Atrodė maža klaida
„Mano šeimos gydytoja dirba Savanorių prospekte esančioje poliklinikoje „InMedika“, kuri neseniai tapo „Meliva“. Paskambinau seselei, nes man baigėsi vaistai. Įprasta procedūra, daugybę kartų tai esu dariusi. Apie 30 metų lankausi pas tą pačią šeimos gydytoją. Ir ją, ir sesutę puikiai pažįstu. Sakau, Ievute, man baigėsi vaistai ir reikia pratęsti. Ji sako: kad ir kaip norėčiau, aš jau negaliu. Kodėl? Sako, tu mūsų poliklinikai jau nepriklausai“, – apie nustebinusį pokalbį „Kauno dienai“ pasakojo V. Žvirblienė.
Atrodė, kad tai tiesiog formalus nesusipratimas, kuris greitai bus ištaisytas. Tačiau situacija komplikavosi ir jau ateinančią naktį senjorė nebegalėjo užmigti.
„Paklausiau sesutės, kam aš priklausau. Sako, dabar priklausai Šilainių padaliniui. Sakau, o kas mane ten nunešė. Klausia: o tu nerašei pareiškimo? Ne, sakau, pirmą kartą apie tai girdžiu. Sakau, aš praėjusią savaitę su gydytoja savo kalbėjau telefonu ir viskas vyko įprastai“, – apie pokalbį su slaugytoja pasakojo senjorė.
Nežinios daugėjo
Slaugytoja V. Žvirblienę informavo, kad „InMedika“ yra gavusi dokumentus, patvirtinančius, jog V. Žvirblienė yra perregistruota į Šilainių polikliniką pas gydytoją G. B.
Paskambinusi į Šilainių polikliniką, senjorė paprašė sujungti ją su naująja savo gydytoja.
„Sako, negalime sujungti, registruokitės. Sakau, man skubus reikalas, man vaistų reikia, sakau, greitai sujunkite, nes turėsite nemalonumų“, – pasakojo V. Žvirblienė.
Guli ar neguli?
Maždaug po pusvalandžio V. Žvirblienei paskambino jos naujoji šeimos gydytoja.
„Klausia, kas atsitiko. Sako, jūs man priklausote. Sakau, kaip priklausau, gal aš daiktas koks nors. Ji man sako – kadangi jūs nuo rugsėjo 4 d. gulite globos namuose. Aš vos nenukritau nuo kėdės. Sakau, kokiuose globos namuose, aš sėdžiu savo namuose ir blynus valgau. Niekur aš neguliu. Ne, sako, gulite“, – tragikomišką situaciją prisiminė „Kauno dienos“ pašnekovė.
Netrukus V. Žviblienė sulaukė dar vieno netikėtumo, kuris padidino įtampą ir nežinią.
Kur aš esu?
„Klausiu, kokiuose globos namuose aš guliu. Gydytoja sako – neturiu teisės sakyti. Tai, sakau, aš turiu teisę sužinoti, kur esu“, – absurdišką bendravimą prisiminė V. Žvirblienė.
Ji tvirtino iš gydytojos išgirdusi ne paaiškinimą, bet patyrusi medikams įprastą atsiribojimą.
„Sako, mes pasirašėme dokumentą, kuris įpareigoja neišduoti tų vadinamųjų paslapčių. Sakau, aš neklausiu kieno nors paslapties, klausiu, kur aš esu. Jūs sakote, kad globos namuose esu, tai pasakykite, kokiuose globos namuose. O gydytoja man sako – neturiu teisės“, – pasakojo V. Žvirblienė.
Sutriko miegas
Pašnekovė prisipažino, kad nuo tos dienos jai sutriko miegas, pradėjo persekioti neramios mintys.
„Pasikalbėjome su giminėmis, kilo visokių minčių. Gal jei už mane atsigulė, tai kas nors už mane ir paskolas pasiėmė ir gal mano butą perrašė. Gal vieną dieną atsiversiu „Kauno dieną“, pamatysiu užuojautą ir sužinosiu, kad aš jau mirusi“, – sakė V. Žvirblienė.
Paaiškėjusi absurdiška situacija vertė baimintis, kad gali sulaukti sąskaitų už globos namuose gautas paslaugas.
„Kai paskambinau dėl vaistų, buvo rugsėjo 8 d., o globos namuose aš gulėjau nuo rugsėjo 4 d., vadinasi jau keturias dienas buvau gulėjusi“, – skaičiavo kaunietė.
Liko paslaptis
V. Žvirbienė nenuleido rankų ir sunerimusi siekė kaip nors išpešti informacijos.
„Dar kartą paskambinau daktarei ir paprašiau pasakyti, kokiuose namuose aš guliu. Gal mano dokumentus kas pavogė, sakau, man taip ir skolų gali pridaryti, dabar tų sukčių pilna yra“, – apie gydytojai išsakytas baimes pasakojo pašnekovė.
Pasak senjorės, pakartotinai paprašius informuoti, kokiuose globos namuose ji tariamai gulinti, gydytoja buvo nepalenkiama.
„Sakau, kažkas čia negerai, pasakykite, kur aš guliu. Ji sako, kad negali pasakyti, nes jeigu pasakys, sės į kalėjimą. Sakau, gerai, dabar paguldėte mane į globos namus, o kaip aš galiu būti garantuota, kad aš nenumirsiu“, – apie pokalbį su gydytoja pasakojo V. Žvirblienė.
Pripažino klaidą
Anot V. Žvirblienės, žinia, kad ji guli kažkurioje globos įstaigoje, jai buvo kaip peilis į paširdžius.
„Bandžiau išsiaiškinti kitais keliais. Skambinau į Ligonių kasą. Man sako, negali taip būti. Sakau, aš juk ne psichikos ligonis. Paskui skambinau į Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyrių. Sakau, gal jūs žinote, kokiuose aš globos namuose guliu. Jie labai nustebo, sakė, kas čia vyksta“, – pastangas gauti informacijos apie save pačią nupasakojo V. Žvirblienė.
Po kurio laiko tariama globos namų klientė sulaukė skambučio iš Šilainių poliklinikos.
„Paskambino gydytoja ir patarė bangų nekelti, užminė, kad klaidų visi padaro. Sakė, kad sutapo mano ir kito žmogaus pavardė, vardas, metai. Tačiau gimimo diena nesutapo. Sakau gydytojai, jei yra toks neatitikimas, sistemos nepraleistų. Man paaiškino, kad ir mirties liudijimai kartais ne tiems išrašomi“, – pasakojo V. Žvirblienė.
Iki šiol atsitokėti nuo netikėtumų negalinti senjorė guodžiasi – jei ne tie vaistai, dar ir šiandien nebūtų žinojusi, kad guli globos namuose.
Neramios mintys
„Dešimtą mėnesio dieną gaunu išmoka, tai gal nebūčiau gavusi ir išmokos, jei ne skambutis dėl vaistų. Išeitų, kad išmoką gautų globos namai. Kaip man tada įrodyti, kad aš gyva ir niekur neguliu“, – svarstė moteris.
Negalėdama rasti ramybės, ji dar bandė aiškintis, paskambinusi į savo buvusią polikliniką.
„Paskambinau savo buvusiai šeimos gydytojai ir klausiau – daktaryte, kas ten pas mane atsitiko? Ji man sako – žinok, ir mes nieko nesuprantame, atėjo seselė ir sako – Vida persirašė į kitą polikliniką. Galvojome, gal supyko, gal ką nors ne taip padarėme ir jos neperkalbėjome. Sakau, aš niekur nebėgau, nieko nežinau, kas mane ten nunešė“, – apie nesibaigiančius spėliojimus pasakojo V. Žvirblienė.
Prisiminė kuriozą
Po kurio laiko V. Žvirblienė vėl buvo perrašyta pas savo buvusią šeimos gydytoją. Tačiau nerimas dėl asmens duomenų saugumo niekur nedingo.
„Bijau, ar nebus taip, kad yra padirbti mano dokumentai. Man buvo kažkas panašaus nutikę. Gulėjau klinikose ir gydytoja pasakė, kad išrašys kelialapį į sanatoriją, reabilitaciją. Gerai, sakau, važiuosiu. Po valandos gydytoja man paskambino ir klausia: kodėl nesakėte, kad šį mėnesį jau buvote reabilitacijoje? Sakau, tikrai nebuvau. Tačia ji kartoja – gulėjote tikrai, nes pas mane įrašyta, kad gulėjote. Patraukiau pečiais, pagalvojau, ką ta gydytoja čia kalba, bet nevažiavau, nes ir nelabai norėjau važiuoti“, – pasakojo „Kauno dienos“ pašnekovė.
Ji prisiminė dar vieną atsitikimą, kuris dabartinėje situacijoje sukėlė naujų neramių spėliojimų.
„Kartą mano socialinė darbuotoja buvo nuvažiavusi paimti maisto davinio, grįžo ir sako, kad paketas paimtas. Sakau, kaip galėjo. Tada pati su ja nuvažiavau ir paklausiau, kur paketas. Sako, paėmė. Ar aš paėmiau? Sako, ne, bet parašas yra. Žiūriu, ne mano parašas. Tačiau, sako, dokumentus pateikė, nes be dokumento neduotume. Dabar galvoju, ar čia nesisuka koks nors kriminalas, kuris neaišku, kuo baigsis. Gal mano turtą užstatys. Visko prisigalvojau. Žiūriu, kad man jau ir vaistai nepadeda, naktimis nemiegu“, – apie sveikatai neigiamo poveikio turėjusius nesusipratimo padarinius užsiminė V. Žvirblienė.
„Meliva“: neįmanoma
„Kauno diena“ kreipėsi į „Melivą“, Šilainių polikliniką, taip pat į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM).
Prašėme paaiškinti, kaip gali atsitikti, kad klientas perrašomas į kitą gydymo įstaigą, nors, kaip numato procedūros, jis dėl perrašymo nėra pateikęs oficialaus prašymo. Be to, prašėme paaiškinti, kaip apmokamos globos namų paslaugos, jei jomis naudojasi ne tas žmogus, kuris globos namuose prirašytas tik formaliai (dėl pastarojo klausimo savo pastebėjimus pateikė tik SAM).
„Meliva“ I lygio paslaugų vadovas Mindaugas Jukna „Kauno dienai“ nurodė, kad nemalonių nesusipratimų priežastis greičiausiai yra klaida.
Komentuodamas situaciją, jis pabrėžė, kad gali kalbėti tik apie „Meliva“ ir jo pastabos visiškai nesusijusios su kitų įstaigų galbūt atliktais veiksmais.
„Yra įvykusi klaida. Iš mūsų („Melivos“) perregistruoti tiesiog techniškai nebuvo įmanoma.
Gydymo įstaigose pasitaiko tokių atvejų, kai suklysta registratūra. Suklysta ta registratūra, į kurią pacientas įsirašo. Supainioja paciento vardą, pavardę. Jei yra bendrapavardžiai, registratūroje gali paspausti mygtuką ne ten ir techniškai įvyksta perrašymas. Kad perrašytas reikiamas asmuo, techniškai turi garantuoti registratūros darbuotojas, o mes sistemoje tik pamatome, kad įvyko perrašymas pagal prašymą. Vadinasi, įstaiga turi pasakyti, kodėl tas asmuo buvo perrašytas pas ją. Aš čia atsietai samprotauju ir nieko nekaltinu. Lietuvoje techniškai neįmanoma atsisakyti paciento. Pvz., Jungtinėje Karalystėje tai įmanoma, o pas mus – ne. Pacientas gali tai padaryti kreipdamasis į kitą gydymo įstaigą, kurios darbuotojas, gavęs prašymą, turi jį patvirtinti.
Taigi galėjo būti arba realus prašymas, arba žmogiška klaida“, – svarstė „Melivos“ atstovas.
Poliklinika: apgailestaujame
VšĮ Kauno miesto poliklinikos direktoriaus pavaduotojas medicinai Raimundas Micka nurodė, kad poliklinikoje buvo padaryta žmogiška klaida.
„Informuojame, kad klaidingas pacientės prirašymas prie gydymo įstaigos įvyko dėl žmogiškosios įstaigos darbuotojos klaidos. 2026 m. rugsėjo 4 d. gavus prašymą prirašyti pacientę V. Ž. prie VšĮ Kauno miesto poliklinikos Pagalbos namuose tarnyboje dirbančios šeimos gydytojos, informacinėje sistemoje per klaidą buvo parinkta kita pacientė, turinti tokį pat vardą, pavardę ir gimimo metus.
Pagalbos namuose tarnybos gydytoja teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams tiek jų namuose, tiek globos įstaigose, todėl pokalbio telefonu metu galėjo būti užduotas klausimas dėl pacientės gyvenamosios vietos. Šis klausimas buvo susijęs su gydytojos teikiamų paslaugų organizavimu, tačiau savaime nepatvirtino, kad pacientė gyvena globos įstaigoje ar naudojasi jos paslaugomis.
Gavus informaciją apie klaidingą prirašymą, jis buvo panaikintas. Apgailestaujame dėl susidariusios situacijos ir pacientės patirtų nepatogumų“, – pabrėžė R. Micka.
Ministerijos komentaras
SAM nurodė, kad kitas gydytojas skiriamas ir asmenys perregistruojami tik įstaigos vadovo įsakymu.
Ministerijos pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Ramunė Andriušaitienė tvirtino, kad ministerija neturi duomenų, jog globos namai ar gydymo įstaigos piktnaudžiautų fiktyviais pacientų įregistravimais į globos namus.
„Norėtume atkreipti dėmesį, kad globos įstaigų veikla yra išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija, negalime komentuoti apie sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo tvarką šiose įstaigose. Taip pat neturime duomenų ir apie galimus piktnaudžiavimus, susijusius su piktnaudžiavimu globos įstaigose.
Kadangi elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) duomenys apie globos įstaigose esantį asmenį nerenkami, negalime komentuoti apie asmenų neteisėtą įrašymą į globos namų sąrašus ar panašaus pobūdžio piktnaudžiavimus. Vis dėlto norėtume atkreipti dėmesį, kad asmuo ar teisėtas jo globėjas turi galimybę prisijungęs prie ESPBI IS gali matyti ne tik visus gydytojų įrašus, atliktus pacientui apsilankius pas bet kurį sveikatos priežiūros specialistą, bet ir aukščiau minėtą informaciją. Taip pat jis gali reaguoti atsiradus klaidai ar netinkamam, įtarimą keliančiam įrašui“, – nurodė ministerijos atstovė.
Naujausi komentarai