MIEGANTYS BIUROKRATAI STABDO RENOVACIJĄ: PROBLEMŲ – APSTU

Daugiabučių namų renovacijai parama skirta dar vasarą, tačiau pinigai gavėjų niekaip nepasiekia. Jei ir toliau bus vilkinamas paramos gavimas, per nustatytą terminą nebus spėta atlikti darbų.

Procesas stringa

Į „Kauno dieną“ kreipėsi ne vieną daugiabutį prižiūrintys būsto administratoriai, pasipiktinę, su kokiomis problemomis susiduriama dėl renovacijai skirtos paramos.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paraiškas dėl paramos reikėjo užpildyti iki gegužės pabaigos. Aplinkos ministerija atrinko beveik 500 namų, tačiau jų iki šiol parama nepasiekia. Laikas eina, o niekas nekalba apie terminus, per kuriuos būtina atlikti darbus, norint gauti paramą. Pagal sutartį renovacija turi būti atlikta per 24 mėnesius. Pinigus skirti delsiama. Negana to, niekas nekalba apie termino pratęsimą.

Pasak administratorių ir bendrijų pirmininkų, jau praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, o dėl biurokratinių kliūčių renovacija negali prasidėti.

„Valstybės paramos sutartys buvo pasirašytos liepos–rugpjūčio mėnesiais. Sutartyje numatomas projekto įgyvendinimo laikas – 24 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Jau lapkritis, o daugiabučių namų pirmininkai ir namų administratoriai palikti nežinioje, kada bus galima imtis tolesnių veiksmų – įgyvendinti namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus.

Aplinkos ministerija devintuoju kvietimu atrinktų namų dokumentus įpareigoja teikti per „Apvis“ sistemą, kuri dar tik kuriama. Dabar per šią sistemą galima vykdyti kitokias investicijas, nesusijusias su būsto modernizavimu. Būsto administratoriai negali nieko daryti, nes realiai nėra platformos, kur galėtume teikti renovacijai reikalingus dokumentus. Visi tik kartoja, kad artimiausiu metu bus sutvarkyta, bet kada tai bus – neaišku“, – „Kauno dienai“ piktinosi būsto administratoriai. Šiame kvietime finansuotojas – INVEGA (nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijos ir verslo garantijos“).

Administratoriai „Kauno dienai“ aiškino, kad renovacijos darbų be valstybės paramos vykdyti nėra galimybių, nes vien gyventojams tai būtų per didelė finansinė našta. Kol tenka laukti normaliai veikiančių sistemų, reikalingų dokumentams pateikti, brangsta ir statybinės medžiagos. Tad tikėtina, kad didės ir galutinė renovacijos darbų kaina.

„Kai gauni finansavimą, gali planuoti ir atlikti darbus, o dabar niekas neaišku. Dabar tie 490 namų, kuriems skirta valstybės parama, yra tarsi užšaldyti. Nei Aplinkos ministerijos, nei INVEGA sistemos nesutvarkytos, kad toliau būtų galima dirbti su projektais, nors sutartys jau seniai pasirašytos“, – pridūrė dar vienas kalbintas administratorius.

Nėra: būsto administratoriai skundžiasi, kad dokumentų teikimo sistemos vis dar kuriamos, todėl negalima pradėti renovacijos darbų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Problemų – ir daugiau

Pasak administratorių, stringa ir jau pradėti renovacijos darbai.

„Ankstesnių kvietimų finansuotojas yra Šiaulių bankas. Jie mums transliuoja, kad turi pinigų, bet reikia iš Aplinkos ministerijos garantijų, kad būtų galima gyventojams skolinti pinigus. Tačiau, atrodo, ministerija su banku net nesikalba. Kol to nepadaryta, negalime atlikti renovacijos darbų. Realiai darbus vykdo tik tie, kurie turi kokį papildomą finansavimą. Susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija neturi pinigų, nors ir bando gyventojus šviesti, kad reikia renovuoti daugiabučius“, – stebėjosi administratoriai.

Dėl buvusios pandeminės ir karo situacijos namų pirmininkai ir administratoriai buvo susidūrę su papildomais iššūkiais, kurie šiuo metu yra išspręsti ir, atrodo, viskas turėtų vykti sklandžiai, tačiau procesas ir dėl šių namų stoja.

„Projektų administratoriai yra pasiruošę sudaryti kreditavimo sutartis ir perduoti rangovams statybų aikštelę, tačiau Aplinkos ministerija nebendradarbiauja su Šiaulių banku, nederina sąlygų, o be aiškaus susitarimo bankas negali teikti finansavimo“, – apie septintojo ir aštuntojo APVA daugiabučių namų modernizavimo kvietimų problemas kalbėjo specialistai.

Kol nevyksta daugiabučių namų modernizavimas, gyventojai priversti ne tik laukti geresnių laikų, bet ir toliau mokėti didesnes sąskaitas už šildymą, pro kiauras sienas šildyti orą.

„Apibendrinant galima sakyti, kad iš tiesų daugiabučius gyvenamuosius namus skatinama renovuoti, tačiau priemonės tam nesukurtos. Aiškiai matome, kad šiuo metu namų atnaujinimo projektai yra sustoję. Namų renovacija nevyksta, o ar vyks ir kada tai bus – neaišku. Projektų administratoriai, kaip ir daugiabučių namų gyventojai, yra situacijos įkaitai ir, optimistinėmis prognozėmis, artimiausius šešis mėnesius ar dar ilgiau negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, kadangi dėl devintojo APVA kvietimo net preliminarių gairių nėra, o ankstesnių kvietimų namai gal tik po pusmečio galės džiaugtis bent jau pasirašytomis finansavimo sutartimis“, – piktinosi būsto administratoriai.

Jau lapkritį?

APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šių metų vasario kvietime A klasės būsto renovacijos rangos darbams finansuoti numatyta skirti  410 mln. eurų. Rugsėjo 14-osios kvietime paraiškos atnaujinti daugiabučius namus, pasitelkiant skydus, – 200 mln. eurų. Paklausta dėl kokių priežasčių stringa finansavimas, APVA atstovė nurodė kreiptis į finansuotojus.

Dienraštis INVEGA atstovų prašė pakomentuoti, kodėl vis dar nesukurta reikiama sistema daugiabučių namų renovacijos dokumentams teikti ir kada ji pradės veikti, kada paramą gavę daugiabučiai galės pradėti realius renovacijos darbus.

INVEGA pasiruošusi finansuoti visus APVA patvirtintus projektus, kurie atitiks privalomus tinkamumo finansuoti reikalavimus ir sąlygas, kai tik bus paskelbtas kvietimas daugiabučių namų modernizavimo lengvatinėms paskoloms gauti.

Kvietimą daugiabučių namų modernizavimo lengvatinėms paskoloms gauti planuojama skelbti lapkritį, po Daugiabučių namų modernizavimo fondo sutarties pasirašymo su Aplinkos ir Finansų ministerijomis ir projektų finansavimo sąlygų aprašo paskelbimo INVEGA tinklalapyje“, – nurodė INVEGA marketingo projektų vadovė Austėja Šutaitė.

Pasak jos, šiuo metu vyksta pasirengimo vertinti gausų paraiškų srautą darbai. „Rengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, vidaus procedūros, instrukcijos paraiškoms teikti, planuojami mokymai ir konsultacijos pareiškėjams“, – pridūrė INVEGA specialistė.

490 – tiek daugiabučių, kuriems skirta valstybės parama renovacijai, negali pradėti realių darbų.

Apie galimus terminų pratęsimus, per kuriuos reikėtų atlikti būsto renovaciją, „Kauno dienai“ niekas nekomentavo. Tad liko neaišku, ar daugiabučiams namams, kurie renovacijai gavo valstybės paramą, bus leidžiama darbus atlikti vėliau, ar visgi terminas jau skaičiuojamas nuo sutarties pasirašymo ir jau prašvaistyti kone keturi mėnesiai.

Baigėsi pinigai

Kadangi ankstesnių kelių kvietimų daugiabučių namų modernizavimo finansuotojas buvo Šiaulių bankas, „Kauno diena“ ir banko paprašė pakomentuoti, kodėl stringa finansavimas. Banko atstovai pripažino, kad šiuo metu pinigų aruodas, skirtas renovacijai, jau išsemtas.

„Kreditavimo sutartys buvo finansuojamos iš Šiaulių banko įsteigto SB modernizavimo fondo lėšų, kuriam 275 mln. eurų vertės paskolų suteikė Lietuvos ir užsienio finansų įstaigos. Šio fondo lėšos jau išskolintos, todėl naujos sutartys negali būti pasirašomos.

Dedame visas pastangas ir, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, ieškome, kaip kuo greičiau atnaujinti sutarčių pasirašymą. Suprantame problemos mastą ir tikimės kuo greičiau pritraukti lėšų ir atnaujinti finansavimą. Siekiame, kad lėšų užtektų patenkinti visą kylantį finansavimo poreikį“, – teigė Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Pažadai: naujausią paramą gavusiems daugiabučiams žadama finansavimą skirti nuo šio mėnesio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Žada atnaujinti

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė tikino, kad dabartinė daugiabučių modernizavimo finansinių priemonių sistema, kai paskolos derinamos su dotacijomis, leidžia optimaliai panaudoti ribotus viešuosius išteklius.

„Šiuo metu per sukurtas paskolų finansines priemones du fondų valdytojai – INVEGA ir Europos investicijų bankas per atrinktą finansų tarpininką Šiaulių banką teikia lengvatinį kreditą septintojo, aštuntojo ir devintojo kvietimų teikti paraiškas paramai daugiabučiams namams atnaujinti projektus. Dėl pereinamojo laikotarpio, kai dalis finansinių priemonių kuriamos ir derinamos iš naujojo ES 2021–2027 m. paramos periodo ir dėl projektuojamų naujų modernizavimo paskolų platformos priemonių, tiek naujo kvietimo preliminariems sutikimams finansuoti, tiek ankstesnių kvietimų kredito sutarčių pasirašymo procesas buvo pristabdytas“, – aiškino ministerijos specialistė.

Pasak L. Lukoševičienės, Šiaulių bankas planuoja finansavimą atnaujinti jau gruodžio 1 d. Pirmiausia kredito sutartys bus  pasirašomos dėl projektų, kur jau pasiruošta vykdyti realius renovacijos darbus.

„Naujo devintojo kvietimo pareiškėjai dėl finansavimo bus pakviesti į INVEGA lapkričio antroje pusėje“, – pridūrė Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja.

Ji aiškino, kad, atsižvelgiant į augantį projektų finansavimo intensyvumą ir užsibrėžtus energinio efektyvumo didinimo tikslus, devintojo kvietimo projektų finansavimui buvo pasitelktos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, Lietuvai prisiimant įsipareigojimą projektus įgyvendinti iki 2026 m.

„Dėl šios priežasties valstybė telks visus pajėgumus, išteklius ir pagalbą renovacijos procesų dalyviams, kad projektai būtų įgyvendinti kokybiškai ir laiku“, – apie tai, kad renovacijos darbų terminai gali būti pratęsiami, komentavo L. Lukoševičienė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip Aplinkos ministerija bandys skatinti gyventojus renovuoti daugiabučius. Galbūt reikia mažinti biurokratines kliūtis?

„Tikime, kad tobulindami esamą finansavimo modelį, telkdami finansinius išteklius, priimdami tvarius statybos sprendimus (pvz., modernizuojant pastatus skydais, kurie prisidės prie spartesnio ir efektyvesnio statybos proceso), teikdami savalaikę informaciją ir veiklų planavimo konsultacijas per renovaciją administruojančias institucijas visiems proceso dalyviams, didindami daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvių kompetencijas per organizuojamus mokymus, labiau įtraukdami savivaldą, pasieksime didesnį visuomenės supratimą ir įsitraukimą atnaujinant savo nuosavą turtą“, – teigė L. Lukoševičienė.