LIETUVOS ZOOLOGIJOS SODAS TURI NAUJOKŲ: KVIEČIA SUSIPAŽINTI

Lietuvos zoologijos sodas pristatė prieš kelias savaites atvykusius avijaučius. Prižiūrėtojai pastebi, kad jau ryškėja ir charakterio savybės.

Du nauji gyvūnai

Vos prieš kelias savaites iš Švedijos į Kauną buvo atvežti du avijaučiai – 14 metų tėtis Kompis ir jo 2,5 metų sūnus Helaks. Paskutinį kartą Kaune įsikūrusiame Lietuvos zoologijos sode tokios rūšies gyvūnai buvo 2013-ais metais, tad po daugiau nei 10 metų lankytojai vėl gali susipažinti su raguotais ir po tankiu kailiu pasislėpusius avijaučius.

„Visada smagu pristatyti naujokus. Pirmąsias dienas jie buvo itin akylai prižiūrimi, gyveno atskyrimo voljeruose, pratinosi prie vidaus patalpų. Dabar juos paleidome ir ekspoziciniame voljere, kuriame lankytojai kiekvieną dieną juos gali išvysti bestumiančius kelmus, ramiai rupšnojančius žolę ar tikrinančius tvoros tvirtumą“, – kalbėjo gyvūnų priežiūros specialistė Vilda Jucytė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Ji pasakojo, kad avijaučiams reikia tokio voljero, kurio jie negalėtų išversti, todėl lankytojus nuo šių stambiųjų gyvūnų skiria didelių akmenų riedulių tvora. Ji nėra aukšta, nes avijaučiai negali aukštai iššokti, tačiau svarbiausia, kad tvora atlaikytų jų smūgius.

„Jie tvoras ir kelmus baksnoja galva ir ragais tokiais staigiais smūgiais. Ragai gamtoje jiems padeda kovoti dėl patelių. Tuomet jie daužosi galvomis, purtosi ir savo balsu riaumoja“, – pridūrė gyvūnų prpižiūrėtoja.

Charakterio bruožai

Nors tarp Kaune apsigyvenusių avijaučių yra maždaug 10 metų skirtumas, tačiau jaučiasi tėvo ir sūnaus ryšys. Net ir mums stovint iš pradžių vyresnėlis tingiai gulinėjo, bet sūnus privertė pajudėti, bakstelėdamas ragais į šoną, vėliau sumušdami galvomis.

„Kompis yra labai savimi pasitikintis, kaip priklauso vedliui. Jauniklis dar nėra toks pasitikintis, daugiau seka paskui tėtį, laikosi šalia. Šiaip jie mėgsta rodyti savo jėgą stumdant kelmus. Taip pat jie ir palaksto, vienas kitą šaukia ir tai tikrai įspūdingai atrodo“, – kalbėjo V. Jucytė.

Gyvūnų prižiūrėtojai pasakojo, kad avijaučiai – pavojingi gyvūnai, nes gali labai staigiai užpulti, tad dabar darbuotojai pratinasi prie naujų gyventojų. Be to, visi voljero valymo ar pašarų tiekimo darbai atliekami tada, kai stambieji gyvūnai būna vidinėse patalpose. Taip užtikrinamas saugumas.

„Reikia laiko tam, kad sukurtumėme ryšį su gyvūnu, bet jie linkę bendrauti, klausyti prižiūrėtojų, atpažįsta jų balsus. Visgi, su jais nėra dirbama viename voljere. Geriau jie stumdo kelmus, kuriuos mes jiems esame padėję, nei turėti galimybės užpulti prižiūrėtojus“, – teigė V. Jucytė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Tundros gyventojai

Avijaučiai – tundros gyventojai, tad Kaune iškritęs sniegas ir vėl atvėsęs oras jiems labai patinka. Jie gali gyventi ir atšiauriausiomis sąlygomis. Paprastai jie gyvena Grenlandijoje, Sibire, Šiaurės Amerikoje.

„Jiems toks oras tikrai patinka, kuo šalčiau, tuo jiems geriau. Jie minta žole, kerpėmis ir gyvena grupėmis. Vieninteliai jų priešai – žmonės ir vilkai. Jei vilkai puola, tai avijaučiai sueina į ratą, atsuka ragus į išorę. Jei turi jauniklių, jie būna rato viduje ir taip apsigina“, – kalbėjo zoologijos sodo kuratorius Benas Noreikis.

Vieninteliai jų priešai – žmonės ir vilkai.

Skaičiuojama, kad laisvėje gyvena apie 170 tūkst. suaugusių avijaučių, pasaulio zoologijos soduose laikoma apie 100 šių gyvūnų. Jie skirti išsaugot genofondą, tad jei natūraliomis sąlygomis avijaučiams kiltų grėsmė išnykti, zoologijos sodai galėtų padėti atkurti jų populiaciją. Visgi, dabar nėra didelio poreikio šių gyvūnų veisti.

„Šiuos patinus gavome iš Švedijos ir dabar juos saugosime. Kai vyresnis patinas taps dar brandesnio amžiaus, tada ieškosime rekomendacijų, kad duotų mums patelę, bet tai galėtų būti gal po kokių penkių metų. Šiaip jie iš Švedijos buvo atplukdyti keltu ir tada atvažiavo pas mus. Žinoma, kelionė kiekvienam gyvūnui yra nepatogi, tačiau avijaučiai gerai jautėsi. Tik atvykus, jie patys išėjo, apsiuostė, patikrino tvoras. Tikrai nebuvo jokių problemų“, – teigė B. Noreikis.

Primename, kad pernai metų pabaigoje Lietuvos zoologijos sodas duris atvėrė po renovacijos, tad dabar gyvūnai laikomi ženkliai erdvesniuose voljeruose, pagerintos jų gyvenimo sąlygos. Taip pat naujai pastatytas egzotariumas. Po renovacijos atnaujinta ir gyvūnų kolekcija, tad avijaučiai taip pat naujos kolekcijos dalis.