Ribotas darbo laikas
Viena komunikacijos agentūra peržvelgė, kokiomis dienomis dirba šalies muziejai. Nemažai jų veikia tik darbo dienomis, o savaitgaliais – durys užvertos. Ne visada galioja ir formulė „atidarysime iš anksto susitarus“.
Atliktas tyrimas parodė, kad iš 118 tirtų Lietuvos muziejų ir jų padalinių net 69 proc. sekmadieniais nedirba, o 14 proc. lieka uždaryti visą savaitgalį. 10 proc. apžvelgtų šalies kultūros įstaigų dirba tik iš anksto susitarus arba sezoniškai. Tik 6 proc. šalies muziejų yra laisvai prieinami sekmadieniais. Vadinasi, daugiausia muziejų lankytojams neprieinami būtent tada, kai dauguma žmonių turi laiko kultūrai.
Didžioji dalis muziejų veikia tik darbo dienomis arba taiko ribojimus, dėl kurių lankymasis savaitgaliais tampa išimtimi, o ne norma. Esamas muziejų darbo laikas orientuotas ne į lankytoją, o į administracinį darbo modelį – jie dirba tada, kai jų potencialūs lankytojai taip pat yra savo darbo vietose.
Atlikta Lietuvos muziejų darbo laiko analizė parodė, kad muziejai dažnai veikia pagal valstybinio biuro logiką: darbo dienomis, įprastomis administracinėmis valandomis, o savaitgaliai laikomi poilsio laiku, nors būtent tada lankytojai turi daugiausia galimybių apsilankyti kultūros įstaigose.
Tyrime nagrinėti muziejai dirba skirtingu laiku ir taiko skirtingas strategijas. Pavyzdžiui, Šakių kultūros centro Lukšių padalinys (Zyplių dvaras) sekmadieniais dirba tik nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. Šiltuoju sezonu pailgintas ir šeštadienio darbo laikas, tačiau rudenį ir žiemą šį padalinį sekmadieniais galima aplankyti tik iš anksto susitarus, jei lankytojų grupę sudaro ne mažiau kaip penkiolika žmonių.
„Iki gegužės 1 d. sekmadieniais priimame tik lankytojų grupes, kurios apie atvykimą praneša iš anksto, geriausia – iki penktadienio, bet mes tikrai lanksčiai žiūrime. Aš pati gyvenu netoli, tad galiu atbėgti ir pravesti ekskursiją. Tačiau pavienių lankytojų šaltuoju sezonu nelaukiame, nes iš patirties matome, kad jų nesulaukiame tol, kol neatšyla orai ir neprasideda turizmo sezonas.
Be to, esame pastebėję, kad sekmadieniais dažnai atvyksta grupės, užsisakiusios šventę restorane, ir kartu pageidauja ekskursijos. Mes vedame statistiką: pernai dirbome nuo balandžio 1 d., tad tuo metu sekmadieniais sulaukėme maždaug dvylikos lankytojų. Todėl šiemet nusprendėme sezoną pradėti mėnesiu vėliau, nes anksčiau jo pradėti tiesiog neverta“, – „Kauno dienai“ komentavo Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė.
Zanavykų muziejus šeštadieniais dirba visus metus, o sekmadieniais pradeda dirbti taip pat nuo gegužės 1 d.
„Žiūrime į lankytojų statistiką ir matome, kad lankymas suaktyvėja būtent nuo gegužės. Šeštadieniais muziejus dirba, bet būna, kad sulaukia vos dviejų lankytojų. Jei sekmadienį numatyta ekskursija, apie ją galima pranešti ir dieną prieš. Vasarą sekmadieniais lankytojų tikrai padaugėja, todėl tuo metu jų ir laukiame“, – kalbėjo Zanavykų muziejaus edukatorė Aldona Plaušinienė.
Yra ir daugiau pavyzdžių, kai kultūros įstaigos lieka užvertos tam tikromis dienomis. Jonavos kultūros centro meno galerija savaitgaliais iš viso nedirba, Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio ekspozicija nedirba penktadieniais–sekmadieniais. Tiesa, yra galimybė tartis iš anksto. Babtų kraštotyros muziejus savaitgaliais taip pat nedirba.
Kokia auditorija?
Toks darbo grafikas iš esmės reiškia, kad dirbantys žmonės muziejuose gali lankytis tik imdami laisvadienius, šeimos su vaikais neturi galimybės spontaniškai planuoti savaitgalio vizitų, o kultūros lankymas tampa papildomu logistiniu ir laiko iššūkiu.
Dabartinis darbo laikas labiausiai pritaikytas dviem auditorijoms: senjorams ir mokiniams. Senjorams darbo dienų grafikas yra patogus, nes bilietai dažnai kainuoja simboliškai arba galima apsilankyti nemokamai. Be to, senjorai į muziejus neretai vyksta ir su Trečiojo amžiaus universitetais, tad muziejų lankymas darbo dienomis šiai auditorijai yra patogus.
Mokiniai muziejus darbo dienomis taip pat gali lankyti klasės išvykų metu, jiems patogu pasinaudoti ir kultūros pasu, apmokant bilietus. Taip muziejų darbo dienos iš dalies užsipildo institucinių lankytojų srautais, todėl reali paskata keisti darbo laiką ar aktyviau dirbti savaitgaliais tampa dar menkesnė.
Tačiau tokia sistema palieka nuošalyje didžiausią potencialią kultūros auditoriją – dirbančius žmones ir šeimas su vaikais. Jei šeima ar draugų grupė nori kartu lankyti parodas, dalyvauti edukacijose ar formuoti savo santykį su kultūra ne tik per mokyklinę programą, dažnai tenka taikytis prie labai riboto savaitgalinio darbo laiko arba planuoti vizitą imant laisvadienį.
Nors dalis muziejų nurodo, kad savaitgaliais priima lankytojus iš anksto sutarus laiką, tokia praktika taip pat užkerta galimybę muziejuje apsilankyti spontaniškai, tiesiog su šeima nutarus aplankyti vieną ar kitą Lietuvos regioną.
Kauno situacija
Kauno muziejaus padaliniai taip pat ne visada atviri lankytojams. Kauno pilis šeštadienį ir sekmadienį dirba tik vasaros laikotarpiu (birželio 1 d.–rugpjūčio 31 d.), Miko ir Kipro Petrauskų namai, taip pat Juozo Gruodžio namai sekmadieniais nedirba.
Dienraštis pasiteiravo savivaldybės atstovų apie Kauno miesto muziejaus darbo laiką ir galimybes jį pratęsti, kad kultūros įstaiga būtų prieinama kuo platesnei auditorijai.
Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis pastebėjo, kad šio muziejaus padaliniai dirba šeštadieniais, o Rotušė lankytojus priima ir sekmadieniais. Vasaros laikotarpiu sekmadieniais dirba ir Kauno pilis. Muziejus dirba ir valstybinių švenčių dienomis – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją – kai lankymasis visuose padaliniuose yra nemokamas, o Rotušėje nemokamai apsilankyti galima ir kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.
„Darbo laikas organizuojamas taip, kad būtų sudarytos galimybės apsilankyti kuo įvairesnėms lankytojų grupėms. Pavyzdžiui, Rotušėje ketvirtadieniais darbo laikas pailgintas iki 20 val. Savaitgaliais organizuojamos viešos ekskursijos Rotušėje ir Kauno pilyje, į kurias reikia registruotis iš anksto, jos pritaikytos tiek pavieniams lankytojams, tiek šeimoms. Muziejus taip pat siūlo įvairių veiklų skirtingoms auditorijoms. Pavyzdžiui, kartą per mėnesį Rotušėje vyksta „Mažylių trečiadieniai“, kurių metu tėvai gali patogiai dalyvauti ekskursijose su gidu kartu su vaikais. Be to, nuolat rengiami parodų atidarymai, paskaitos ir kiti renginiai vakarais, po darbo valandų“, – apie tai, kad darbo laikas derinamas pagal poreikį, „Kauno dienai“ teigė G. Sužiedėlis.
Jis pažymėjo, kad muziejus aktyviai įsitraukia ir į platesnio masto kultūrines iniciatyvas – organizuoja festivalius, tokius kaip Istorijų festivalis ar Pilies diena, taip pat prisijungia prie Europos muziejų nakties renginių, kurių metu padaliniai dirba iki vėlaus vakaro ir pritraukia platesnę auditoriją.
„Muziejus nuolat vertina lankytojų poreikius ir siekia užtikrinti kuo platesnį kultūros prieinamumą, derindamas darbo laiką, savaitgalio veiklas ir papildomus renginius. Šiuo metu negalėtume tiksliai įvardyti, kiek papildomai kainuotų visų padalinių darbo laiko ilginimas, tačiau akivaizdu, kad tokie sprendimai pareikalautų papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių“, – pridūrė Kauno miesto muziejaus direktorius.
Pasak jo, Kauno miesto muziejus kryptingai siekia didinti lankytojų skaičių – strateginiuose planuose numatytas bent 5 proc. metinis augimas.
„Muziejus siekia būti prieinamas kuo įvairesnei auditorijai – tiek sudarydamas galimybes lankytis savaitgaliais, tiek ilgindamas darbo laiką ir siūlydamas papildomų veiklų įvairiu metu“, – teigė G. Sužiedėlis.
Ministerijos pozicija
Kultūros ministerijos viešųjų ryšių skyrius pateikė anoniminį komentarą apie muziejų darbo laiką.
„Informuojame, kad šalies nacionaliniai ir valstybiniai muziejai ir jų padaliniai savaitgaliais dirba. Jūsų minėta problema tikriausiai egzistuoja ne Kultūros ministerijos pavaldumo, o savivaldybių ar privačiuose muziejuose, kuriuose sprendimus dėl darbo laiko priima muziejaus steigėjas“, – teigė Kultūros ministerija.
„Kultūros ministerija savo pavaldumo muziejus skatina nuolat atlikti lankytojų apklausas, kurios padeda išsiaiškinti visų tikslinių lankytojų grupių poreikius. Manome, kad tai turėtų daryti ir savivaldos muziejai. Jie tikrai neturėtų dirbti tik darbo dienomis, nes tai yra ne tik pažinimo, bet ir laisvalaikio praleidimo vietos.
Kultūros ministerija kas tris metus atlieka gyventojų pasitenkinimo kultūra tyrimą, kurio metu stebi visos šalies gyventojų kultūros vartojimo tendencijas, analizuoja kultūros įstaigų patrauklumą, lankytojų skaičiaus kitimą jose ir kitus rodiklius. Šių tyrimų duomenimis, lankytojų susidomėjimas muziejais nuolat auga, tai rodo ir didėjantis muziejų lankytojų skaičius“, – toliau dėstoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.
Ministerijos atstovai svarstė, kad problemą dažnai kelia ne regionuose esančių muziejų netinkamai pasirinktas darbo laikas, o jų teikiamų paslaugų kokybė.
„Lankytojas šiais laikais yra reiklus, jis turi tikrai nemenką konkurencingų laisvalaikio veiklų pasiūlą. Jeigu muziejus negali pasiūlyti įdomaus turinio arba deda per menkas pastangas jį iškomunikuoti, lankytojas tiesiog jo nesirenka. Jeigu yra tokių atvejų, kai muziejai nedirba savaitgaliais, tai liudija neteisingą požiūrį į muziejaus misiją visuomenei. Muziejai neturėtų dirbti tik valstybinių švenčių dienomis, sutampančiomis su savaitgaliais, nes muziejaus darbuotojai kaip ir visi Lietuvos piliečiai tuo metu turi laisvadienius“, – nurodoma komentare.
Esamas muziejų darbo laikas orientuotas į administracinį darbo modelį – jie dirba tada, kai ir jų potencialūs lankytojai yra savo darbo vietose.
Dienraštis pasiteiravo, ar svarstoma keisti muziejų darbo laiką, kad jis būtų patogesnis įvairesnei auditorijai?
„Kultūros ministerijos pavaldumo muziejuose taip ir daroma. Kultūros ministerija visada skatino visų muziejų prieinamumą, t. y. lankstaus, prie įvairių lankytojų poreikių priderinto darbo laiko pasirinkimą, įskaitant darbą savaitgaliais, nemokamą lankymąsi paskutinį mėnesio savaitgalį, pailgintą darbo dieną bent kartą per savaitę, specialias paslaugas negalią turintiems lankytojams.
Visi Kultūros ministerijos pavaldumo muziejai savaitgaliais dirba, o kai kurie muziejai netgi renkasi dirbti valstybinių švenčių dienomis“, – dėstė Kultūros ministerija.
Skaičiuojama, kad pernai Lietuvos muziejuose apsilankė daugiau nei 6 mln. lankytojų, tai 1,3 proc. daugiau nei 2024 m.
Vilioti turistus
Savaitgaliais dirbantys muziejai pritraukia ne tik vietines šeimas su vaikais, bet ir turistus. Kuo daugiau kultūros įstaigų yra atviros lankytojams patogiu metu, tuo daugiau žmonių jos gali pritraukti. Žinoma, muziejus turi pasiūlyti ne tik patogų darbo grafiką, bet ir įdomų turinį.
„Turizmo skatinimas regionuose yra vienas iš strateginių „Keliauk Lietuvoje“ tikslų. Muziejų darbo laikas tiesiogiai veikia kelionių planavimą. Jei objektai neprieinami savaitgaliais, jie automatiškai iškrenta iš daugumos žmonių maršrutų.
Tai patvirtina ir 2024 m. Turistinių objektų infrastruktūros tyrimo duomenys: nors muziejų prieinamumas darbo dienomis yra labai geras (dirba net 92 proc. objektų), sekmadieniais dirba tik apie 65 proc., o net 35 proc. visų vertintų objektų apskritai nedirba sekmadieniais. Vadinasi, savaitgaliais, kurie itin svarbūs trumpoms išvykoms, lankytojai susiduria su ribotu pasirinkimu. Tai ypač aktualu ne sezono metu, kai kultūros objektai tampa viena pagrindinių kelionės priežasčių“, – komentavo „Keliauk Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolanta Masiulienė.
Ji nurodė, kad svarbiausia – lankstesni darbo modeliai ir orientacija į realius lankytojų įpročius. „Keliauk Lietuvoje“ tyrimai rodo, kad kultūros objektų lankymas yra viena iš populiariausių veiklų – ją renkasi 29 proc. vietinių turistų. Vienadienių kelionių metu ši veikla dar svarbesnė – ją renkasi net 39 proc. keliautojų.
„Tai aiškiai rodo, kad pagrindinė auditorija yra būtent savaitgalio keliautojai – dirbantieji ir šeimos. Todėl reikalingas dalinis ar visiškas darbo savaitgaliais užtikrinimas, ilgesnės darbo valandos tam tikromis dienomis, rotaciniai grafikai. Pozityvu, kad infrastruktūra jau juda teisinga kryptimi: gerėja pritaikymas šeimoms su vaikais, daugėja veiklų vaikams (žaidimų zonos, edukacijos), daugumoje objektų galima judėti su vežimėliu“, – nurodė turizmo ekspertė.
Pasak J. Masiulienės, darbo laikas ir savaitgaliais – vienas svarbiausių prieinamumo veiksnių tiek vietiniams, tiek užsienio turistams.
„Turistai keliones planuoja pagal savo laiką, o ne pagal institucijų darbo grafiką. Jei muziejai neveikia savaitgaliais, prarandama reikšminga dalis potencialių lankytojų. Kultūrinis turizmas – svarbi kelionės motyvacija, o prieinamumo didinimas tiesiogiai susijęs su didesniais lankytojų srautais ir ilgesne viešnagės trukme regionuose“, – komentavo „Keliauk Lietuvoje“ specialistė.
„Kauno diena“ paprašė įvertinti, ar iš tiesų pasiteisina praktika, kai muziejai įprastai savaitgaliais nedirba, bet nurodo, kad galima dėl atvykimo tartis iš anksto.
„Tai labiau kompromisinis sprendimas nei visavertė alternatyva. Pagal tokį modelį galima priimti iš anksto suplanuotas grupes, tačiau jis neatitinka šiuolaikinio keliautojo elgsenos. Ypač svarbu tai, kad didelė dalis vietinio turizmo yra spontaniška (ypač savaitgaliais). Vienadienės kelionės sudaro reikšmingą dalį srautų. Reikalavimas registruotis iš anksto mažina lankstumo pojūtį, riboja sprendimų spontaniškumą, gali atgrasyti individualius lankytojus ir šeimas. Todėl ši praktika yra ribotos vertės ir negali pakeisti realaus prieinamumo savaitgaliais“, – kalbėjo J. Masiulienė.
Gerieji pavyzdžiai
Realūs pavyzdžiai rodo, kad lankstesnis modelis yra įmanomas. Privačiai įkurti muziejai, pavyzdžiui, „Art Deco“ ar Amsterdamo mokyklos muziejai Kaune, taip pat Kaimelio dvaro muziejus Šakių rajone, dažnai siūlo lankstesnį grafiką, aktyviai bendrauja su lankytojais ir aiškiai pateikia informaciją apie darbo laiką.
Tokiose erdvėse derinami turinys, gyvas pasakojimas ir lankytojo patogumas, todėl muziejaus lankymas tampa patirtimi, o ne logistiniu iššūkiu.
Kai kurios valstybinės institucijos taip pat jau taiko lankstesnius sprendimus. Pavyzdžiui, dalis nacionalinių muziejų padalinių vieną darbo dieną per savaitę dirba ilgiau – iki 19–20 val., taip suteikdami galimybę apsilankyti ir tiems, kurie įprastomis dienomis patys dirba. Tačiau tokie sprendimai kol kas išlieka pavieniai ir nekeičia bendro sistemos modelio.
Naujausi komentarai