SAVIVALDYBĖ NENUSILEIDŽIA: MOKESTIS UŽ VAIKŲ DARŽELIUS LIEKA DIDESNIS

Kauno taryba atmetė Vyriausybės atstovo siūlymą pakeisti sprendimą, kuriuo ne Kauno gyventojų vaikams taikomas didesnis mokesti už darželius. Artimiausiu metu galimai diskriminacinis sprendimas dėl mokesčio už darželius bus apskųstas teismui.

Laikosi savo

Miesto savivaldybė neketina nusileisti ir pakeisti pernai įsigaliojusio spendimo, kuriuo mokestis už darželį kompensuojamas tik tiek vaikams, kurių abu tėvai deklaruoti Kauno mieste. Pagal šį sprendimą, kitose savivaldybėse deklaruoti tėvai už vaikus moka maždaug dešimt eurų, kai kauniečių vaikams mokestis nesiekia nei 60 centų.

Tarybos posėdyje buvo pateiktas Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės sritims Andriaus Cechanavičiaus siūlymas atmesti dar praėjusių metų spalį priimtą sprendimą, kuriuo skiriasi mokestis už darželius. Pagal tą siūlymą, už vaikus, kurių tėvai deklaruoti kitose savivaldybėse, reikia mokėti kone 20 kartų didesnį mokestį nei už kauniečių vaikus.

Tačiau Kauno miesto taryba jokios diskriminacijos dėl gyvenamosios vietos neįžvelgia. Todėl taryba nepritarė atšaukti anksčiau įsigaliojusio teisės akto.

Nėra diskriminacijos?

Miesto vicemerė Rasa Šnapštienė aiškino, jog bendrai vaikų Kauno darželiuose priėmus minėtą siūlymą, nesumažėjo, kaip tik, lyginant šį mėnesį su pernai metų spaliu, darželiuose net padidėjo 40 vaikų daugiau. Tačiau mero pavaduotoja tiksliai negalėjo įvardyti, kiek Kauno rajono tėvų nusprendė nebeleisti vaikų į miesto darželius.

Esą tai paaiškės vasarį, kai bus išrašomos sąskaitos. Tada paaiškės, kiek tiksliai miesto darželių lanko kauniečių, kiek rajono vaikų.

„Reikia kalbėti bendrai apie viešąsias paslaugas, o jos kainuoja tiek valstybei, tiek savivaldybei. Mes atkreipiame dėmesį, jog reikia labai aiškiai paskaičiuoti paslaugų kainą, į kurią įeina pati paslauga, infrastruktūra bei vaikų maitinimas. Tą mokestį, kuris mokamas iš savivaldybės, mes Kauno gyventojams kompensuojame apie 95 proc. Mes sakome, kad mes turime teisę rūpintis Kauno miesto gyventojais“, – apie tai, kodėl buvo atmestas siūlymas atsisakyti įsigaliojusio mokesčio už darželius pagal tėvų gyvenamąją vietą, aiškino R.Šnapštienė.

Rasa Šnapštienė

Vicemerė pridūrė, kad pernai spalį Kauno darželius lankė apie 700 vaikų, kurių nei vienas tėvas nėra deklaruotas mieste. Jiems teko mokėti pilną kainą už vaikus. Dar apie 3 tūkst. vaikų lankė miesto darželius, kai vienas tėvų buvo deklaruotas Kaune. Už tokius vaikus miesto savivaldybė kompensavo iš dalies ir tėvams reikėjo sumokėti pusę sumos.

R.Šnapštienė prisipažino, kad tikslių skaičiavimų, kaip dėl nekompensavimo kitų savivaldybių vaikams galėtų padidėti Kauno biudžetas, miestas nedarė. Tačiau kadangi rajono savivaldybė buvo pritarusi, kad savo gyventojams, kurių vaikai darželius lanko mieste, kompensuos apie 80 tūkst. eurų, tai maždaug tokia suma ir miestas tikisi papildyti savo kišenę. Konkrečiai nebuvo įvardyta ir tai, kaip už miesto sutaupytas lėšas, bus pagerinta darželių paslauga. Pasak vicemerės, už darželių kompensacijas sutaupyti pinigai bus panaudoti kitoms miesto reikmėms.

Kreipsis į teismą

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskritims A.Cechanavičius apgailestavo, kad miesto taryba neatsižvelgė į išsakytas pastabas, jog galiojanti tvarka dėl mokesčio už darželį, gali diskriminuoti vaikus pagal gyvenamą vietą. Kadangi taryba nesutiko pakeisti savo pozicijos, artimiausiu metu bus kreipiamasi į Kauno apygardos teismą, o jei reikės – vėliau ir į Aukščiausiąjį teismą.

Reikia kalbėti bendrai apie viešąsias paslaugas, o jos kainuoja tiek valstybei, tiek savivaldybei.

„Savivaldybė turi teisę atmesti. Jų nuomonė skiriasi nuo mūsų. Jie turėjo daug laiko, apie tris mėnesius, pažiūrėti ir apsvarstyti, ar tikrai čia viskas tinka bei atsižvelgti į mūsų pastabas. Bet jie priėmė sprendimą tokį, kokį priėmė. Dabar teismas pasisakys bei suformuos praktiką“, – po tarybos sprendimo kalbėjo A.Cechanavičius.

Jis nurodė, kad priimant tokius sprendimus, politikai pirmiausia turėtų išnagrinėti visus galimus variantus, neapsiribojant vien Kauno miestu.

„Turėtų paliesti daug situacijų, kurios apimtų daug įvairių žmonių, pažeidžiamų grupių. Svarbiausias dalykas, kad priimant tokius teisės aktus, visų pirma turėtų atsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kuri sako, kad visi sprendimai turi būti priimami vaiko naudai, o ne biudžeto. Manome, kad priimtas teisės aktas dabar tiesiog diskriminuoja vaikus pagal gyvenamą vietą ir apriboja galimybę gauti paslaugas. Galima bet kaip vadinti, ar tai mokestis vienodas visiems, tik skiriasi kompensavimo tvarka, tai skirtingas mokestis, priklausomas nuo gyvenamosios vietos. Vaikui tai visai nėra svarbu, jam svarbu užtikrinti tinkamas paslaugas“, – savo argumentus dėstė Vyriausybės atstovas.

Pagal galiojančią tvarką apskųsti savivaldybės sprendimą galima per dešimt dienų, tačiau A.Cechanavičius nurodė, kad į Kauno apygardos administracinį teismą skundas bus pristatytas anksčiau.