S. STOŠKUS: PALAUKIME VILNIAUS GATVĖS REKONSTRUKCIJOS PABAIGOS

Nors Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbai dar nebaigti, vis pasigirsta kritikos dėl esą sunaikinto paveldo, matomų trūkumų ir modernių akcentų. Paveldosaugininkai ramina, kad projektas prižiūrimas, modernios detalės neimituoja istorijos, o darbai dar nebaigti.

Nėra galutinio vaizdo

Nemažai kritikos strėlių visuomenės veikėjai paleido į Kultūros paveldo departamentą (KPD), esą šis leido sunaikinti vertingas Vilniaus gatvės detales. Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus tikino, kad tai, kas vertinga, tikrai buvo ir bus saugoma, o naujoviški dizaino sprendimai kaip tik leidžia atskirti autentiškus elementus nuo šiuolaikinių sprendimų.

„Vyksta procesas, yra daug sluoksnių, kurie palaipsniui atliekami. Reikėjo ir senus akmenis išimti, ir archeologinius kasinėjimus atlikti, naujas komunikacijas sudėti ir pan. Dabar daug nepasitenkinimo sulaukiame dėl paties rezultato, bet galutinio vaizdo juk dar nėra, tad dar anksti piktintis. Sriubos receptas suderintas, dabar ji verdama“, – aiškino KPD specialistas.

Grindinio akcentai

Pasak S. Stoškaus, praeivių dėmesį atkreipė Vilniaus gatvės grindinys. Žmonės skundėsi, kad akmenys tarsi patalpinti pilkoje masėje, nesimato tikrosios grindinio spalvos.

„Grindinys dar neužbaigtas. Akmenys bus valomi ir pasimatys tikroji spalva. Ties Arkikatedra jau nemažai akmenų nuvalyta. Šią vietą galime laikyti pavyzdine atkarpa. Dėl siūlių turėjome diskusijų, kad gal reikės užpildą pakeisti truputį tamsesniu. Vilniaus gatvėje taikoma nauja technologija, nelabai kur ji naudota. Tad reikia žiūrėti, kaip tai veikia. Vandeniui nubėgti specialiai padaryti grioveliai, kur palikti netašyti akmenys, grindinys klotas tokiu puslankiu, tad vanduo turėtų nubėgti“, – apie tai, kad dar tik tikrinama nauja grindinio klojimo technologija, teigė paveldosaugininkas.

Pasak S. Stoškaus, naujai paklotas grindinys neslidus, praeiviai nekliūva už išsikišusių akmenų. „Anksčiau mes tarnaudavome akmenims, nes šaltis juos iškilnodavo, reikėdavo nuolat juos tvarkyti. Tikrai seniau esu ne kartą matęs, kaip praeiviai užkliūva, susižaloja, o dabar man, kaip miestiečiui, džiugu, kad yra normalus grindinys, o galutinio estetinio vaizdo dar reikia palaukti“, – nuomonę išsakė KPD Kauno skyriaus vedėjas.

Dar vienas priekaištas, kurį dėl grindinio buvo išsakiusi visuomenė, kad nuo Laisvės alėjos pusės klojamas kitos spalvos nei likusioje Vilniaus gatvėje. Tačiau paveldo sergėtojas atkreipė dėmesį, kad istoriškai Vilniaus gatvė nesitęsė iki E. Ožeškienės gatvės, o nusisukdavo J. Gruodžio gatvės kryptimi.

„Negalima imituoti senovės, todėl raudoni akmenys ir pasibaigia ties Gruodžio gatve. Šioje atkarpoje, vedančioje iki Laisvės alėjos, seniau Senamiesčio nebuvo, todėl čia klojamas pilkas grindinys“, – pabrėžė S. Stoškus.

Kantrybės: pasak S. Stoškaus, Vilniaus gatvės tikrąjį vaizdą išvysime pavasarį. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Jis pažymėjo, kad jo netenkina grindinio kokybė ties požemine pėsčiųjų perėja, tad čia rangovai turės akmenis koreguoti, gal vietomis teks perkloti naujai. „Kai kurie akmenys ten išsikišę, taip neturi būti. Dar yra laiko, viskas bus ištaisyta. Manau, kad tikrai einame gera kryptimi“, – teigė pašnekovas.

Modernūs sprendimai

Dar viena diskusijų tema – naujieji Vilniaus gatvės šviestuvai. Ne vienas liejo kritiką, esą jie netinkami Senamiesčio erdvėje, tačiau paveldosaugininkas laikėsi pozicijos, kad negalima imituoti senovinių akcentų. Jei nėra išlikę autentiškų vertybių, geriau yra imtis modernių sprendimų, o ne bandyti kičiniais akcentais imituoti senuosius laikus.

Galutinio vaizdo juk dar nėra, tad per anksti piktintis.

„Šviestuvo paskirtis yra šviesti, o ne būti grožio konkurso dalyviu. Šie šviestuvai – autorinis darbas, architektė parinko tokius neutralius, tarsi jų nebūtų. Jie naktį šviečia fantastiškai. Dėl dizaino visada galima ginčytis, vieniems patiks, kitiems ne. Mes negalime falsifikuoti istorijos, imituoti senovės ir kelti žmonėms klausimų, ar čia nauji šviestuvai, ar autentiški iš anų laikų“, – kalbėjo S. Stoškus ir pridūrė, kad nauji šviestuvai yra lengvai demontuojami, tad jei ateityje norėsis juos pakeisti, tereikės nusukti keturis varžtus, bet nereikės ardyti grindinio.

Vis dėlto paveldosaugininkas vylėsi, kad buvusių šviestuvų miestas neišmes. Tuos, kurie dar nesupuvę, būtų galima naudoti ties Arkikatedra ar Rotušės aikštės prieigose.

„Seni šviestuvai, kurti Rimvydo Palio, išlieti prieš 40 metų, tad tai jau yra tam tikra Kauno istorijos dalis. Jie turi savo  energetinę vertę, tad nereikia skubėti jais atsikratyti, todėl diskutuojame su savivaldybe, kad gal juos būtų galima panaudoti M. Valančiaus gatvėje ar prie rotušės“, – sakė KPD Kauno skyriaus vedėjas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Reikia kantrybės, Vilniaus gatvėje dar darbai nebaigti. Palaukime pavasario, bus visai kitas vaizdas. Tada bus galima diskutuoti, kas pasiteisino, o kas ne. Gal matysime, kad akmenys nelaiko, reikės ieškoti kitų sprendimų, o gal žiemą viskas gerai atlaikys. Tiesiog dabar reikia suprasti, kad galutinio Vilniaus gatvės vaizdo dar nėra“, – pridūrė S. Stoškus.