitė požiūris į gimdyves

Kalbėdamas apie permainas, perėjimą nuo sovietinio požiūrio į vakarietišką akušerijoje ir ginekologijoje, gydytojas visų pirma įvardijo pasikeitusį požiūrį į gimdyves. "Sovietmečiu gimdyti atvykdavusioms moterims apskusdavome genitalijas ir darydavome klizmą. Permaina buvo ir tai, kad baigėsi visi tie apskutimai ir klizmų darymai. Buvo suvokta, kad negalima pykti ant gimdyvės už tai, kad ji kokią paklodę gimdydama išterliojo ar panašiai. Visiškai pasikeitė požiūris ir į tai, kur po gimdymo turi būti naujagimis. Juk sovietmečiu iš pagimdžiusių moterų paimdavo kūdikius ir nunešdavo į Naujagimių skyrių. Jie ten ir būdavo – atskirai nuo mamų. Paskui sudėdavo juos kaip pliauskas į tokį vežimėlį, išvežiodavo mamoms pamaitinti ir vėl sugrąžindavo į Naujagimių skyrių", – sovietmečio tvarką prisiminė gydytojas.

Pasak jo, švedai mokė, kad naujagimis neturi būti atskirtas nuo mamos, kad jie visą laiką turi būti kartu. "Be to, pasikeitė požiūris į kūdikių maitinimą. Anksčiau naujagimiai mamoms būdavo atvežami tik tam tikru laiku, pamaitinami ir vėl išvežami. Moterims dažnai dėl to prasidėdavo krūtų uždegimas, mastitas. O kai mamoms buvo leista visą laiką būti su naujagimiu ir laisvai maitinti, per tuos beveik 30 metų aš nebesu matęs krūtų uždegimo. Ir viskas prasidėjo nuo vakarietiškos švedų mokyklos, kuriai Lietuvą padėjo pasiekti būtent R.J.Nadišauskienė", – sakė V.Gintautas.

Jis apgailestavo, kad profesorė išėjo anksti, būdama darbingo amžiaus. "Patys geriausi prisiminimai apie Rūtą, labai gaila, kad jos nebėra. Dabar reikės labai gerai pagalvoti, kas galėtų perimti Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo pareigas. Reikės ieškoti jaunų žmonių, kurie galėtų toliau nešti Rūtai vadovaujant klinikai aukštai iškeltą vėliavą", – sakė docentas. Kaip vieną gerųjų jos savybių jis įvardijo ir tai, kad medikus į darbą klinikoje ji priimdavo labai sąžiningai, vadovaudamasi vien profesinėmis kompetencijomis.

Atsisveikinimas: gražių žodžių R.J.Nadišauskienei negailėjo ir buvę kolegos, ir nėštumo metu jos prižiūrėtos mamos. Vilmanto Raupelio nuotr.

Žodžiai aktualiomis temomis

Kolegos R.J.Nadišauskienę apibūdino kaip plačių pažiūrų liberalią moterį. Profesorė nevengė pasisakyti visuomenei itin aktualiomis, kartais net ją skaldančiomis temomis. Aktyviai pasisakė už skiepus nuo žmogaus papilomos viruso mergaitėms, pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Viešai išsakė savo poziciją, kai dėl netyčinio gyvybės atėmimo pacientei buvo teisiamas Kauno klinikų chirurgas Žilvinas Saladžinskas. "Esame sukrėsti ir įskaudinti, kad netyčinė mediko klaida prilyginama šaltakraujiškai įvykdytai žiauriai žmogžudystei", – tuomet teigė profesorė.

Mirus R.J.Nadišauskienei, mintimis apie ją socialiniuose tinkluose dalijosi buvę kolegos medikai. "Profesorė buvo visapusiškai gražus Žmogus. Lyderė, eruditė ir pavyzdys daugeliui. Iš jos buvo galima mokytis. Ilsėkitės ramybėje, gerbiama Rūta", – rašė šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Profesorė buvo visapusiškai gražus Žmogus. Lyderė, eruditė ir pavyzdys daugeliui. Iš jos buvo galima mokytis.

"Anapilin išėjo mano klasiokė, kursiokė, kolegė, bendramintė ir labai nuoširdi bičiulė: gydytoja, akušerė ginekologė, mokslų daktarė profesorė Rūta Nadišauskienė. Šeimų, moterų ir nėščiųjų sveikatos kontekste ji labai domėjosi užkrečiamųjų ligų prevencija, skiepais, todėl dažnai turėjome apie ką pasitarti, diskutuoti. Dar visai neseniai buvome susitikę, paskui dar kalbėjome telefonu ir tikrai neatrodė, kad tai paskutinis kartas. Labai skaudu, labai jos trūks. Šviesus Rūtos atminimas ilgai išliks širdyje", – rašė virusologas profesorius Saulius Čaplinskas.

"Ant milžinų pečių... Taip savo mokytojus pavadino jaunieji gydytojai. (...) Augome šių milžinų mokomi ir vedami. Labai liūdna, kai bendruomenė netenka vieno iš šilčiausių ir stipriausių. Visuomet rami, besišypsanti, neatsisakanti padėti, neabejinga kito nelaimei, akademiška ir žmogiškai šilta. Tokią visuomet prisiminsiu Rūtą", – feisbuke rašė Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Gražių žodžių apie iškilią medikę negailėjo ir nėštumo metu jos prižiūrėtos mamos. "Teko lankytis pas profesorę laukiantis pirmagimės Elenos. Nėštumas buvo komplikuotas, o atidus profesorės žvilgsnis, profesionalumas ir ramybė leido sulaukti sveikos ir labai stiprios mergaitės. Užuojauta profesorės šeimynai", – taip apie R.J.Nadišauskienę atsiliepė žurnalistė Rūta Vizbarienė.