Sulaukė pašaipų
Į redakciją kreipėsi jau senokai Suomijoje gyvenanti kaunietė Inga (pašnekovės prašymu vardas pakeistas). Ji teigė esanti šokiruota privačių namų kvartaluose Lietuvoje iš kaminų skleidžiama oro tarša.
„Neseniai trumpam grįžau į Kauną. Paryčiui nubudau nuo aitraus kvapo. Iš pradžių pamaniau, kad virtuvėje kas nors gerokai prisvilino maistą. Man paaiškino, kad kvapą sukelia iš kaminų sklindantys dūmai. Paraginau skambinti atsakingai tarnybai, bet iš manęs tik pasijuokė, sakydami, kad tai būtų tuščios pastangos. Žinau, kad Lietuva kai kuriose srityse dar gerokai atsilikusi, bet negalvojau, kad gali būti toks atmestinas požiūris į oro taršą gyvenamojoje aplinkoje. Greitai supratau, kad tai visiškai įprasta. Kai kuriuose kvartaluose nuo dūmų kartais net akis graužia. Nežinau, ar kaminai nevalyti, ar kūrenamos šiukšlės, bet, atrodo, tarsi tai būtų normalu“, – stebėjosi buvusi kaunietė.
Ji tikino, kad Suomijoje dūmtraukių arba kaminų eksploatavimas yra kruopščiai kontroliuojamas.
„Specialiai pasidomėjau kaminų eksploataciją reglamentuojančiomis normomis. Suomijoje yra teisinė prievolė rūpintis kaminų ir dūmtraukių technine būkle, t. y. būtina atlikti reguliarią patikrą, valyti. Pasidomėjusi išsiaiškinau, kad panašūs reikalavimai yra ir Lietuvoje, bet esama esminio skirtumo – Suomijoje namų šeimininkai inspektoriams privalo įrodyti kamino valymo faktą. Kaip įrodymą reikia turėti dokumentą, patvirtinantį sertifikuoto specialisto atliktą valymą ir patikrą. Toks dokumentas yra garantija, kad kaminas yra saugus“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad netvarkingus kaminus eksploatuojantys arba netinkamą kurą naudojantys asmenys aplinkinių atžvilgiu elgiasi labai neatsakingai.
„Manau, deginamos bet kokios atliekos ir taip gyventojai sutaupo šildymui nepirkdami malkų, bet kartu kenkia aplinkinių sveikatai. Dūmai juk nusėda ne kenksmingas atliekas deginančio gyventojo kieme, o gretimuose kaimynų kiemuose – viskas priklauso nuo vėjo krypties. Tokiu atveju žmonės priversti sėdėti namuose užsidarę langus ir net negali pravėdinti savo patalpų“, – apie tai, kas gali kenkti kauniečių sveikatai, užsiminė pašnekovė.
Svarbūs skirtumai
„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip Lietuvoje kontroliuojama kaminų būklė. Ar bandoma eiti Suomijos ir kitų Skandinavijos šalių keliu, kai prievolė prižiūrėti ir valyti kamino sistemą yra įtvirtinta teisės aktais?
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Zdanevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje teisinė prievolė reguliariai valyti dūmtraukius ir dūmtakius yra nustatyta Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse. Jose numatyta, kad suodžiai turi būti šalinami kasmet prieš šildymo sezono pradžią, o šildymo įrenginių eksploatavimo metu – ne rečiau kaip kas tris mėnesius.
Tačiau E. Zdanevičienė pabrėžė kai kuriuos svarbius skirtumus.
„Skirtumai, palyginti su kai kurių kitų valstybių modeliais, dažniausiai susiję ne su pačios prievolės buvimu, o su jos įgyvendinimo mechanizmu. Lietuvos teisinis reguliavimas nustato pareigą užtikrinti saugią dūmtraukių būklę ir jų valymą, tačiau statinio savininkui ar naudotojui palieka teisę pasirinkti, ar šias pareigas vykdyti savarankiškai, ar pasitelkiant paslaugų teikėjus“, – sakė VPGT specialistė.
Tarnyba pabrėžė, kad teisiškai situacija tarsi kontroliuojama, tačiau negalėjo pateikti pavyzdžių, kokia yra tokios kontrolės nauda ir rezultatai.
Pasiteiravus, kiek baudų skirta už dūmtraukių nepriežiūrą, paaiškinta, kad VPGT atskiros statistikos dėl baudų, skirtų būtent už netinkamą kaminų techninę būklę, nerenka.
Skrtingų valstybių ilgametė patirtis rodo, kad žmones drausmina ne teisės aktai, ne teorinė atsakomybė, bet atsakomybės neišvengiamumas. Tačiau iš specialistų atsakymų aiškėja, kad galiojantys teisės aktai atsakomybės neišvengiamumo neužtikrina.
Kai kuriuose kvartaluose nuo dūmų kartais net akis graužia. Nežinau, ar kaminai nevalyti, ar kūrenamos šiukšlės, bet, atrodo, tarsi tai būtų normalu.
Reikia balinti
– Kokie teisės aktai įpareigoja fizinius asmenis rūpintis kaminų technine būkle? – „Kauno diena“ pasiteiravo G. Zdanevičienės.
– Kaminai (dūmtraukiai) laikomi šildymo sistemos dalimi, todėl jiems taikomi gaisrinės saugos reikalavimai, nustatyti Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse. Esminiai reikalavimai fiziniams asmenims yra šie: šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai turi būti techniškai tvarkingi. Pavyzdžiui, mūriniai dūmtraukiai palėpėse turi būti išbalinti, kad būtų galima pastebėti įtrūkimus ar kitus defektus. Prieš šildymo sezono pradžią šildymo įrenginiai turi būti patikrinti ir eksploatuojami laikantis gamintojo instrukcijų. Lietuvoje yra aiškiai nustatyta prievolė rūpintis dūmtraukių technine būkle ir jų priežiūra.
– Kada gali būti skiriamos baudos už netinkamą kaminų techninę būklę?
– Jeigu kaminas (dūmtraukis) neatitinka Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų (pavyzdžiui, neišlaikomas minimalus atstumas iki degių konstrukcijų) arba nesilaikoma Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (pavyzdžiui, suodžiai nevalomi nustatytu periodiškumu, dūmtraukis techniškai netvarkingas ir pan.), tai laikoma priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą ar jų nevykdymą – bauda asmenims nuo 10 iki 70 eurų. Jei pažeidimas gali sukelti gaisrą ar sprogimą – bauda nuo 20 iki 70 eurų.
– Kokios yra specialistų galimybės kontroliuoti ir kaip siekiama kontroliuoti, kad fiziniai asmenys nesinaudotų avarinės techninės būklės kaminais, kad juos valytų ir nekeltų pavojaus sau ir aplinkiniams?
– Valstybinė priešgaisrinė priežiūra šią sritį kontroliuoja taikydama prevencinių ir teisinių priemonių visumą. Daug dėmesio skiriama gyventojams informuoti apie suodžių gaisrų riziką, dūmtraukių techninės būklės svarbą ir pareigą juos reguliariai valyti. Pabrėžiama, kad reguliarus mechaninis dūmtraukių valymas yra viena veiksmingiausių gaisrų prevencijos priemonių.
Gavus informaciją apie galimus gaisrinės saugos pažeidimus ar akivaizdžiai pavojingą dūmtraukių eksploatavimą, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vertina situaciją ir, esant pagrindui, taiko teisės aktuose numatytas priemones – teikia privalomus nurodymus pašalinti pažeidimus ar draudžia pavojingą dūmtraukio eksploatavimą.
– Kai kurios bendrovės Lietuvoje gyventojams siūlo sudaryti ilgalaikes kaminų priežiūros sutartis. Kaip specialistai vertina galimą tokių sutarčių naudą?
– Ilgalaikės kaminų priežiūros sutartys gali būti vertinamos kaip naudinga prevencinė priemonė, jeigu jos realiai užtikrina teisės aktuose nustatytų gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą.
Tokios sutartys tikslingos tuo atveju, kai jose numatytas dūmtraukių ir dūmtakių valymas ne rečiau, nei nustatyta teisės aktuose, taip pat periodinė techninės būklės apžiūra, leidžianti laiku nustatyti defektus ar galimus pavojus. Atkreiptinas dėmesys, kad, net ir sudarius tokią sutartį, galutinė atsakomybė už saugią šildymo įrenginių ir dūmtraukių eksploataciją išlieka statinio savininkui ar naudotojui.
– Kiek šią žiemą šalyje užregistruota gaisrų, kurių priežastis – netinkamai prižiūrimi kaminai?
– Dėl krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ar gedimų kilo 480 gaisrų (vasario 6 d. duomenimis – red. past.). Šiuo laikotarpiu taip pat gauta 415 pranešimų dėl suodžių degimo dūmtraukiuose. Daugeliu atvejų ugnis apsiribojo dūmtraukiu, tačiau kai kuriais atvejais gaisras išplito į pastato konstrukcijas. Dūmtraukių techninė būklė tiesiogiai susijusi su suodžių gaisrų rizika. Užsidegus suodžiams, dūmtraukyje susidaro itin aukšta temperatūra, dėl kurios gali būti pažeidžiamas kamino sandarumas, atsirasti plyšių, o dėl šilumos poveikio gali užsidegti greta esančios degios konstrukcijos.
Teršia aplinką
Neprižiūrimi kaminai yra intensyvus oro taršos šaltinis.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, šią žiemą Kaune ne kartą užfiksuotas kietųjų dalelių ribinės normos padidėjimas.
„Kietųjų dalelių paros ribinių verčių viršijimai Kauno Dainavos stotyje fiksuoti sausio 7, 12, 13, 19, 20, 21, vasario 3 d.“, – informavo AAA Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Kaune aplinkos oro kokybė tiriama dviejose automatinėse oro kokybės tyrimų stotyse – Noreikiškių ir Dainavos.
„Miesto foninė Noreikiškių stotis įrengta atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių. Dainavos stotis įrengta šalia didelio eismo intensyvumo Taikos ir Pramonės prospektų žiedo ir geriausiai atspindi transporto įtaką oro kokybei. Detalesniam aplinkos oro užterštumo įvertinimui naudojame „ADMS-Urban“ teršalų sklaidos modeliavimo programą. Oro teršalų sklaidos modeliavimo būdu gauti rezultatai rodo, kad didžiausia kietųjų dalelių koncentracija Kaune yra tankiai apstatytuose individualių namų rajonuose (pvz., Žaliakalnyje, Šančiuose), kur šildant patalpas vis dar dažniausiai naudojamas kietasis kuras, ir tose miesto dalyse, kur susitelkusios pramonės ir energetikos įmonės. Didelė kietųjų dalelių koncentracija tikėtina ir prie intensyvaus eismo gatvių, pavyzdžiui, Savanorių prospekto, Tvirtovės alėjos, Nuokalnės gatvės, Karaliaus Mindaugo prospekto, R. Kalantos gatvės ir kitų atkarpų“, – vardijo AAA specialistė V.Bimbaitė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė pabrėžė, kad būstų šildymas šaltuoju metų laikotarpiu daro didelę neigiamą įtaką aplinkos oro kokybei.
„Didžiausia kietųjų dalelių koncentracija fiksuojama mieste daugiausia prie intensyvaus eismo gatvių ir individualių gyvenamųjų namų rajonuose. Šios žiemos meteorologinės sąlygos išskirtinai nepalankios aplinkos oro kokybei“, – pastebėjo R. Savickienė.
Suomijoje namų šeimininkai inspektoriams privalo įrodyti kamino valymo faktą. Kaip įrodymą reikia turėti dokumentą, patvirtinantį sertifikuoto specialisto atliktą valymą ir patikrą.
Kuro kokybė – svarbu
Oro taršą didina ne tik neprižiūrimi kaminai, bet ir krosnyse deginamos kūrenti netinkamos įvairios buitinės šiukšlės – plastikas, žurnalai, guma.
Kuro kokybę turintys prižiūrėti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistai „Kauno dieną“ informavo, kad šį žiemos sezoną už atliekų deginimą buitiniuose katiluose ir krosnyse buvo skirta vienuolika administracinių baudų – tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų atstovams.
AAD specialistai pabrėžė, kad už atliekų deginimą kietojo kuro katiluose arba krosnyse skiriamos administracinės baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 242 straipsnį.
„Teršalų išmetimas į aplinkos orą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus teršalų išmetimo į aplinkos orą aplinkos apsaugos normatyvus užtraukia baudą nuo 60 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.
Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 tūkst. eurų.
Draudimo deginti atliekas buitiniuose aplinkos oro taršos šaltiniuose pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno 170 iki 1 170 eurų“, – informavo AAD.
Naujausi komentarai