Ketvirtadienį, priešpiet, policijos komisariato budėtojas vietos ugniagesiams pranešė, kad įvedamas planas „Skydas“, kadangi Vilkaviškio rajone, viename iš Šeimenos seniūnijos kaimų, laukuose rastas sprogmuo. Tai buvo aviacinė bomba SD 4. „Budėta, kol atvyko išminuotojai ir rastą aviacinę bombą sunaikino vietoje“, – paaiškino Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Tą pačią dieną, kelių valandų skirtumu, sulaukta dar vieno pranešimo iš to paties rajono kitos (Pajevonio) seniūnijos. Čia besidarbuodami laukuose žemdirbiai aptiko, kaip netrukus išsiaiškinta, 82 mm minosvaidžio miną, kurią išminuotojai taip pat sunaikino vietoje.

Sulaukta naujos žinios apie laukuose rastą sprogmenį iš tos pačios Šeimenos seniūnijos, tik – iš kito kaimo. Gelbėtojams irgi teko pabudėti, kol atvyko išminuotojai ir rastą 85 mm artilerijos sviedinį sunaikino vietoje.

Maždaug tuo pat metu pagalbos šaukėsi ir Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos gyventojai. Policijos komisariatas Kauno priešgaisrinę gelbėjimo valdybą informavo apie įvedamą planą „Skydas“ vietovėje, kur sprogmuo rastas 30 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Čia taip pat gelbėtojai budėjo, kol atvyko išminuotojai ir vietoje, kurioje aptiktos dvi 81 mm minosvaidžio minos, jas atsargiai, griežtai laikydamiesi visų privalomų saugumo priemonių, sunaikino.

Šia proga VDU rektorate atidaryta 100-mečiui skirta ekspozicija „Vivat Universitas Vytauti Magni!“, fotografijomis primenanti apie universiteto gyvenimą nuo pat jo įkūrimo, tarpukario veiklos iki atkūrimo 1989-aisiais bei šiandienių darbų. Plačiajai visuomenei paroda duris atvers gegužę, teigia VDU atstovas Martynas Gedvila.

Parodos autoriaus istoriko dr. Arvydo Pakštalio teigimu, ja siekta glaustai pristatyti sudėtingą, ilgą universiteto istoriją, jį kūrusias asmenybes.

„Kai galvojome apie šios atminties erdvės kūrimą, atsižvelgėme, kad ji pakankamai nedidelė, nors universitetas skaičiuoja jau daugiau nei 100 metų. Universitetas – sudėtingas mechanizmas. Prof. Antano Kulakausko knyga „Pirmoji lietuviška alma mater: trumpa klasikinio universiteto Kaune istorija“ yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą mechanizmą, jo ilgus metus sutalpinti į patrauklų kūrinį. Tokia buvo ir mūsų siekiamybė“, – paaiškina dr. A. Pakštalis.

Lietuvos universitetas – pirmasis, kuriame buvo dėstoma lietuvių kalba, buvo įkurtas 1922-aisiais, reorganizavus iki tol Kaune veikusius Aukštuosius kursus. Tai buvo vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis pastebi, kad abu parodoje nušviečiami įvykiai – Lietuvos universiteto įkūrimas 1922 m. ir VDU atkūrimas 1989 m. – buvo labai svarbūs nepriklausomai Lietuvai, pakreipė ją Vakarų civilizacijos, mokslo ir kultūros link.

„Tarpukario universitete susiformavo naujoji Lietuvos inteligentija. Išėję mokslus Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos sūnūs ir dukros pradėjo kurti modernią Lietuvą. Deja, karai ir okupacijos griovė jų viltis ir gyvenimus. Nesame apsaugoti nuo šių negandų ir šiandieną, matydami žūstančius žmones, griaunamas ligonines ir universitetus čia pat, pas mūsų kaimynus ukrainiečius“, – sako prof. J. Augutis.

Pirmasis išrinktas atkurtojo VDU rektorius profesorius Algirdas Avižienis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos universitetas į gimtinę sugrąžino lietuvius, kurie iki tol mokslo aukštumų siekė užsienio universitetuose. „Štai kodėl mes galėjome įkurti Lietuvos universitetą. Dėl to, kad Lietuvos sūnūs ir dukros iš Europos universitetų sugrįžo ir sukūrė tobulą, būtinai reikalingą universitetą, pirmąjį pasaulyje, kuriame dėstomoji kalba buvo lietuvių“, – teigia profesorius.

Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) susiformavo naujoji šalies inteligentija, kūrėsi valstybės tarnautojų, teisininkų, inžinierių, finansininkų, mokslininkų, menininkų, rašytojų, mokytojų bendruomenės. Ypač svarbus vaidmuo teko mokytojams, formavusiems naują Lietuvos švietimo sistemą. Universitetas tapo pagrindu šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms Lietuvoje.

1950-aisiais sovietų valdžiai universitetą uždarius, VDU akademinė tradicija buvo plėtojama išeivijoje. Bendromis Lietuvos ir diasporos mokslininkų pastangomis Vytauto Didžiojo universitetas buvo atkurtas 1989-aisiais. Atkūrimo procesui lemtingas žingsnis buvo konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kuri įvyko 1989-ųjų balandžio 26–28 dienomis. Jos metu Lietuvos ir išeivijos mokslininkai pasirašė VDU atkūrimo aktą.

Laiku susiimta atkurti šį universitetą, jei būtume tai darę pora metų vėliau, abejoju, ar mums būtų pavykę.

VDU rektoriaus pareigas atkurtajame universitete pirmasis ėjęs akademikas Jurgis Vilemas pastebi, kad 1989 metai buvo itin palankūs universiteto atkūrimui: vyravo laisvės dvasia, kurios nevaržė biurokratija ar kitos kliūtys. „1989-ieji buvo išimtiniai metai, dauguma žmonių pas ministrus duris kojomis atidaryti galėjo ir niekas nebaudė. Laiku susiimta atkurti šį universitetą, jei būtume tai darę pora metų vėliau, abejoju, ar mums būtų pavykę. Vėliau sustiprėjo naujoji biurokratija, naujos procedūros, o tada galėjai kalnus nuversti. Niekas netikėjo, kad pavyks, galima sakyti, įvyko stebuklas“, – sako akad. J. Vilemas.

Anot dabartinio VDU rektoriaus prof. J. Augučio, atkurtasis universitetas buvo ne tik pirmasis Lietuvoje, įdiegęs vakarietišką liberaliųjų studijų sistemą, bet ir viena pirmųjų institucijų, veikusių tarpukario Lietuvoje ir vėl atkūrusių savo veiklą. Tai paskatino tikrą bangą, atkuriant nepriklausomoje Lietuvoje veikusias institucijas, organizacijas, asociacijas, partijas, judėjimus. Tai buvo viena iš Sąjūdžio pergalių, stiprinusių Lietuvos tikėjimą nepriklausomybės susigrąžinimu.

Pasak pranešimo, VDU tapo plačiausios Lietuvoje aprėpties universitetu 2019 metais, kai po aukštojo mokslo reformos jis susijungė su Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetais. VDU bendradarbiauja su daugiau nei 500 partnerinių universitetų įvairiose pasaulio šalyse, vykdo daugiau kaip 30 bendrų dvigubo diplomo programų bei tris tarptautines jungtines programas. Universitetas yra „Transform4Europe“ aljanso, kuris vienija septynis Europos universitetus, narys.

Lietuvos universiteto šimtmečio ir VDU atkūrimo metinių proga vykusiame iškilmingame VDU Senato posėdyje įteikti Lietuvos universiteto 100-mečio medaliai, skirti už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą, universiteto vardo garsinimą. Aukso medaliai buvo skirti profesorei Inetai Dabašinskienei ir Jo Ekscelencijai Kauno arkivyskupui metropolitui, VDU Katalikų teologijos fakulteto didžiajam kancleriui Kęstučiui Kėvalui. Dar vienuolikai universiteto bendruomenės narių buvo skirti sidabro medaliai.

VDU nuotr.

Šimtmečio medaliu apdovanotas ir Latvijos universiteto rektorius prof. Indrikis Muižniekas. Iškilmėse VDU garbės profesoriaus vardo regalijomis buvo apdovanotas fotomenininkas, VDU Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis.

Ketvirtadienio vakarą Kauno valstybinėje filharmonijoje buvo surengtas koncertas „Vivat Universitas!“, kurio programą atliko jungtinis VDU Muzikos akademijos studentų ir absolventų bei J. Naujalio Muzikos gimnazijos moksleivių simfoninis orkestras (dirigentas prof. Jonas Janulevičius), VDU akademinis choras „Vivere Cantus“ (vadovas doc. Rolandas Daugėla), VDU Muzikos akademijos Dainavimo katedros studentai.

„Vytauto Didžiojo universitetas, minėdamas prieš šimtmetį įkurto Lietuvos universiteto sukaktį, visus metus kviečia į šiai progai skirtus renginius: koncertus, parodas, konferencijas, kultūrinius renginius ir įvairias iniciatyvas. Renginiai nemokami ir atviri tiek universiteto bendruomenei, tiek plačiajai visuomenei“, – pabrėžia VDU atstovas M. Gedvila.

Kitu miesto savivaldybės tarybos sprendimu, Gedeminas Barčauskas turėtų būti patvirtintas naujuoju administracijos direktoriaus pavaduotoju. Kol kas jis – Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. G. Barčausko kandidatūrą į naujas pareigas pasiūlė T. Metelionis, iki korupcijos skandalo Kauno savivaldybės buvęs V. Šiliausko pavaduotoju. Miesto meras Visvaldas Matijošaitis teikia politikams antradienį svarstyti, ar pritarti su G. Barčausko karjeros pokyčiais susijusiam siūlymui.

Tuo pačiu numatoma, ir kokio dydžio atlyginimas už darbą bus paskirtas naujajam administracijos direktoriaus pavaduotojui, – mėnesio alga sieks viršutinę įstatymu leidžiamo dydžio ribą.

Rengiant sprendimo projektą, Specialiųjų tyrimų tarnybai išsiųstas raštas dėl informacijos pateikimo apie G. Barčauską, atsakymą STT turėtų pateikti iki Savivaldybės tarybos posėdžio.

Miesto savivaldybės politikams pateiktame Aiškinamajame rašte dar primenama, kad pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą, patvirtintą šių metų vasarį Tarybos sprendimu, minimai pareigybei nustatytas specialusis reikalavimas – atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Iki antradienį vyksiančio Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio informaciją apie G. Barčauską turėtų pateikti Valstybės saugumo departamentas.

Antradienį Savivaldybės tarybos posėdyje apie jį bus kalbama, priimant sprendimą, kaip teigiama jo projekte, „perduoti asociacijai „Dzūkijos parkai“ 10 metų, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui, laikinai neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomą ilgalaikį materialųjį turtą sovietinių skulptūrų eksponavimo Grūto parke veiklos tęstinumui užtikrinti, tenkinti meno kūrėjų poreikius ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ir kultūros paveldo apsaugos veiklai vykdyti“.

ELTA primena, jog vykdant Vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimą „Dėl demontuotų tarybinio laikotarpio paminklinių skulptūrų perdavimo“, 2000 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašyta panaudos sutartis, kuri galiojo iki 2020 m. gruodžio 31 dienos. Pagal šią sutartį, 1999 m. vasario 23 d. perdavimo ir priėmimo aktu, Kaune buvę paminklai perduoti neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais (eksponuoti Grūto miško parke) VšĮ „Hesonos“ klubui, kuris yra asociacijos „Dzūkijos parkai“ narė /steigėja.

Tad jau pernai rugsėjį „Dzūkijos parkai“ paprašė Kauno miesto savivaldybę perduoti skulptūras panaudos pagrindais tolimesniam naudojimui, – sovietinių skulptūrų ekspozicijos Grūto parke veiklos tęstinumui užtikrinti. Pasak Asociacijos atstovų, jos „veiklos tikslas – tenkinti meno kūrėjų poreikius, vykdyti meno plėtros, kultūrinės edukacijos ir kultūros paveldo apsaugos veiklą“.

Grūto parke 1999-aisiais pradėta kurti ekspozicija, skirta sovietmečio kultūrinio paveldo saugojimui, jau nuo 2001 metų balandžio 1-osios tapo atvira visuomenei. Visa ekspozicija įrengta privačiomis lėšomis, parke sukaupta virš 36 tūkst. sovietinio laikotarpio eksponatų. „Ekspozicijos unikalumas – didelė paminklų ir ideologinių skulptūrų sankaupa vienoje vietoje. Kas yra retas reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – pabrėžiama Kauno miesto politikams pateiktame paaiškinime.

Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl sutarties su viešąja įstaiga „Dzūkijos parkai“, ją parengti bei pasirašyti bus įgaliotas Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius, nagrinėdamas įmonės paraišką, gavo reikšmingos informacijos (Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. kovo 17 d. raštas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 21 d. raštas), susijusios su įmonės atstovo Virgilijaus Gintauto Šiaulio, įsikūrusio rūsio patalpose, veikla šioje vietoje, sakė šio skyriaus vedėja Sonata Šėlienė.

Pasirodo, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 18 d. šios mažosios bendrijos adresu registruoti 5 pranešimai apie įvairius viešosios tvarkos pažeidimus: trys pranešimai dėl nusikalstamų veikų prieš asmenį ir du pranešimai dėl turtinių veikų. Ir visi šie fiksuoti įvykiai susiję su juridinio asmens, siekiančio gauti neterminuotą alkoholio licenciją, atstovu.

„Atsižvelgiant į gyventojų ir verslo atstovų teikiamus skundus, kurie registruoti Policijos registruojamų įvykių registre, šį adresą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas yra įtraukęs į rizikos židinių sąrašą. Kauno apskrities vyriausiais policijos komisariatas siūlo neišduoti „VIP Bunkeris 1929“ licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“, – pabrėžia savivaldybės atstovai.

Japonų kalboje skiemuo WA yra daugiaprasmis. Pirmiausia jis simbolizuoja japonų kultūrą ir gyvenimo būdą, bet taip pat reiškia darną ir sugyvenimą tarpusavyje. Tai gali reikšti ir ratu sustojusius draugus, šiuo atveju, tikėtina, susiburiančius dėl to, kad kartu kurtų stebuklą.

„Labai džiaugiuosi ilgus metus besitęsiančiomis kauniečių iniciatyvomis skatinti kultūrinius mainus su Japonija. O šis festivalis yra juo svarbesnis, kad vyksta jubiliejiniais metais, kuomet minime abiejų šalių draugiškų santykių šimtmetį“, – renginio išvakarėse sakė Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozakis.

Festivalio organizatoriai: MB „Azija LT“, Kauno šokio teatras „Aura“, VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“, VšĮ Kyumeikan mokykla. Festivalį pristato projektas „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ bei EU-Japan Fest. Tarp renginio partnerių yra Japonijos ambasada Lietuvoje, Gifu prefektūra, Jaocu miestelis (Japonija), Kauno miesto savivaldybė, VDU Azijos studijų centras, „Toyota“.

Vieni iš laukiamiausių festivalio pasirodymų – garsaus choreografo Ryū Suzuki kartu su Kauno šokio teatru „Aura“ specialiai šiam renginiui kuriamas spektaklis, įspūdingas pasaulyje žinomos kaligrafės Aoi Yamaguchi kaligrafijos meno performansas, So Kanno ir Takahiro Yamaguchi pasaulinio garso instaliacija „Bejausmis piešiantis robotas“, kviesianti pamatyti roboto gyvai kuriamus piešinius. Taip pat – ir žymios jiutamai šokio atlikėjos Tokijyo Hanasaki pasirodymai, sakurų stebėjimo šventė hanami, tradicinio instrumento liutnios atlikėjos Tanakos Kyokusen koncertas. Ypatingas dėmesys festivalyje bus skiriamas ir vienos seniausių Japonijoje ainų etninės mažumos kultūrai. Vyks parodos, paskaitos, koncertai ir kiti nemokami renginiai.

Tokijyo Hanasaki / Festivalio organizatorių nuotr.

„Šis festivalis, kuriam ruošiamės jau antrus metus, vyksta išskirtiniame kontekste, – sakė Japonijos dienų Kaune vadovė Emilija Šakalienė. – Dar nesibaigus pandemijai Europoje išgyvename karą. Todėl mums tai tampa ne tik proga pristatyti japonišką kultūrą Lietuvoje, bet kartu ir kalbėti apie taiką, prisidėti prie paramos Ukrainai“.

Festivalio „Japonijos dienos Kaune WA“ renginiai vyks Kauno menininkų namuose ir kitose miesto erdvėse.

Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Rasos Markauskaitės, nuo pat karo pradžios trims Kauno miestams partneriams Ukrainoje paramą telkusi Kauno savivaldybė tolesnę pagalbą koncentruos iš jų labiausiai apgultam ir nukentėjusiam Charkivui. Tad kauniečiai kviečiami prisidėti prie humanitarinės siuntos būtiniausiais daiktais ir pinigine auka. Nes priešakinėse linijose atsidūrę, žiaurias Rusijos atakas išgyvenantys charkiviečiai bei kariai stokoja maisto, higienos ir švaros priemonių, ligoninėms trūksta medikamentų.

„Šimtams sužeistųjų ligoninėse, slėptuvėse nuo bombardavimo besiglaudžiantiems civiliams reikia gydymo ir pragyvenimo priemonių. Prašome humanitarinės pagalbos Charkivui, kad galėtume stabilizuoti padėtį ir išgyventi. Iš anksto dėkoju už jūsų palaikymą šiuo sunkiu metu, kuomet visi mes kovojame už savo laisvę ir gyvybes“, – rašė Charkivo meras Ihor O. Terekhov Kauno miesto vadovams adresuotame laiške.

„Nuolat palaikome ryšį su giminingų Ukrainos miestų savivaldomis. Lucke ir Lvivo srityje kol kas sąlyginai ramu, tačiau mūsų skubi pagalba itin reikalinga charkiviečiams. Jei jie turi stiprybės nenuleisti rankų, mes privalome žengti drauge, užtikrindami nenutrūkstamą būtiniausių priemonių tiekimą. Tikimės, kad galėsime išsiųsti bent po vieną vilkiką per savaitę“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų ir operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Balandžio 23–24 dienomis nuo 10 iki 20 val. greta prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ rengiama paramos akcija. Automobilių stovėjimo aikštelėje, ties „Rimi“ įėjimu, geradarių lauks autobusai ir savanoriai. Visa pagalba renkama pagal pateiktą sąrašą. Čia iš kauniečių bus priimamos sauskelnės vaikams ir suaugusiems, intymios higienos priemonės, asmeninės švaros bei tualetiniai reikmenys, taip pat valikliai, plovikliai, skalbikliai.

Parama maistu ir vaistais prie „Megos“ nebus renkama, tačiau galintys prisidėti kauniečiai kviečiami pervesti piniginę paramą į specialiąją sąskaitą: LT594010042500388593 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius). Gavėjas – Kauno miesto savivaldybės administracija; mokėjimo paskirtis: PARAMA UKRAINAI. Įmonės gali prisidėti didesniais kiekiais ilgai negendančio maisto, o farmacijos kompanijos – prie paramos vaistais ir medikamentais. Verslo atstovai kviečiami susisiekti el. paštu ukraina@kaunas.lt

R. Markauskaitės teigimu, Savivaldybė savo ruožtu vykdo centralizuotus stambesnius pirkimus: vilkikai bus užpildyti tvarsliava, vaistais ir kitais medikamentais, konservais bei kitokiais ilgo galiojimo produktais, taip pat – gyvūnų maisto atsargomis. Siekiant veikti kuo operatyviau, šios prekės bus įsigyjamos iš karto dideliais kiekiais – paletėmis.

Humanitarinė siunta artimiausiu metu bus pristatyta į paramos paskirstymo punktus Ukrainoje. Iš ten saugiais logistiniais kanalais visa perduota siunta pasieks Charkivo žmones.

Nuo pat pirmųjų Rusijos karinės invazijos dienų Kauno miestas į Ukrainą pristatė porą greitosios pagalbos automobilių, 10 autobusų ir vilkiką. Visos transporto priemonės buvo užpildytos humanitarinėmis siuntomis, kurios paskirstytos trims Kauno miesto partneriams – Luckui, Lvivo sričiai bei Charkivui. Balandį planuojama išsiųsti daugiau transporto priemonių ir paramos.

„Šiandien norėčiau padėkoti jums visiems, kad šauniomis šventėmis ir renginiais stiprinate savo miestelių, seniūnijų ir viso Kauno rajono tapatybę. Visus darbus išvardinti sunku, nes jų labai daug“, – šventinį vakarą, kreipdamasis į rajono kultūros darbuotojus, kalbėjo meras V. Makūnas.

„Metų kultūros statybininko“ prizas šventėje įteiktas Ramučių daugiafunkcio centro statybų projektų koordinatorei, Ramučių kultūros centro direktorei Živilei Jurgaitienei. Už energingą įsiliejimą į bendruomenę ir profesionalų požiūrį į kultūrą ,,Metų proveržio“ prizu apdovanota Domeikavos laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Nerija Krugliakovienė.

„Metų pasiekimo“ prizas atiteko Babtų pučiamųjų instrumentų orkestro „Algupys“ meno vadovui Jonui Girniui, kurio vadovaujamas kolektyvas pelnė aukščiausią Lietuvos mėgėjų meno apdovanojimą „Aukso paukštę“.

Už šiuolaikiškai parengtas edukacines programas Obelynėje ir Pakaunės istorijos sklaidą „Metų edukatoriaus“ statulėlė įteikta Kauno rajono muziejaus rinkinių saugotojui Simonui Stašaičiui, nurodoma Kauno rajono savivaldybės pranešime. Už krašto vertybes akcentuojantį žaidimą visai šeimai „Būkime keliautojais ir atradėjais“ „Metų iniciatyvos“ prizu įvertinta Kauno rajono viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė.

Praėjusiais metais Kauno rajono kultūrinis gyvenimas pasižymėjo ne vienu reikšmingu įvykiu. Štai viešoji įstaiga „Raudondvario dvaras“ (vadovė – Snieguolė Navickienė) 2021-aisiais tapo Pilių ir muziejų aplink Baltijos jūrą asociacijos nare. Nauju profesionaliojo meno traukos centru spėjo tapti ir atgimusi Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurioje vyksta koncertai, parodos bei kiti renginiai.

V. Makūno pastebėjimu, kiekviena Kauno rajono seniūnija arba miestelis turi savitų renginių. Samylų „Pėdos marių dugne“, Zapyškio aitvarų ir Ramučių „Gatvės roko“ festivaliai, Kulautuvos „Akacijų alėja“ žinomi ir šalies mastu.

„Šie, 2022-ieji, metai kultūrai bus ypatingi. Europai parodysime tai, kas daro mus išskirtinius, – jaukius miestelius, gražią gamtą, turtingą paveldą, unikalias šventes, o svarbiausia – kūrybingas bendruomenes. Šios didelės šventės vėliavnešiai esate jūs“, – kultūros darbuotojų bendruomenei sakė V. Makūnas, pabrėždamas, kad Europos kultūros sostinės 2022 kontekste daugybę metų Kauno rajone organizuojami festivaliai ir kiti renginiai įgaus dar daugiau spalvų.

Pavyzdžiui, bardų festivalis „Akacijų alėja“ vyks net keturiose Kauno rajono vietose. Nemune ties Zapyškiu netrukus pradės veikti plaukiojanti kultūros erdvė „Nemuno7“ (šiam tikslui pritaikyta sena žemkasė, primena ELTA). Nemuno krantinėje taip pat planuojama įrengti iš šio krašto kilusio fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų parodą po atviru dangumi.

Pirmadienį, antrąją Šv. Velykų dieną, kažkas padegė Vaišvydavos mišką – iš pradžių vienoje, paskui – kitoje seniūnijoje. Taurakiemio seniūnijoje po pietų degė apie 15 ha miško paklotės, tad čia liepsnas malšinant teko pasidarbuoti ir ugniagesiams, ir miškininkams bei jų talkininkams. Vakare, jau po 18 valandos, ugniagesius pasiekė pranešimas apie gaisrą tame pačiame Vaišvydavos miške, tik jau kitoje seniūnijoje – Rokų, kur degė 0,5 ha miško paklotės.

Pirmadienį 50 arų miško paklotės išdegė ir Jonavos rajone, Rukloje. Iš tos pačios seniūnijos Kauno priešgaisrinę gelbėjimo valdybą pasiekė dar vienas pranešimas apie poligone atvira liepsna degančią pievą bei krūmus (1 ha plote).

Šventinę dieną ypač daug pranešimų buvo apie deginamus pernykštės žolės plotus. Žolė pirmadienį padegta Kaišiadorių rajono Pravieniškių seniūnijoje prie buvusio geležinkelio depo. Gelbėtojų šauktasi ir dėl degančios žolės Išlauže (Prienų r.), tačiau šiems nuvykus į įvykio vietą, liepsnų, kurios, kaip teigta, artėjo prie miško, jau nesimatė. Joms savaime užgesus, teliko išdegusios ražienos. Panašiai nutiko ir Vilkaviškio rajone, Bartninkų seniūnijoje. Užtat vėlų pirmadienio vakarą tame pačiame rajone (Gražiškių sen.) ugniagesiams su talkininkais teko paplušėti gesinant prie ežero degusią žolę, kad atskirais židiniais 1,5 ha plote besiplaiksčiusios liepsnos nepasiektų netoliese esančios sodybos.

Lygiai tokio paties dydžio plote sausa žolė antrąją Velykų degė ir Jurbarko rajone Šimkaičių seniūnijoje. Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešimo, į šią vietovę ugniagesiai dėl padegtos žolės pirmadienį kviesti du kartus. Jiems dar teko apsilankyti to paties rajono Raudonės seniūnijoje (degė žolė bei krūmai) ir Jurbarkų seniūnijoje, kur užgesintas atvira liepsna degęs medis.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pranešimo, iš toliausiai šį kartą atkeliauja indonezietis Eka Kurniawanas. Tai – pirmasis didžiulės Pietų Azijos šalies autorius, dalyvausiantis lietuviškame literatūros festivalyje. Vienas žinomiausių šiuolaikinės Indonezijos autorių pristatys į lietuvių kalbą išverstą romaną „Grožis kaip žaizda“, kurio magiškas realizmas lyginamas su Gabrieliu Garcia Marquezu ir Haruki Murakamiu. O kito svečio – serbų rašytojo Dragano Velikičiaus, besižavinčio Czeslawu Miloszu, tekstai liudija, kad Vidurio Europos idėja gali jungti geografiškai nutolusias kultūras.

„Praėjusiais metais, nepabūgę pandemijos, pristatėme pirmąjį festivalį „Kauno literatūros savaitė“, kurį kartu su partneriais organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Šiemet sulaukėme naujų iššūkių, tačiau stiprybės teikė tai, jog jutome, kaip buriasi festivalio bendruomenė, su kokiu nekantrumu kauniečiai literatūros mylėtojai laukia skaitymų ir diskusijų“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.

Šįsyk festivalyje bus daugiau nei pernai ir bendruomeninių renginių. Literatūrinis judesys Kaune prasidės jau paskutinėmis balandžio dienomis – pirmą kartą Kaune vyks vaikų literatūros festivalis „Gyvos raidės“, organizuojamas Maironio lietuvių literatūros muziejaus. Paskutinįjį šio mėnesio šeštadienį miestiečių lauks ir literatūrinė ekskursija po Kauno senamiestį. Į „Knygų laisvę“ kvies antikvariniai knygynai, nepriklausomos leidyklos ir žurnalai, – šia akcija siekiama atgaivinti knygių susibūrimo ir knygų prekybos gatvėse tradiciją mieste. Tos pačios dienos vakarą atsivers menų sintezei skirta „Naktinė kavinė“, kurioje KNDT aktorius Motiejus Ivanauskas skaitys Kęstučio Navako kupletus, avangardinės poetų grupės „Orbita“ iš Latvijos lyderis Semionas Chaninas pažers muzikalių „garsių žodžių“, o DJs Smetonos rausis lietuviško roko fonduose.

Kauno centre, Vienybės aikštėje, veiks literatūrinių instaliacijų ir skaitymų erdvė. Viena iš instaliacijų, kurią Kaunui dovanoja Gėtės institutas Lietuvoje, – „Išnykstanti siena“. Joje – daugiau nei šimtas citatų lietuvių, vokiečių, ukrainiečių bei kitomis Europos kalbomis, išgraviruotų ant 6 000 medinių kaladėlių. Kitos dovanos apsilankiusiųjų lauks greta įsikūrusioje festivalio bičiulio, Kauno apskrities viešosios bibliotekos (iš)instaliacijoje „Aklas pasimatymas su knyga“.

Anot VDU Humanitarinio fakulteto dekanės R. Eidukevičienės, viena iš festivalio misijų – skatinti jaunuosius rašytojus. „Kasmet juos kviečiame į kūrybinio rašymo dirbtuves, rengiame konkursus. Pavyzdžiui, „Prix Laurence“ konkursą, kurio laureatai jau balandžio pabaigoje dalyvaus rezidencijoje Liuksemburge. Jaunuosius autorius išvysime ir šių metų „Kauno literatūros savaitės“ scenose. „Nauji vėjai“ šiais metais virs tarptautiniais. Kartu su kauniečiais juose dalyvaus autoriai iš esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių – Ešo, Novi Sado ir Tartu, o po skaitymų visų norinčių lauks atviras mikrofonas“, – sakė ji.

Pasak jos, kadangi prie festivalio iniciatyvų įgyvendinimo prisijungė dar daugiau bičiulių – bibliotekų, muziejų, kultūrinių institucijų, džiaugiamės galėdami pasiūlyti iš tiesų labai turtingą festivalio programą.

„Kauno literatūros savaitės“ meno vadovo Lauryno Katkaus teigimu, dramatišku Europai laiku kurta festivalio programa ne vienu požiūriu perteikia praeities ir dabarties dramatizmą. Viena iš temų, siejančių festivalio dalyvių kūrybą, – istorinės permainos ir jų poveikis dabarčiai, sudėtingi kūrėjų apsisprendimai ir visuomenės būsena politinių kataklizmų laikotarpiu.

Festivalio rubrika „Atradimai“ – skirta žadinti skaitytojų smalsumui. Jau minėto Balkanų rašytojo Velikičiaus knygos išleistos aštuoniolika Europos kalbų, tačiau lietuviškai jis prabils pirmą kartą. Poetas, Jotvingių premijos laureatas Dainius Gintalas šioje rubrikoje pristatys savo šiuolaikinės prancūzų poezijos favoritus – Samanthą Barendson ir Gregoire‘ą Damoną.

Lietuvių rašytojų gerbėjams taip pat bus iš ko rinktis. Nacionalinės premijos laureatė, rašytoja ir dramaturgė Vaiva Grainytė grįžta į gimtąjį miestą pristatyti naująją knygą „Rožės ir bulvės“, kuri iš pačių netikėčiausių perspektyvų apmąsto daugiasluoksnę laimės sąvoką. Po ilgokos pertraukos Kaune lankysis ir kitas Nacionalinės premijos laureatas, visų žinomas ir mylimas rašytojas Saulius Šaltenis. Prozininkės Jurga Tumasonytė ir Sandra Bernotaitė skaitys iš savo Kauno romanų ir diskutuos apie miestą knygose, vaizduotėje bei tikrovėje.

„Kauno literatūros savaitę“ užbaigs solidarumo su Ukraina ir jos rašytojais vakaras, kuriame tikimasi išvysti keletą žinomų šios šalies autorių.

Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.