Projektų eiga
Mažumos valandoje tarybos nariai domėjosi, kaip vyksta naujojo pėsčiųjų tilto per Nerį statybos, ar jos vis dar sustabdytos.
„Brastos tilto statybos nesustabdytos. Sustabdytos tik trečios atramos statybos, kitų atramų statybos vyksta įprastai. Nuostolių nėra, pagrįstos statybvietės išlaikymo išlaidos kompensuojamos tol, kol negali būti vykti statybos prie trečios atramos. Vyksta poveikio aplinkai vertinimas ir tikimasi, kad greitu metu viskas vyks įprastai“, – atsakė savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Kitiems klausimų kėlė Kaune vystomi projektai, kaip laikomasi grafikų ir kiek padidėjo jų įgyvendinimui reikiamos sąskaitos.
„Mūsų sistemoje projektų yra apie 100 ir jie visi skirtingi. Yra projektų, kurie vėluoja dėl projektavimo ar rangovų kaltės, tad kiekviena sutartis – valdoma, taikomi delspinigiai ar kompensavimas. Keičiasi kainos, tad kai kur tenka keisti ir finansavimą. Savivaldybės projektų įgyvendinimas tikrai neblogas, rizikos valdomos“, – pažymėjo T. Metelionis.
Eismo saugumas
Nemažai dėmesio politikai kreipė į eismo saugumo gerinimą, tad klausta ir apie šviesoforų fazes tamsiuoju paros metu, ir apie mikrojudumo priemonių eismą centrinėje Kauno dalyje.
Vienas klausimų – nuo Parodos kalno besileidžiantys dviratininkai, kurie dažnai pasirenka nesaugų greitį ir taip sukelia pavojų pėstiesiems, iš savo namų išeinantiems gyventojams. Esą dabartinis įspėjimas ant grindinio problemos nesprendžia.
„Yra svarstymų nukreipti dviračius kitu maršrutu, vienas tokių – įrengti tam tikrą nuvažiavimą ties Vytauto parko laiptais, bet tai dar tik projektiniai pasiūlymai. Bus žiūrima, ar realu įgyvendinti tuos alternatyvius maršrutus. Kol kas vairuotojai turi patys rinktis saugų greitį“, – įsitikinęs administracijos direktorius.
Kiti opozicijos nariai siūlė uždrausti mikrojudumo priemonių eismą Laisvės alėjoje arba riboti automobilių judėjimą per šią pėsčiųjų gatvę.
„Prieš kelias savaites turėjome susitikimą su policijos atstovais, kalbėjome apie prevencines priemones. Didžioji problema, kad dauguma pažeidėjų – nepilnamečiai, tačiau sutarta, kad policijos ir Viešosios tvarkos skyriaus darbas bus tęsiamas. Ar riboti mikrojudumo priemonių patekimą į Laisvės alėją, reikia svarstyti“, – apie pavojingai paspirtukais ir elektriniais dviračiais važinėjantį jaunimą kalbėjo T. Metelionis.
Administracijos direktorius pažymėjo, kad jau anksčiau svarstyta automobilių eismo per Laisvės alėją Maironio ir A. Mickevičiaus gatvėmis problema – automobiliai didina oro taršą ir eismo įvykių riziką, ypač kai miesto centre daug žmonių. Pasak jo, Eismo saugumo komisija gali apsvarstyti įvairius pasiūlymus, tarp kurių – ir automobilių eismo draudimas savaitgaliais, ir papildomų greičio ribojimo priemonių įrengimas.
Politikai domėjosi ir asfaltavimo problemomis. Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis aiškino, kad darbai vyksta tiek Vaišvydavoje, tiek Romainiuose. Tačiau, pasak specialisto, sutvarkyti vos keli kilometrai problemos iš esmės nesprendžia, todėl rengiamasi pristatyti planą, kaip mažinti dulkėtumą. Pagal jį gatvė galėtų būti asfaltuojama, bet neįrengiami šaligatviai, lietaus surinkimo sistemos ir pan.
Vis daugiau gyventojų į Kauną atvyksta iš Giraitės ir Užliedžių, tad politikai svarstė, kaip pagerinti jų susisiekimą, galbūt galima pratęsti miesto viešojo transporto maršrutus. Tačiau eismo specialistai tokius maršrutų pokyčius vertino skeptiškai, mat Kauno rajone miesto autobusai važiuoja, jei rajono savivaldybė kompensuoja išlaidas. Be to, jei maršrutai tampa labai ilgi, tada į autobusus netelpa vietos gyventojai. Todėl išeitis esą galėtų būti planuojami viešojo transporto terminalai, į kuriuos žmonės atvyktų iš rajono, persėstų į kitą autobusą ir vyktų reikiama kryptimi.
Kalbėdami apie šviesoforų veikimą naktimis, eismo specialistai pažymėjo, kad visa sistema stebima valdymo centre. Matoma, jog kai kuriose sankryžose reikia patrumpinti šviesoforų ciklus, kad naktimis nereikėtų laukti prie raudono signalo. Be to, šviesoforai programuojami taip, kad automobiliui privažiavus prie sankryžos užsidegtų žalias signalas.
Kiti akcentai
Pavieniai opozicijos nariai domėjosi rengiamu Naujamiesčio specialiuoju planu ir galimybėmis išsaugoti UNESCO paveldą. Taip pat teirautasi apie Karo muziejaus sodelio tvarkymo darbus.
„Kaunas nebijojo augti kartu su Europa, tad šios vizijos plane ir pasigendame. Suprantame, kad planas reikalingas, todėl sieksime bendro kompromiso“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
„Aptarta, kad paprasto remonto sprendiniai nepakankami sodelio būklės pagerinimui. Kitų metų biudžete projektas gali būti pateiktas svarstyti. Ten reikia įrengti naujus pagrindus, keisti plokštes, tad to paprastuoju remontu padaryti neišeina“, – kaip ruošiamasi tvarkyti Karo muziejaus sodelį, kalbėjo A. Pakalniškis.
Sporto skyriaus vedėjui Tadui Vasiliauskui teko atsakyti į klausimą apie Nemuno saloje įrengtų teniso kortų apmokestinimą. Pasak jo, tikslas buvo pasiektas ir dabar visi norintys gali rezervuotis kortus, o esamas užimtumas leidžia išlaikyti infrastruktūrą.
Aptartas ir Antano Gustaičio įamžinimo klausimas. Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Saulius Rimas aiškino, kad buvo skelbtas konkursas, pateikta viena idėja, tačiau aviatoriai išsakė abejonių dėl pasirinktos vietos, o idėjos autoriai kitos vietos nerado, tad kol kas klausimas – atviras. Tikimasi, kad daugiau idėjų bus sulaukta per „Kauno akcentų“ programą.
Naujausi komentarai