Perka turguje
Šeštadienį, apie 10 valandą, Nemuno vagoje ties Žemaisiais Šančiais susitelkė šimtai vandens paukščių. Tuo metu ant kranto jau stovėjo lengvieji automobiliai. Žmonės iš jų traukė maišus su grūdais, dėjo juos ant rogučių ir tempė į pakrantę.
Verslininkas Justas su lesalo maišas atvyko tiesiai iš Aleksoto turgaus.
„Šį kartą nupirkau pusę tonos kviečių. Pavyko suderėti neblogą kainą. Kai perki maišais, 50 kilogramų paprastai kainuoja 12 eurų, šiandien mokėjau 10 eurų“, – sakė Justas.
Pasiteiravus, kokios priežastys motyvuoja skirti laiko ir lėšų laukinių vandens paukščių šėrimui, Justas pabrėžė, kad svarbus yra visos bendruomenės nusiteikimas.
„Visi pas mus žino, kad žiemojančiais vandens paukščiais labai atsakingai rūpinasi netoli upės gyvenanti Loreta. Ji turi sandėlį, kuriame lesalai laikomi ir protingai naudojami. Neseniai buvo pasidalinta informacija, kad lesalo gali pritrūkti. Tada Aleksoto turguje nupirkau 300 kilogramų grūdų. Kai vėl važiavau pirkti ir apie tai pranešiau bendruomenės nariams, sulaukiau raginimų nupirkti daugiau ir prašymų, kad paskelbčiau savo sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigėlių. Taigi šį kartą nupirkau pusę tonos“, – pasakojo Justas.
Anot jo, sandėlyje dabar yra nemažai atsargų, tačiau nežinia, kuriam laikui jų užteks.
„Žiema labai šalta, neaišku, kada šalčiai sumažės. Jei reikės, grūdų atsargos bus papildytos“, – pastebėjo Justas.
Grūdai – ekologiški
Keletą maišų grūdų šeštadienį prie Nemuno atvežė ir Žemųjų Šančių gyventojas Robertas.
Jis taip pat pasakojo apie paukščių šėrimą koordinuojančią Loreta.
„Grūdus perku iš ūkininkų Aleksoto turguje. Tai ekologiškas lesalas, specialiai skirtas gyvūnams. Paukščius maitiname kiekvienais metais, tačiau ši žiema kaip reta šalta, todėl labai svarbu, kad lesinimas nesustotų. Apie tai kalbamės ir su Panemunės bendruomene, koordinuojame veiklą. Daug labai naudingo darbo padaro Loreta, kuri turi sandėlį ir rūpinasi, kad jis nuolat būtų papildomas“, – sakė Robertas.
Senos tradicijos
Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Gina Greičė „Kauno dienai“ pabrėžė, kad žiemojančių vandens paukščių lesinimas Žemuosiuose Šančiuose yra ne vieną dešimtmetį gyvuojanti tradicija.
„Neseniai kalbėjausi su vienu Žemųjų Šančių senbuviu, kuris pasakojo, kaip vandens paukščiai žiemos metu buvo maitinami prieš 35 metus. Sakė, kad tuomet gerokai mažiau paukščių likdavo žiemoti, o pasilikusiems būdavo labai nelengva, nes pasitaikydavo tokių žiemų, kai Nemune nelikdavo net menkiausių properšų“, – sakė G. Greičė.
Ji pabrėžė, kad paukščiai dabar lesinami du kartus per dieną.
„Pirmas maitinimas būna maždaug tada, kai prašvinta, antras – prieš sutemstant. Pagrindinė paukščių susibūrimo vieta yra maždaug ties Kranto 10-ąja gatve. Bet yra ir kitų vietų. Aš pati vandens paukščius dažnai maitinu netoli M. K. Čiurlionio tilto“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiais metais Žemuosiuose Šančiuose paukščiai buvo pradėti maitinti sausio 14 dieną, kai buvo rastas labai nusilpęs gulbiukas – tai buvo ženklas, kad žiemoti likusiems sparnuočiams jau reikia pagalbos.
Ornitologų perspėjimai
Nors ornitologai įprastai ragina neskubėti maitinti paukščių, leisti veikti natūraliai atrankai, tačiau šiais metais specialistų pozicija yra visiškai kitokia.
Lietuvos ornitologų draugija savo tinklalapyje pabrėžia, jog šiais metais situacija yra neeilinė.
„Atėjo tas laikas, kai paukščiams patiems išgyventi tampa beveik neįmanoma. Atsižvelgdami į šią ekstremalią situaciją, Lietuvos ornitologų draugija kreipiasi į visuomenę ir prašo nelikti abejingais – padėkime žiemojantiems vandens paukščiams. Prašome verslus, ūkininkus prisidėti prie pagalbos žiemojantiems paukščiams skiriant paramą grūdais ar kombinuotais pašarais, skirtais paukščiams lesinti“, – ragino ornitologai.
Specialistai primena, kad pradėjus paukščius maitinti, tai reikia daryti kasdien.
„Atminkite: kuo šalčiau, tuo daugiau energijos paukštis sunaudoja šilumai palaikyti, todėl jam reikia daugiau maisto. Jei spiginant 25–30 °C šalčiui paukščius užmiršime palesinti bent dieną ar dvi, silpnesnieji gali tiesiog žūti. Gulbės ir antys yra dideli paukščiai, tad ir jų „porcijos“ nemažos: vienos gulbės nebylės paros maisto norma yra apie 800–1000 g.
Paukščiai maitinami tol, kol pavasarį tirpstant ledui jie patys išsiskirsto į perėjimo vietas.
Nepatartina berti lesalo ant ledo pakrantėje, nes jį greitai pasisavina varniniai paukščiai. Geriausia berti ant ledo prie pat properšų arba tiesiai į vandenį 5–10 cm gylio seklumose.
Gilesniuose vandenyse maistą geriau tiekti ant specialiai sukaltų platformų (pvz., 2×1 m plaustų, padarytų iš lentų ir tuščių statinaičių ar plastikinių butelių). Vandens paukščiams lesinti tinkami: kviečiai, miežiai, avižos, javų pelai su piktžolių sėklomis, kombinuoti pašarai, smulkintos daržovės (pvz., salotų lapai)“, – informuojama LOD tinklalapyje.
(be temos)
(be temos)