SIEKIA ATGAUTI SKOLĄ AR SUŽLUGDYTI VERSLĄ?

Trąšų gamyklos "Arvi fertis" konfliktas su kreditoriumi – bendrove "Belor" tęsiasi jau daugiau nei pusę metų. Iš gamyklos teritorijos negalima išvežti kitoms įmonėms priklausančių trąšų.

Darbuotojai piketu siekė atkreipti valdininkų dėmesį į tai, kas vyksta gamykloje.

"Kauno diena" dar kovą  rašė apie šių įmonių konfliktą, tačiau iki šiol padėtis nepasikeitė. Net kelių įmonių ir pačios "Arvi fertis" darbuotojai tapo tarsi įkaitais. Antstoliai areštavo "Arvi fertis" turtą, bet kartu įšaldė ir teritorijoje esančias bendrovės "UHB Agro" trąšas.

Priminsime, kad "UHB Agro" pernai dėl trąšų gamybos sudarė sutartį su "Arvi fertis". Kelis mėnesius vyko sklandus darbas – "UHB Agro" pristatydavo medžiagas, iš gamyklos pasiimdavo trąšas ir jas parduodavo.

Šį vasarį viskas pasikeitė. Į "Arvi fertis" teritoriją įžengė antstolis Laurynas Lukšys su trąšų prekyba užsiimančios bendrovės "Belor" įpareigojimu areštuoti turtą dėl "Arvi fertis" skolų. Antstolis areštavo ne tik skolininko, bet ir "UHB Agro" turtą – jau pagamintas, tačiau dar neišvežtas trąšas.

Teisminiai ginčai tęsiasi iki šiol, todėl bendrovės patyrė didelių nuostolių. Gamyklos teritorijoje trąšų neleidžia išsivežti "Belor" pasamdyta apsauga. Gamyklos darbuotojai irgi tapo situacijos įkaitais. Siekdami atkreipti valdininkų dėmesį į antstolio veiksmus, jie organizavo piketą. Neatmetama prielaida, kad darbuotojai ir prie teisėsaugos institucijų išsirikiuos su plakatais.

Teritorijoje yra ir kitoms bendrovėms priklausančių trąšų, bet jų neleidžiama išsivežti.

Vardijo pažeidimus

Apie esamą situaciją "Arvi fertis" ir jau žengtus teisinius žingsnius "Kauno dienai" pasakojo gamyklos klientus ginantis advokatas Gintaras Černiauskas.

– Koks buvo "Arvi fertis" darbuotojų piketo tikslas?

– "Arvi fertis" darbuotojų organizuotu piketu siekta atkreipti teisėsaugos institucijų dėmesį į, mūsų nuomone, neteisėtus antstolio veiksmus. Įmonės veikla buvo visiškai paralyžiuota. Gamyklos darbuotojai negalėjo dirbti. Visa tai vyksta dėl "Belor", apsaugos bendrovės G4S ir antstolio tarpusavyje suderintų, bet aiškiai neteisėtų veiksmų.

Piketu buvo siekiama atkreipti ir policijos dėmesį, nes jos funkcija yra ne tik fiksuoti pažeidimą, bet ir jį nutraukti bei užtikrinti nukentėjusių asmenų teises. Dabar tai nevyksta.

Iš gamyklos pradėjo masiškai išeiti darbuotojai, aukštos kvalifikacijos specialistai. Situacija dėl antstolio veiksmų iš tiesų yra labai komplikuota.

Jei artimiausiu metu ji nebus išspręsta, nemažai įmonių patirs nuostolių. Pradedant nuo tų įmonių, kurios už gamybą buvo sumokėjusios avansą, baigiant tomis, kurios jau gamykloje pagamino trąšas, bet negali jų pasiimti ir pristatyti pirkėjams. Gaunasi grandininė reakcija, jei užsienyje trąšomis prekiaujančios įmonės pateikė avansus, negali gauti trąšų, turi rinkoje ieškotis pakaitalo. Aišku ir ūkininkai, užsakę trąšas, skaičiuoja, kiek jų negavo.

– Kokie pažeidimai, jūsų nuomone, yra padaryti?

– Antstolis areštavo "Arvi fertis" turtą, tačiau gamyklos teritorijoje yra likęs kitas turtas, priklausantis "UHB Agro". Tai yra trąšos, kurios buvo pagamintos iki pavasario. Nuo praėjusių metų lapkričio trąšos buvo gaminamos pagal užsakomąją sutartį. Teritorijoje "UHB Agro" esantis turtas vertas 3 mln. eurų.

Sausio 29 d. areštuojant turtą, "Belor" paskyrė saugotoją. Saugos paslauga sudaryta su G4S. Užuot saugoję areštuotą turtą, jie saugo visą gamyklos teritoriją. Neleidžia tretiesiems asmenims, kurių teisės niekaip nėra suvaržytos į jų nuosavybę, išsivežti savo trąšų.

Pagal aplinkos apsaugos reikalavimus, tokioje gamykloje gali būti saugoma ne daugiau kaip 5 tūkst. tonų trąšų. Kadangi trąšų negali išsivežti tretieji asmenys, dabar gamyklos teritorijoje yra 11,5 tūkst. tonų trąšų.

Be to, pagal "Belor" užsakymą ne tik saugomas turtas, bet ir ribojamas patekimas į teritoriją. Įvažiavimas užstatytas įvairiausiomis kliūtimis, betoniniais blokais. Taigi nėra galimybės patekti į gamyklą. Tai yra akivaizdžiai neteisėta. Gaisro atveju iš viso būtų katastrofa, nes ugniagesių transportas negalėtų patekti į teritoriją.

Pažeidimai turi požymių dėl turto prievartavimo, piktnaudžiavimo tarnyba. Dėl savivaldžiavimo "Belor" įmonės vadovės Ingos Kunigiškienės atvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Manau, kad savivaldžiavimas pasireiškė ir G4S darbuotojų veiksmuose. Kai buvo patrauktos užtvaros ir trąšų pakrautas automobilis bandė išvažiuoti iš įmonės teritorijos, apsaugos bendrovės Marijampolės skyriaus vadovė atsigulė ant žemės ir  neleido išvažiuoti. Dėl to ji buvo administracine tvarka nubausta.

Užkliuvo antstolio elgesys

– Kokius antstolio veiksmus vadinate neteisėtais?

– Antstolis turėtų vykdyti jam įstatymo pavestas funkcijas, o dabar jis susitapatina su išieškotoju bendrove "Belor". Vykdo visus jos nurodymus ir derina kiekvieną savo veiksmą, nesiekia, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Advokatas G.Černiauskas įsitikinęs, kad antstolio veiksmai prieštarauja įstatymams.

Teismas konstatuoja, kad "UHB Agro" turtas yra neareštuotas, nekonfiskuotas, nėra niekaip apribotas ir 24 val. per parą bendrovė gali išsivežti savo trąšas iš "Arvi fertis" teritorijos. Nepaisant to, antstolis imasi priemonių, kad toks teismo sprendimas nebūtų įgyvendintas. Jis net nurodė skirti ekspertizę, nors keturi teismai pasisakė, kad UHB turtas nėra suvaržytas.

Susidaro absurdiška situacija. Antstolis priimė patvarkymą, kuriuo leido trąšas išvežti, tada "Belor" apskundė tą patvarkymą ir paprašė teismo taikyti laikinąsias priemones, teismas iš karto tai pritaikė ir sustabdė antstolio patvarkymo galiojimą. Kai teismas nustatė, kad "UHB Agro" turtas nėra areštuotas, yra atskirtas, vis tiek antstolis daro kliūtis kartu su "Belor", kad tas turtas nebūtų iš gamyklos teritorijos paimtas.

– Ar policija nesiima spręsti situacijos?

– Policijos pareigūnai yra kviečiami ir aiškinamasi, kodėl nenutraukiamas pažeidimas ir nėra imamasi priemonių nuo įvažiavimo kelio į teritoriją pašalinti kliūtis. Jie aiškina paprastai – kad fiksuoja pažeidimą, baudžia, įspėja, per kiek laiko turi būti pašalintos kliūtys. Iš pradžių kliūčių pašalinimo terminas buvo pusantros paros, paskui – dešimt, o dabar – 30 parų.

Užburtas ratas

– Bet juk buvo kreiptasi ir į teismą.

– Teismai sako, kad mūsų skundo netenkina dėl antstolio veiksmų, nes "UHB Agro" nėra bylos šalis. Anot jų, ginčas yra tarp skolos išieškotojo "Belor" ir skolininko "Arvi fertis". Teismas aiškina, kad "UHB Agro" yra tretieji asmenys ir jų teisės į savo turtą niekaip nėra apribotos. Jis aiškina, kad galima elgtis su savo turtu taip, kaip norima.

Tačiau antstolis neįsiklauso ir elgiasi savaip. Tiksliau taip, kaip nurodo "Belor", kad nebūtų iš gamyklos išvežtas "UHB Agro" turtas. Tai daroma dėl to, kad siekiama priversti "UHB Agro" išpirkti iš jų reikalavimo teisę į "Arvi fertis" skolą.

– Patikslinkite, kokie teisiniai žingsniai šioje istorijoje jau buvo žengti?

– Antstolių patvarkymus yra apskundę tiek "Belor", tiek "Arvi fertis" ir "UHB Agro". Yra dar viena bendrovė, kuriai taip pat neleidžiama išsivežti trąšų iš gamyklos teritorijos. Yra pakrauta aštuoniolika vagonų. Realiai vyksta tik teisminiai procesai dėl antstolio veiksmų.

Teismas konstatuoja, kad nėra apribojimų tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas gegužę panaikino antstolio patvarkymus ir prieš tai priimtą sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atrodytų, kad jau viskas išsisprendė, tačiau antstolis toliau daro taip, kad net dabar tų trąšų negalima išvežti.

Manau, ir Antstolių rūmai, ir Teisingumo ministerija turėtų atkreipti dėmesį į tai, ką sau leidžia antstoliai tam tikrais atvejais. Yra didelė problema, kai antstoliai leidžia sau tyčiotis iš žmonių, įmonių ir veikia taip, kaip nori užsakovas.

"Belor" pozicija: viską sprendžia teismai

Antstolis Laurynas Lukšys  "Kauno dienai" taip ir nepateikė atsakymų į pateiktus klausimus dėl situacijos "Arvi fertis" gamykloje. Kreditoriaus "Belor" atstovai paprašė jų poziciją pateikti interviu forma. 

– Kodėl "UHB Agro" iki šiol iš "Arvi fertis" gamyklos teritorijos negali išvežti trąšų? Kas trukdo tai padaryti?

– Informuojame, kad nuo 2019 m. sausio 29 d. antstolis Laurynas Lukšys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą "Belor", pagal kurį iš "Arvi fertis" šiuo metu išieškoma suma sudaro apie 3,5 mln. eurų sumą.

Sausio 29 d. antstolis L.Lukšys, atvykęs į skolininko gamyklą Marijampolėje, joje surado didelį kiekį produkcijos ir visą ją areštavo. Po kelių dienų pretenzijas į dalį produkcijos pareiškė "UHB Agro", nepateikdama konkrečių duomenų, kuo ji grindžia savo nuosavybės teisę į tokią produkciją. Antstolis dar 2019 m. vasario pradžioje patenkino visas "UHB Agro" pretenzijas, leido disponuoti minėtu turtu, nors "Belor" ir pareikalavo, kad būtų nustatyta tokio turto nuosavybė, nesutikdama su antstolio sprendimais, kreipėsi į teismą, ginčas tebevyksta.

Birželio 11 d. antstolis L.Lukšys patvirtino, kad visą turtą, kurį "UHB Agro" buvo paprašiusi leisti išvežti ir kurį antstolis leido jai išvežti, pastaroji jau yra išsivežusi ar realizavusi.

Jūsų klausimu yra akivaizdžiai preziumuojama, kad dar kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" nuosavybės teise priklausantis turtas.

Neturime duomenų, kaip jūs pasiekėte įsitikinimą, kad kažkoks "Arvi fertis" teritorijoje atrastas turtas yra "UHB Agro" nuosavybės teise priklausantis turtas, koks konkrečiai kiekis. Tokios pretenzijos su konkrečiais skaičiais, mūsų žiniomis, nepasiekė ir vykdomosios bylos.

Reikia pažymėti, kad antstolis šiuo metu patvarkymais yra priėmęs sprendimus atlikti skolininko teritorijoje likusio turto inventorizaciją, nustatyti, ar teritorijoje liko kažkokio turto, kuris nepriklauso skolininkui. Manome, kad tokie antstolio sprendimai buvo priimti po to, kai kilo ginčas dėl turto nuosavybės, dėl antstolio anksčiau atliktų turto atidalijimo veiksmų, kurių rezultatais šiuo metu negalima vadovautis dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Ginčus tarp verslo subjektų sprendžia ne pačios ginčo šalys, ne žurnalistai – juos sprendžia teismai, kuriems yra suteiktos kompetencijos vykdyti Lietuvoje teisingumą. Ginčas dėl apskritai visų "Arvi fertis" teritorijoje 2019 m. sausio 29 d. surastų trąšų nuosavybės yra sprendžiamas teisme.

Reikia pasakyti, kad jei "UHB Agro" ir pretenduoja į dalį skolininko teritorijoje tebesančio turto, tai tokias pretenzijas ji reiškia už tokio turto pagaminimą neatsiskaičiusi nė cento, ir tai  tikrai trukdo skolininkui bent pretenduoti atkurti savo mokumą.

– Kaip vertinate antstolio veiksmus? Jūsų nuomone jis turėtų leisti ar neleisti tretiesiems asmenims iš gamyklos teritorijos išsivežti joms priklausantį turtą?

– Galime atsakyti į šį klausimą kol kas nebent kaip į teorinį, nes vykdomojoje byloje, kaip minėjome, neužbaigta turto priklausomybės nustatymo procedūra.

Galime paminėti, kad teismai išsakė pastabų dėl antstolio darbo, įpareigojo jį tirti turto nuosavybę, nepasikliauti vien, pvz., UAB „UHB Agro“ tvirtinimais, kad kažkoks turtas esąs ne Skolininko nuosavybė, todėl toks darbas atliktinas vykdomojoje byloje.

Be jokios abejonės, kai vykdomojoje byloje nustatoma, kad kuris nors turtas yra ne skolininko nuosavybė, antstolis priima sprendimus, kuriais naikina tokio turto atžvilgiu taikomus ribojimus.

– Prašau patikslinti, ar "Belor" yra samdžiusi apsaugą, kad ši saugotų "Arvi fertis" teritoriją? Jei taip, ką apsauga turi saugoti – areštuotą turtą ar patekimą į gamyklą?

– Konkreti saugos tarnyba, kuri privalo atlikti fizinę / intelektinę areštuoto turto apsaugą, yra nurodyta antstolio patvarkyme, kuriuo aptartas areštuoto turto saugojimo klausimas.

Minėta saugos tarnyba privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad apsaugotų saugomą turtą. Toliau pateikiame citatą iš 2019 m. gegužės 8 d. antstolio pranešimo:

– Kodėl reikalinga užtverti įvažiavimą į gamyklą? Ar dėl užtvarų nekyla pavojus, kad gaisro atveju į gamyklą negalės atvykti gelbėtojai?

– Jeigu iš tikrųjų į redakciją besikreipusių asmenų susirūpinimą kelia gamyklos priešgaisrinė sauga, konkrečiai – galimybė patekti į teritoriją gelbėtojams, galima patikinti, kad jiems patekti į teritoriją nėra visiškai jokių kliūčių.

Vis dėlto į redakciją kreipęsi asmenys, tikėtina, neinformavo, kad, prisidengdami tokiu apsimestiniu interesu, jie iš tiesų siekė pašalinti ribojimus, kurių taikymo tikslas buvo teisėtas: minėti asmenys siekė į teritoriją įvažiuoti tuščiais krovininiais automobiliais, kaip niekur nieko pasikrauti areštuotą turtą ir jį išsigabenti iš teritorijos.

Buvo ir atvejų, kai tokius ketinimus buvo pabandyta realizuoti krovininiu automobiliu, važiuojant ant stovinčio apsaugos darbuotojo. Turime ir šių bandymų vaizdo įrašus, juos kaipmat perdavėme Marijampolės policijai. Kiek teko girdėti, tokie bandymai buvo tinkamai Marijampolės policijos pareigūnų įvertinti teisės aktuose numatytomis sankcijomis. Ar tie ketinimai yra kažkuo susiję su degančio turto gelbėjimu?

– Darbas gamykloje buvo sustojęs, ji negalėjo toliau gaminti trąšų, pagamintos trąšos guli teritorijoje ir negalima jų realizuoti, darbininkai neturėjo darbo, negavo pajamų, todėl rinkosi į piketus. Kaip vertinate tokią situaciją?

– Ši jūsų informacija yra jau nebeaktuali. Gamykla šiuo metu veikia, gamina produkciją. Gamyklos veikla buvo atnaujinta iškart po to, kai skolininkas ir "UHB Agro" apsisprendė pateikti racionalų pasiūlymą, pagal kurį jos gamybos procesą iš "UHB Agro" nuosavų žaliavų padarys skaidrų, užtikrins antstoliui adekvačias galimybes nustatyti tuos skolininko reikalavimo teisių į užsakovą "UHB Agro" dydžius, kuriuos generuos tokia užsakomoji trąšų gamyba.

Iš spaudos sužinojome, kad jie dalyvavo pikete. Matydami šio renginio nuotraukas, pastebėjome, kad kone aktyviausias šio renginio dalyvis buvo Vidmantas Kučinskas – vadinamosios "Arvi" įmonių grupės savininkas. Manome, kad net ir tuo atveju, jeigu renginyje dalyvavo darbininkai, jeigu jie tai darė savo iniciatyva, jie turėjo tiesioginę galimybę būtent šio asmens paklausti, kur yra pradingęs "Arvi" įmonės grupės turtas, dėl kurio paieškų grupės ramybėje neva nepalieka kreditoriai. Teismuose nagrinėjama daugybė bylų, kuriose sprendžiama dėl vertingiausio turto "išvedinėjimų" iš "Arvi" įmonių grupės.

Situacija dėl antstolio veiksmų iš tiesų yra labai komplikuota.

Turėdami pakankamą patirtį išieškodami skolą, susidariusią dar iki 2016 m., galime pasakyti, kad skeptiškai vertiname "Arvi fertis" pastangas geruoju atsiskaityti su "Belor".

Kai "Arvi fertis" antstoliui pateikė savo geranoriško atsiskaitymo su kreditoriais planą, netrukome apskaičiuoti, kad pagal jį su "Belor" būtų atsiskaityta per 64 metus. Tai gal ir greičiau nei niekada, bet, kalbant verslo kalba, toks pasiūlymas absurdiškas.

Žinoma, kad "Arvi fertis" buvo pripažinta nemokia, jai Vilniaus apygardos teisme iškelta bankroto byla. Mūsų nuomone ir vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar "Arvi fertis" gamykla gamins esamos įrangos maksimaliais pajėgumais produkciją, ar jos negamins, tokios aplinkybės niekaip negali paneigti bazinių ekonomikos tiesų – jeigu iš gamybos gaunamos pajamos generuoja tik tokius srautus, kurių pakanka tik einamosioms sąnaudoms, tai iš ko bus dengiami patys kreditoriniai įsipareigojimai?

"Belor" yra inicijavusi teisminius procesus, kuriuose siekia nustatyti, ar "UHB Agro" mokėjimai už "Arvi fertis" gamybos paslaugas iš tiesų atitinka rinkos sąlygas. Kaip "Belor" žinoma, tuo metu, kai rinkoje tvyro infliacinės nuotaikos, nuo 2019 m. sausio 1 d. drastiškai pakilo energetinių resursų kainos, "UHB Agro" ir "Arvi fertis" susitarė, kad taikoma gamybos paslaugų kaina sumažinama apie 30 proc. Klausiant, ar tokia gamyba gali sudaryti sąlygas „greičiau atiduoti skolas „Belor“, faktai kalba patys už save – „Belor“ kol kas nėra pervesta nė cento iš išieškomos sumos.

– "UHB Agro" advokatai informavo, kad "Belor" vadovės I.Kunigiškienės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Prašau pateikti savo poziciją šiuo klausimu.

– "Belor" nėra taip gerai informuoti apie vykstančius tyrimus kaip "UHB Agro" advokatai. Santykiai tarp "Belor" ir "UHB Agro" yra išskirtinai civiliniai, kuriuos nagrinėja teismai. "UHB Agro" advokatų pateikiamą informaciją apie byla ir jos buvimą vertinu kaip spaudimą bendrovei "Belor". Pastaruoju metu mes tik ir girdime iš "UHB Agro" advokatų įvairius gąsdinimus, tačiau keistas jausmas, kai pradeda gąsdinti advokatai, kurių darbas ginti, o tikriausiai to darbo rezultatais negali pasigirti. Labai norėčiau, kad dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo šiame ginče pasidomėtų specialiosios tarnybos. Tai būtų labai geras pavyzdys, kaip pas mus Lietuvoje vis dar užsakomos bylos.