PO NELAIMĖS DARBE – Į BIUROKRATŲ MĖSMALĘ: LIKO BE SVEIKATOS, BE DARBO IR BE PAJAMŲ

Darbe sužalota kaunietė liko be sveikatos, be darbo ir be pajamų. Po nelaimės praėjus metams, Raduška Bakanienė vis dar varsto medikų ir įvairių atsakingų tarnybų duris.

Trauma darbe

Pernykštė sausio 24-oji R.Bakanienei turėjo būti eilinė darbo diena. "Pradėjome dirbti, viskas buvo gerai. Esu baldų pakuotoja. Supakavau vieną lovą. Pradėjau pakuoti kitą. Nuėjau prie savo darbo stalo pasiimti tokios dėžutės. Pasilenkiau, o tuo metu pro šalį vaikinukas vežė supakuotus baldus. Momento, kaip viskas įvyko, tiksliai neatsimenu. Jis kažkaip sukinėjosi atbulomis. Ta lova virto ant manęs. Nelabai ką daugiau atsimenu. Labai greitai viskas įvyko – nespėjau nė į šoną pasitraukti", – pasakojo moteris, dabar jau buvusi bendrovės "Scapa Baltic" padalinio Petrašiūnuose darbuotoja.

"Lova man kaip vožė, – tęsė nukentėjusioji. – Griūdama galva trenkiausi į stalą. Ačiū Dievui, kad lova užsilaikė ant stalo, kad ne visa ji mane prispaudė. Merginos mane iš po tos lovos ištraukė. Iš visur bėgo kraujas. Iš galvos, iš ausies. Negalėjau kalbėti, negalėjau paeiti. Labai skaudėjo žandikaulį, nosis buvo praskelta, kai trenkiausi į stalą. Skaudėjo ir koją. Galvą nelabai skaudėjo. Nelabai jaučiau, kad galva buvo praskelta, kad ausis buvo plyšusi".

Kraujosruvos nuo R.Bakanienės veido seniai dingo, tačiau patirtų sužalojimų padarinius ji jaučia iki šiol. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Ji pasakojo, kad darbo patalpos yra filmuojamos. "Yra filmuota medžiaga. Kas žiūrėjo, sakė baisiai atrodė", – nelaimės akimirkas bandė atpasakoti moteris, "Scapa Baltic" atstovų apibūdinta kaip darbšti, atsakinga, sąžininga, profesionali, iniciatyvi, draugiška, lengvai bendraujanti.

Aplink buvo chaosas

Sužalotą R.Bakanienę kolegės pasodino, bandė stabdyti kraujavimą, klausė, ar nesvaigsta galva. Labai greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, sutuoktinis.

"Aš tik sakiau, kad man skauda, o visi kiti pasakojo, kas nutiko", – apie atmintin įsirėžusią dieną toliau pasakojo moteris.

Taip R.Bakanienė atrodė po nelaimės. (Asmeninio archyvo nuotr.)

"Kai atvažiavau, ji jau sėdėjo ant kėdės. Aplink buvo chaosas", – teigė sutuoktinis Deividas Bakanas.

Jis mano, kad nelaimės buvo galima išvengti, ją numatyti. Vyras stebėjosi, kodėl pakuotojų stalas yra šalia važiuojamosios dalies. Turėjo pastabų ir dėl to, kad lovos vežtos nepritvirtintos, buvo padėtos ant paprasto europadėklo, neturinčio bortelių.

"Jas tik su lipnia juosta sustiprina, ir veža. Būna, kad nukrenta nuo krautuvo prekės, bet dar nebuvo, kad ant žmogaus. Visąlaik stengiamės žiūrėti, ar neatvažiuoja", – pasakojo moteris.

Deividas pasakojo, kad kai jis pasiteiravo atsakingo darbuotojo, kaip įmanoma tokia nelaimė, sulaukė replikos, kad fabrikuose įvyksta nelaimingų atsitikimų.

Griūdama galva trenkiausi į stalą. Ačiū Dievui, kad lova užsilaikė ant stalo, kad ne visa ji mane prispaudė. Merginos mane iš po tos lovos ištraukė. Iš visur bėgo kraujas.

Bendradarbės R.Bakanienei pasakojo ir atsiuntė nuotraukų, kad po nelaimės prie pakavimo stalo atsirado atitvarai. Nuo pat žemės iki lubų padaryta metalinė konstrukcija, atitverianti važiuojamąją dalį.

Pažeistas meniskas

Po nelaimės R.Bakanienė buvo nuvežta į Kauno klinikas. Ten jai nustatyti stiprūs kūno sumušimai.

Moteris vykdė visus medikų nurodymus, tačiau net ir po mėnesio, kai kraujosruvos, žaizdos užgijo, jai skaudėjo kelį bei žandikaulį. Buvo sunku išsižioti, skaudėjo kramtant maistą. Dėl kojos ir žandikaulio skausmų ji ne kartą vėl kreipėsi į medikus, kaip ir dėl svaigstančios galvos.

Tik praėjus mėnesiui nuo traumos – vasario pabaigoje nustatyti smilkininio žandikaulio sąnario pakitimai, taip pat aptiktas apatinio žandikaulio lūžis, kuris jau buvo pradėjęs gyti. Kojos traumą tuomet vis dar gaubė skausmas ir nežinia.

Pirmus du mėnesius po nelaimės, kaip pasakojo R.Bakanienė, darbdavio atstovai elgėsi normaliai. "Paskambindavo, teiraudavosi, kaip jaučiuosi. Paskui irgi susisiekdavo, bet jau teiravosi, kaip taip yra, kad man vis tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Sakiau, kad man dar žandikaulis neužgijo, koją skauda. Išgirdau komentarų, kad ne su žandikauliu dirbu, o su rankomis", – pasakojo moteris.

Tik spalį paaiškėjo, kodėl jai tebeskauda kelį. Tuomet buvo diagnozuotas menisko pažeidimas. Ši bėda moterį kamuoja iki šiol. "Vienas traumatologas siūlo išlaukti karantiną vartojant vaistus ir dar neskubėti operuoti, kitas pataria nebelaukti ir rekomenduoja operaciją", – kalbėjo moteris.

Grįžo ir buvo atleista

Su skaudama koja, kuri nuo ilgesnio stovėjimo tinsta, moteris buvo priversta grįžti į darbą.

Šeimos gydytoja pasakė, kad nebegali tęsti nedarbingumo pažymėjimo, nes tokie įstatymai. "Nieko negalime padaryti, biuletenis jau baigtas, viso gero", – gydytoją citavo R.Bakanienė. Jeigu vis dar blogai jaučiasi, jai nurodė kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT).

Šios atstovai kaunietę grąžino pas šeimos gydytoją. Ši nedarbingumo pažymėjimo netęsė, vėl siuntė į NDNT. Šios ekspertų išvadų kaunietė tikisi sulaukti jau artimiausiu metu.

Belaukdama dar bandė dirbti. Darbas stovimas, tekdavo kelti didelius svorius. Koja vis tindavo, tad moteris neslėpdavo, kad blogai jaučiasi. Yra sulaukusi ir skaudžių replikų, kad apsimetinėja. Taip išdirbo kiek ilgiau nei mėnesį.

Su darbu teko atsisveikinti po ekspertų išvadų iš Darbo medicinos centro, kur R.Bakanienę nusiuntė darbdavys. Ten nustatė, kad ji negali atlikti tokių darbų, kokie jai būdavo skiriami. Darbdavys, kaip teigė moteris, argumentavo, kad negali jai pasiūlyti tokios pareigybės, kuri jai būtų įveikiama, atsižvelgiant į jos sveikatos būklę.

Iš darbo su ja atsisveikinta išmokant dviejų mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.

Nukentėjusioji šioje gamykloje pradirbo beveik penkerius metus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Atsimuša tarsi į sieną

R.Bakanienė, į darbą Petrašiūnuose po 40 km važinėjusi iš Balbieriškio, jaučiasi palikta likimo valiai – be sveikatos, be darbo, be pajamų, vaikoma po tarnybas. Jeigu nesulauktų vyro paramos ar šis jos negalėtų vežioti pas gydytojus, į tarnybas, būtų atsidūrusi apskritai nepavydėtinoje situacijoje.

"Medikų nekaltinu. Kaltinu sistemą. Labai vargina siuntinėjimas vienų pas kitus ir grąžinimas vėl į pradžią. Atsimuši į sieną", – atsiduso moteris.

Atsidūrusi tokioje situacijoje R.Bakanienė neteko vilties ir pagalbos kreipėsi į teisininkus. Jie pradėjo rinkti išsamią informaciją apie moters sveikatos būklę, buvo kreiptasi į Kauno policiją.

Moteris teigė, kad dėl traumos darbdavys nesiūlė jokios konkrečios kompensacijos, tik klausė, ar nenorėtų kokio nors baldo. "Sakiau, kad nereikia jokio baldo", – teigė pašnekovė, iš viso turinti 30 metų darbo stažą. Ir pridūrė, kad nenorinti sėdėti namie ir savęs gailėti. "Kai geriau jausiuosi, eisiu ieškoti darbo", – nusiteikusi R.Bakanienė. Tačiau neaišku, kada ji bus darbinga.

"Fiziškai nesu tokia stipri kaip anksčiau. Negaliu ilgai stovėti, ilgai vaikščioti. Ima tinti koja. Paskui nepaeinu. Pastovėjusi dvi tris valandas nebegaliu nei atsitūpti, nei paeiti, nei atsisėsti. Žandikaulis jau seniai sugijo, bet jį ima mausti, kai keičiasi oras", – pasakojo moteris.

Ikiteisminis tyrimas

Į Kauno policiją kreiptasi, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo.

"Pareiškimas buvo perduotas prokurorei ir jos nutarimu atmestas. Toks prokurorės veiksmas apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui ir klientės skundas tenkintas. Vis dėlto ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį prokurorė apskundė apeliacinės instancijos teismui", – teigė R.Bakanienei padedantis advokatų profesinės bendrijos "Jankauskas ir partneriai" teisininkas Tauras Prapuolenis.

Jis aiškino, kad dėl pirminio sveikatos patikrinimo metu nenustatyto žandikaulio lūžio, taip pat kitų vėliau paaiškėjusių sveikatos sutrikdymų, prokurorė nesiima jokių veiksmų aiškintis visas aplinkybes.

"Prokurorė, kuri turėtų ginti nukentėjusiojo asmens interesus, skundžia teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad jos veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo neteisėti ir nepagrįsti. Prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės remiasi pirminio sveikatos patikrinimo metu, kurį atliko bendrosios praktikos gydytojas, medicininiu išrašu, o ne vėlesnėmis veido ir žandikaulio chirurgo ir ortopedo traumatologo diagnozėmis", – stebėjosi T.Prapuolenis.

Nustačius tikrąjį sveikatos sutrikdymo mastą, darbdavio bus prašoma tinkamai atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. "Tačiau tiek pati klientė, tiek mes pasigendame paprasto elementaraus teisingumo ir moralumo iš valstybės institucijų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų", – klientės padėtį vertino T.Prapuolenis.

Jis stebėjosi tuo, kad nepasveikusi klientė turėjo grįžti į darbą ir dirbti darbą, kurio fiziškai nebuvo pajėgi atlikti, tą vėliau patvirtino ir neeiliniai sveikatos patikrinimai.

"Nukentėjusioji šiuo metu vis dar turėtų gydytis sveikatos problemas, kurios kilo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tačiau šiuo metu ji jau atleista iš darbo", – dėstė teisininkas.

Darbdavys: nuostoliai bus atlyginti

Bendrovės "Scapa Baltic" atstovai pateikė tokį įvykių, susijusių su R.Bakaniene, ir vėliau susidariusios situacijos vertinimą:

"Norime informuoti, kad, įvykus nelaimingam atsitikimui, įmonė ėmėsi visų būtinų veiksmų nelaimingo atsitikimo aplinkybėms išsiaiškinti. Taip pat nedelsiant buvo imtasi priemonių medicinos pagalbai suteikti. Nukentėjusios darbuotojos sveikata buvo nuolat domimasi ir rūpinamasi.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nukentėjusioji buvo informuota, kad įmonė yra apsidraudusi darbdavio civilinės atsakomybės draudimu ir jos patirti nuostoliai bus atlyginti. Apie nelaimingą atsitikimą įmonė taip pat informavo draudimo bendrovę.

Draudimo bendrovė įmonę informavo, kad su nukentėjusiąja yra komunikuojama ir jai priklausanti draudimo išmoka bus išmokėta. Šiuo metu procesas nepabaigtas, kadangi dėl neaiškių priežasčių nukentėjusioji nepateikia draudimo bendrovei visų duomenų ir medicininių dokumentų, reikalingų žalos dydžiui nustatyti.

Patirtą žalą dėl nelaimingo atsitikimo darbe nukentėjusiai darbuotojai, kaip ir minėta anksčiau, padengs draudimo bendrovė, kai tik gaus reikiamus dokumentus bei informaciją iš nukentėjusiosios.

Kadangi minėtų dokumentų pateikimas draudimo bendrovei išimtinai priklauso nuo nukentėjusiosios valios, daryti įtaką ar paspartinti šio proceso įmonė negali.

Apgailestaujame, tačiau pateikti išsamesnės informacijos neturime galimybės, nes tokios informacijos suteikimas būtų susijęs su asmens duomenų atskleidimu."

Darbuotojo skundo nesulaukė

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra informuota apie R.Bakanienę ištikusią nelaimę, tačiau moters patirtų traumų aplinkybių inspekcija netyrė.

Nukentėjusiosios sužeidimai, pirminiu vertinimu, traktuoti kaip lengvi, todėl darbdaviui pakako suburti specialią komisiją. Visa informacija, kurią VDI turi apie nelaimę, ir yra minėtos komisijos pateiktos išvados.

VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė "Kauno dienai" teigė, kad dėl nelaimės negauta atskiro kreipimosi iš R.Bakanienės, todėl inspektoriai patys šio atvejo tirti ir nesiėmė.

"Per dvi savaites VDI turi būti pateiktas šios komisijos surašytas įvykio tyrimo aktas. Jeigu negauname darbuotojo skundo dėl šio akto, VDI savo tyrimo dėl įvykio aplinkybių neatlieka. Visas aplinkybes, kaip ten viskas vyko, ir kas kaltas dėl nelaimės, turėjo išsiaiškinti komisija. Ar darbdavys buvo neužtikrinęs saugumo reikalavimų, ar tai buvo darbuotojo kažkokia kaltė", – aiškino J.Kažukauskaitė-Sarnickienė ir patvirtino, kad tokį aktą "Scapa Baltic" inspekcijai pateikė laiku.

Šiame dokumente nurodytos nelaimės priežastys, tiksliau, pažeisti instrukcijų punktai: "ant padėklų kroviniai turi būti sudedami tvarkingai, patikimai, juos surišant, kad keliami ir pervežami, jie neiširtų ir neišbyrėtų", "darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam", nepakankama vidinė kontrolė.

R.Bakanienė patvirtino, kad VDI dar nepateikusi papildomų vėliau paaiškėjusių duomenų apie nelaimės padarinius, bet teigė būtinai tai darys, kai surinks visus duomenis, tarnybų išvadas apie savo sveikatos būklę, darbingumo lygį.

VDI turimais duomenimis, pernai R.Bakanienės nelaimė buvo vienintelis lengvas nelaimingas atsitikimas "Scapa Baltic" bendrovėje. Užpernai tokių atvejų – šeši, o 2018 m. neužfiksuota jokių sužalojimų. Per minimus trejus metus sunkių ir mirtinų atvejų bendrovėje nebuvo.

Komentaras

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėja Milda Levandraitytė

Apdraustieji asmenys, įvykus draudžiamajam įvykiui – susirgus profesine liga ar patyrus traumą, turi teisę į išmokas iš "Sodros", jeigu jie mokėjo arba už juos buvo mokamos "Sodros" įmokos.

Aprašytu atveju moteris patyrė traumą darbe. Valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys, už kuriuos darbdavys mokėjo nelaimingų atsitikimų darbe tarifą nuo darbo užmokesčio, įvykus draudžiamajam įvykiui turi teisę į išmokas, mokamas iš "Sodros" biudžeto. Gali gauti didesnę ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuri siekia 77,58 proc. darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Netekus iki 30 proc. darbingumo, gali gauti vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją ir periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Pastaroji apskaičiuojama pagal formulę ir priklauso nuo asmens darbo užmokesčio, šalies vidutinio darbo užmokesčio bei nustatytų netekto darbingumo procentų.

Jeigu ligos išmoka mokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, valstybinio socialinio draudimo stažo reikalavimo nėra, tai reiškia, kad net pirmą dieną įsidarbinęs ir traumą darbe patyręs asmuo turėtų gauti išmokas.

Dėl asmens ligos, traumos buityje ar kito draudžiamojo įvykio išmokos mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas. Skirtumas tik tas, kad asmuo turi būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu ir turėti ne trumpesnį kaip trijų mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per metus, arba šešių mėnesių per dvejus metus. Pagal šį įstatymą asmuo gali gauti profesinės reabilitacijos išmoką, kuri skiriama, jei asmuo dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Šiuo atveju, jei gydymas baigtas, reikėtų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl darbingumo lygio nustatymo. Gydantis gydytojas siuntimą į NDNT dėl negalios nustatymo rengia tuomet, kai yra baigtas asmens gydymas, nustatyta aiški, medicininiais tyrimais patvirtinta diagnozė ir išnaudotos visos medicininės reabilitacijos ir specialiosios pagalbos priemonės. Įvertinus asmens medicininius, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens profesinės reabilitacijos ir jo įsidarbinimo galimybėms kriterijus, asmeniui bus nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.

Be to, jeigu asmuo dėl patirtos traumos darbe nebegali dirbti ankstesnio darbo, tačiau nori sugrįžti į darbo rinką, jis, gavęs NDNT išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, gali pasinaudoti galimybe dalyvauti Užimtumo tarnybos (UT) siūlomoje profesinės reabilitacijos programoje. Šios programos metu taikomos socialinės, psichologinės, reabilitacijos ir kitos priemonės, kurios padėtų atkurti asmens darbingumą ir pajėgumą bei įgyti naujų profesinių kompetencijų persikvalifikuojant.

UT gali subsidijuoti negalią turinčio asmens įdarbinimą, tuomet darbdaviui, įdarbinusiam neįgalų asmenį, yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu.

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į UT. Užsiregistravus UT, galima paprasčiau ieškoti kito darbo, o reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

UT registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo, gali pretenduoti į darbo paieškos išmoką. UT registruoti bedarbiai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, todėl nemokamai gali naudotis gydymo paslaugomis sveikatos priežiūros įstaigose.

Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo visada gali kreiptis į savo savivaldybę piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 m. teisę į socialinę pašalpą įgyja asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 140,8 euro.

Komentaras

Justas Jankauskas, advokatas ir advokatų profesines bendrijos "Jankauskas ir partneriai" partneris

Šios situacijos problemtika – Konstitucijoje nurodytų darbuotojo socialinių teisių neužtikrinimas. Visų pirma nukentėjusiajai nebuvo užtikrinta teisė į saugias, nekenksmingas darbo sąlygas, dėl to ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Tačiau ne ką mažiau nuvilia vėlesnis institucijų požiūris. Žmogus, kuris visą gyvenimą dirba samdomą darbą, moka mokesčius, yra siuntinėjamas tarp institucijų, nesulaukdamas jokios realios pagalbos. Socialinės apsaugos užtikrinimas dažnai deklaruojamas kaip prioritetinis valstybės siekis, tačiau realybėje matome kardinaliai kitokią situaciją – pagalbos reikalaujančiam žmogui neužtikrinamos sąlygos visiškai išsigydyti darbe patirtas traumas, o šių aplinkybių kontekste darbdavys, pasinaudodamas įstatymo išlygomis, darbe patyrusį traumas asmenį dar sugeba ir atleisti.

Formaliai šioje situacijoje viešąsias paslaugas teikiančios valstybės institucijos savo darbą kaip ir atliko, tačiau apnuogino sisteminę ilgametę problemą – dėl akivaizdaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumo nelaimingą atsitikimą išgyvenęs asmuo su savo problemomis lieka teisinių dokumentų paraštėse, negavęs nei tinkamų paslaugų, nei apsaugos, dėl to pasmerkiamas ilgiems ir brangiai kainuojantiems teisiniams procesams.