Pirmieji pandeminiai metai koregavo ir Kauno savivaldybės biudžeto plano vykdymą | kl.lt

PIRMIEJI PANDEMINIAI METAI KOREGAVO IR KAUNO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO PLANO VYKDYMĄ

Birželio 22-ąją vyksiančiame Kauno miesto tarybos posėdyje bus nagrinėjama Kauno mero ir savivaldybės veiklos praėjusiais metais ataskaita. Vienas iš pagrindinių jos aspektų – įdėmus žvilgsnis į pagrindinę miesto piniginę – Kauno miesto savivaldybės biudžetą, nenutylint fakto, kad pirmą kartą po kelerių sėkmingų metų pertraukos savivaldybei nepavyko, pirmiausia – dėl pasaulį užgriuvusios COVID-19 pandemijos, įvykdyti viso to, kas buvo planuota.

Kauno miesto taryba pernai patvirtino 327,3 mln. eurų Savivaldybės 2020 metų biudžeto pajamų planą. Gavus ES finansinės paramos (20,9 mln. eurų) bei dotacijų iš valstybės biudžeto (47 mln. eurų), biudžeto pajamų planas buvo tikslinamas ir biudžetinių metų pabaigoje siekė 395,2 mln. eurų. Patikslintas pajamų planas įvykdytas 389,5 mln. eurų (98,5 proc)., – negauta 5,7 mln. eurų, o palyginus su metų pradžioje patvirtintu pajamų planu, – 119 proc. arba 62,2 mln. eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra svarbiausias Savivaldybės pajamų šaltinis, planas (178,5 mln. eurų) įvykdytas 95,2 proc. – gauta 8,7 mln. eurų mažiau nei planuota. Įvertinus Savivaldybės skolintas lėšas (26 mln. eurų) ir (22 mln. eurų) 2019 metų pradžios likutį, Savivaldybės finansiniai ištekliai sudarė 443,2 mln. eurų. Per metus įvykdyta 406,3 mln. eurų arba 91,7 proc. patikslinto išlaidų plano dalis (neįvykdyta 36,9 mln. eurų).

Viena iš šio plano neįvykdymo pagrindinių priežasčių, kaip teigiama ataskaitoje, – ekonomiškesnis ir veiksmingesnis asignavimų naudojimas, sutaupytos lėšos, vykdant viešuosius pirkimus, tai nutiko ir dėl nepalankios epidemiologinės situacijos šalyje iš dalies sustabdžius kultūrines ir sporto veiklas. Savivaldybės biudžeto lėšų trumpalaikės mokėtinos sumos 2020 metų pabaigoje sudarė 5,4 mln. eurų, ir palyginus su skola 2019 metų pabaigoje (7 mln. eurų), sumažėjo 1,6 mln. eurų.

Paminėtina ir tai, kad pernai buvo efektyviai valdomi Kauno miesto savivaldybės įsipareigojimai pagal ilgalaikių paskolų sutartis. Iš viso grąžinta 17,3 mln. eurų, iš kurių 5,4 mln. eurų – išankstinis paskolų su aukščiausia palūkanų norma grąžinimas. Taip pat buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Europos Tarybos vystymo banku pagal 2020 m. kovo 5 d. pasirašytą antrąją paskolos sutartį, tad vidutinė Savivaldybės turimų ilgalaikių paskolų palūkanų norma per metus sumažėjo nuo 0,85 proc. iki 0,63 proc. Tokiu būdu metinė savivaldybės įsipareigojimų pagal ilgalaikių paskolų sutartis administravimo kaina sumažėjo vidutiniškai 122,8 tūkst. eurų.

Per praėjusius metus į miesto savivaldybės biudžetą surinkta 16004,5 tūkst. eurų (planuota – 14500 tūkst. eurų) nekilnojamojo turto mokesčio, Žemės mokesčio – 2506,9 tūkst. eurų (planuota – 2100 tūkst. eurų), paveldimo turto – 257,2 tūkst. eurų (planuota – 250 tūkst. eurų), Valstybinės žemės nuomos mokesčio į savivaldybės biudžetą surinkta 2893,5 tūkst. eurų (planuota – 2750 tūkst. eurų).

Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovų, per 2020 metus žemės nuomos mokesčio nepriemoką pavyko sumažinti 252 tūkst. eurų. Skolininkų skaičius mažėjo intensyviai dirbant su mokesčio mokėtojais, tiesiogiai kalbantis su jais telefonu ar atvykus į Savivaldybės administraciją, taip pat siunčiant jiems raginimus raštu ar pateikiant dokumentus teisminiam išieškojimui. Gerą rezultatą pasiekti padėjo ne tik nuoseklus darbas su žemės nuomos mokesčio skolininkais, bet ir sėkminga naujų mokesčio mokėtojų paieška bei jų apmokestinimas, – pažymima ataskaitoje, kurią dar turėtų patvirtinti Kauno miesto politikai.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Emigr.

Teko užsienyje , kitose Europos šalyse gyventi.susipazinau su tvarką Europoje . Tenai valstybės tarnautojams nėra pastatytų "pylių" darbui. Nėra daug personalo, tačiau tas nedaug dirba greitai ,greitai reaguoja i viską , dirba atsakingai ir labai gerai,kad žmonės būtų patenkinti ,kad būtų išspręstos problemos.Jsučiasi ,kad žmonės dirba žmonėms.Taip turi būti ir Lietuvoje.

Pil

Kauno m.savivaldybėje niekas niekada nedirbo ir nedirba.Užtvertas įėjimas, sąmoningai išankstinis registravimas piliečių , reikiamą dieną , valandą tik tada ateina i darbą.Reikia mažinti tarnautojų skaičių per pusę būtinai ,nereikia net referendumu,tiek savivaldybėse ,tiek Seime , tiek ministerijose.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS