Žemųjų Šančių gyventojai ištikti šoko – jau kitąmet jų kieme gali būti apgyvendinta 20 nuteistųjų. Lietuvoje planuojama įdiegti Norvegijos pusiaukelės namų modelį, pagal kurį bausmės pabaigą nuteistieji gali praleisti beveik kaip laisvėje.

Vadinamiesiems pusiaukelės namams Kaune numatyta Drobės g. prie Tėvo namų esanti teritorija. Tėvo namuose gyvena jau bausmę atlikę ir iš pataisos namų išėję vyrai, kurie neturi kur prisiglausti. Kai kurie jų sukuria šeimas ir toliau čia gyvena.

"Kauno diena" jau rašė apie tai, kad pusiaukelės namuose Norvegijoje apgyvendinami didelio pavojaus visuomenei nekeliantys nuteistieji. Jiems taikomi minimalūs laisvės apribojimai. Jie gali dirbti ir mokytis beveik be apribojimų ir gyventi šalia savo artimųjų. Teigiama, kad pusiaukelės namuose galios režimas, kurio nuteistieji privalės laikytis, o menkiausias nusižengimas reikš jų kelionę atgal į pataisos namus.

Tokius 20 vietų namus žadama įkurti Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Atitinkamai 80 vietų sumažėtų uždaro tipo įkalinimo įstaigose. Projektui įgyvendinti skirta per 31 mln. litų, 85 proc. šios sumos yra neatlygintina Norvegijos parama.

Už norvegų lėšas ketinama nupirkti ne mažiau kaip 125 elektroninio stebėjimo prietaisų lygtinai paleidžiamiems nuteistiesiems. Kitaip nei dabar naudojama įranga, naujoji leistų stebėti nuteistojo buvimo vietą, o ne tik fiksuoti, kad jis išvyko iš vietos, kurioje privalo būti.

Teigiama, kad pusiaukelės namuose būtų ugdomas ir skatinamas nuteistųjų savarankiškas gyvenimas, gebėjimai savo tikslų siekti teisėtais būdais. Norima, kad išėję iš pusiaukelės namų šie žmonės galėtų gyventi kaip visateisiai visuomenės nariai. Tikima, kad tai geriausias būdas grąžinti nuteistuosius į visuomenę.

Būsimiems pusiaukelės namams Kaune parinkę vietą Drobės g., projekto rengėjai pamiršo, kad šalia Tėvo namų yra du namai, kuriuose gyvena 11 šeimų. Pusiaukelės namų kieme atsidursiantys žmonės nebuvo apie tai iš anksto informuoti. Tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą, kuris net ir per viešą susirinkimą nebuvo numalšintas.

Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento atstovai nesugebėjo įtikinti žmonių, kad jų gyvenimo kokybė nepakis. 11 šeimų atstovų nuomonė lieka nepakitusi: "Pusiaukelės namams mūsų kieme – ne."

Komentarai

Saulius Stripeika
Teisingumo viceministras

Pusiaukelės namų projektui skirtas finansavimas yra ribotas, nėra galimybių pirkti reikalingų pastatų, todėl buvo nuspręsta panaudoti nenaudojamas patalpas. Šie namai turi būti įsteigti tokioje vietoje, kurioje geras susisiekimas su miestu ir kartu nelabai nutolusi nuo laisvės atėmimo vietos. Nevyriausybinės organizacijos "Tėvo namai" vykdoma veikla yra iš esmės identiška planuojamai veiklai. Dialogas su kaimynystėje esančiais gyventojais vyksta ir tikėtina, kad artimiausiu metu bus surastas konsensusas dėl saugios ir darnios kaimynystės. Į pusiaukelės namus pateks tik asmenys, pirmą kartą teisti už neatsargius, nesunkius arba apysunkius nusikaltimus, prieš tai visapusiškai įvertinus jų asmenybę, nustačius pakartotinio nusikalstamumo žemą riziką. Tai turėtų būti labiausiai motyvuoti integruotis į visuomenę asmenys, turintys darbą ar mokymosi vietą. Jie patys turės susirasti darbą ir būti aktyvūs. Pasitikėjimo vertus asmenis atrinks specialios komisijos, kuriose bus ir bendruomenių atstovų. Ir tik pagal komisijų sprendimus minėti asmenys bus perkelti į pusiaukelės namus. Šiuose namuose visą parą budės pareigūnai, dirbs socialiniai darbuotojai. Daug dėmesio bus skiriama socialiniams integracijos aspektams, todėl pusiaukelės namuose gyvenantys nuteistieji bus įtraukiami į vietos bendruomenės talkas, aplinkos tvarkymo ir gerinimo darbus.

Vladimiras Vancjanas
Žemųjų Šančių gyventojų iniciatyvinės grupės lyderis 

Kodėl mes pasipiktinome? Visos Pravieniškės (Pravieniškių pataisos namuose – red. past.) jau kalbėjo apie tai, kad mūsų kieme apgyvendins nuteistuosius, o mes nieko nežinojome. Niekas nieko mums apie tai nepasakojo, nepristatė projekto. Nuėjau pasiteirauti į seniūniją, tačiau seniūnas atšovė, kad nieko nežino. Kaip jis gali nežinoti? Tada pareikalavau, kad būtų surengtas gyventojų susitikimas su atsakingais už šį projektą žmonėmis. Ir tai padarė ne taip, kaip prašiau. Pageidavau, kad bent savaitę iki susitikimo praneštų. Juk žmonėms reikės atsiprašyti iš darbų. O pranešė likus dviem dienoms. Galų gale tie atstovai atėjo ne mūsų išklausyti, o parodyti mums, kad mes esame niekas. Mes jau 20 metų gyvename šalia Tėvo namų. Mano namai buvo apvogti keturis kartus, tris kartus iš jų vogė Tėvo namų gyventojai. Jie šlitinėja girti, užkabinėja. O mus bando įtikinti, kad tie, kurie gyvens tuose pusiaukelės namuose, tie, kurie dar atlieka bausmę, mums garantuos saugumą? Mes nenorime tokios kaimynystės. Tie, kurie siūlo taip daryti, nesupranta, ką siūlo. Mes nenorime ir kategoriškai reikalaujame, kad nuteistųjų kaimynystės čia nebūtų. Esame surinkę jau tūkstantį parašų, palaikančių mūsų protestą.

Jolanta Kukanauzienė
Žemųjų Šančių gyventoja 

Mes taip sakome: 20 metų gyvenome kalėjime su jau išėjusiais į laisvę, o dabar jau gyvensime tikrame kalėjime su tikrais kaliniais. Mes tikrai nesame prieš nuteistųjų integraciją į visuomenę, bet gal galima kažkur kitur, o ne čia? Juk čia auga ir mūsų vaikai. Galų gale yra ir moterų kalėjimas. Tai kodėl moterų su vaikais čia neapgyvendinus? Tokiu atveju mes gal ir pagalvotume. Kodėl būtinai nusikaltę vyrai? Aiškinama, kad saugumui stebėti bus filmavimo kameros. O tai kaip mes? Mes irgi būsime kartu filmuojami, taip pat ir tie, kurie pas mus lankosi, bus filmuojami? Tai kaip su mūsų teisėmis? Mes juk gyvename su Tėvo namais bendrame kieme. Mes pro juos einame, o ne jie pro mus, kol pasiekiame savo namus. Tai kaip? Bus bendra vaikų žaidimų aikštelė, krepšinio aikštelė? Mums kaip pavyzdį pateikia Nepilnamečių pataisos namus. Bet juk ten – ne atvira erdvė. Ten viskas vyksta už tvoros, o ne kaimynystėje. Rašydama magistro darbą apklausiau Tėvo namų gyventojus. Į klausimą, ar jie norėtų dirbti, dažniausias atsakymas buvo, kad nenorėtų, o norėtų nieko neveikdami gauti 4 tūkst. litų. Mes manome, kad bus pažeistos mūsų teisės. Mums aiškina, kad bus saugu, bet kas gali tai garantuoti? Tikina, kad bus prižiūrėtojas, tačiau tai tik kalbos. Kalbėta, kad bus policininkas ir Tėvo namuose, tačiau mes jo nematome. Projekto vykdytojams pirmiausia rūpi ne kaliniai, ne mes, o ateinantys milijonai. Nes pinigai dideli ir jiems reikia tuos pinigus panaudoti. Žeria mums pažadų, kad tik sutiktume. Tačiau kol kas mes nusiteikę karingai – nenusileisti ir kovoti.