ŠIMTUKININKAS J. PETRAUSKAS: EGZAMINAI NĖRA ŽMOGAUS GERUMO ĮVERTINIMAS

Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUC) abiturientas Justas Petrauskas rugsėjo 1-ąją pasitiks gimtajame Kaune, o spalį vyks į Oksfordą. Šešis egzaminus laikęs ir įvertintas penkiais šimtukais (už chemiją gavo 99 balus) vaikinas Jungtinėje Karalystėje studijuos politikos ir ekonomikos mokslus.

Negalėjo apsispręsti

Paklaustas, kodėl rinkosi net šešis egzaminus, Justas atvirauja, kad iki paskutinės minutės dvejojo dėl savo pasirinkimo.

"Kadangi Lietuvoje egzaminus reikia pasirinkti gana anksti, tuo metu dar nebuvau tvirtai apsisprendęs. Rinkausi daugiau ir įvairių sričių egzaminų, kad vėliau galėčiau stoti tiek į socialinius, tiek ir į gamtos mokslus", – paaiškina vaikinas.

Šiuo metu jis taip pat nėra 100 proc. tikras dėl savo sprendimo. "Žinojimas ir tikrumas ateina studijuojant. Ką gali suprasti nieko nebandęs?!" – svarsto Oksfordo universiteto pirmakursis.

O ką jis mano apie jaunus žmones, kurie po abitūros egzaminų niekur nesiruošia stoti, nes nori pakeliauti po pasaulį – padirbėti, pasavanoriauti, patirti savirealizacijos džiaugsmą? Buvęs KTUG gimnazistas prisipažįsta, kad tokios svajonės – ne jam. Pažįsta ne vieną žmogų, kuris ruošiasi tai daryti, bet pats sako, kad pasirinkęs tokį sprendimą nesijaustų gerai.

"Turbūt per daug galvočiau ir graužčiausi, kad galėjau pasielgti kitaip. Kaltinčiau save, kad neišnaudojau man duotų metų", – sako vaikinas.

Kai galimybės leidžia, Justas su tėvais keliauja, bet mato didžiulį skirtumą tarp neilgų atostoginių kelionių ir vieno žmogaus savarankiško keliavimo po pasaulį.

Gaus valstybinę stipendiją

Daug jaunų žmonių, išvykusių studijuoti užsienin, žada grįžti į Lietuvą su vertingomis žiniomis. Deja, neretai galutinį jų apsisprendimą nulemia ne jaunatviški idealistiniai, bet egoistiškai materialiniai interesai.

Justo atvejis kitoks: baigęs mokslus Oksforde, jis yra įsipareigojęs grįžti į Lietuvą, nes visus studijų metus gaus valstybės skiriamą stipendiją. Viena iš sąlygų – baigus mokslus tam tikrą laiką dirbti tėvynėje.

"Mano galva, tai labai protingas mūsų valstybės bandymas ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais veiksmais pritraukti jaunų žmonių atgal į Lietuvą", – aiškina kaunietis.

Valstybė jam garantuoja pastovaus dydžio stipendiją – telieka pasirūpinti pragyvenimu, o universitetas suteikia gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Rinkosi studijas, o ne šalį

Neseniai vienas jaunas žmogus, baigęs mokslus Jungtinėje Karalystėje, išsakė požiūrį, kad Lietuvoje po aukštojo mokslo studijų gali gyventi tik niekada iš jos kojos nekėlęs žmogus.

Paklaustas, ką manytų šiuo klausimu, Justas nepasimeta: "Keista, kad kažkas subjektyviai leidžia sau nuspręsti, kur kitiems turi būti geriausia gyventi. Manau, kad daugeliui jaunų žmonių užsienyje tikrai yra lengviau gyventi nei namuose (ten būdami jie nesusiję su tam tikromis pareigomis ir ryšiais, kultūriniu-tautiniu kontekstu), kita vertus, pažįstu nemažai žmonių, kuriuos buvimas Lietuvoje tenkina ir kurie čia yra laimingi", – svarsto Justas, studijoms rinkęsis ne šalį, bet norimus mokslus (dvejojo tarp biochemijos ir politikos su ekonomika).

Todėl jo sąraše buvo ne tik užsienio, bet ir Lietuvos universitetai, turintys stiprias minėtų studijų programas. Tėvai į sūnaus pasirinkimą nesikišo – tik bandė suprasti priežastis (o kartu padėti susiprasti pačiam Justui), kodėl jis renkasi politikos ir ekonomikos mokslus Oksfordo universitete.

Teko mokytis, ko reikia egzaminams

Kadangi gerai mokėsi nuo pat mažumės, dvyliktoje klasėje Justui korepetitorių neprireikė. "Užteko to, ką mokytojai išdėstydavo mokykloje, ir savarankiško darbo", – atvirauja jis, labiausiai nerimavęs dėl istorijos egzamino, kurį sunkiau objektyviai įvertinti nei matematiką ar chemiją.

Tai labai protingas mūsų valstybės bandymas ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais veiksmais pritraukti jaunų žmonių atgal į Lietuvą.

Prisipažįsta tarp mokymosi pajutęs skirtumą tik dvyliktos klasės antroje pusėje. "Iki tol mokiausi tai, kas man buvo įdomu. Po Naujųjų teko mokytis tai, ko reikia egzaminams, – juokiasi pašnekovas. – Labiausiai tai pasijautė lietuvių kalbos ir literatūros pamokose: visą laiką prieš tai skaičiau knygas, kurios buvo įdomios man, o paskutinį pusmetį teko skaityti tai, ko reikėjo egzaminams.…"

Anot Justo, jauni žmonės mėgsta skaityti knygas. Negalima suabsoliutinti, kad šiuolaikinis jaunimas tik lindi internete, socialiniuose tinkluose. "Skaitančių knygas galime rasti tiek tarp 50-mečių, tiek ir tarp 20-mečių, – replikuoja jis. – Taip pat ir neskaitančių."

J.Petrauską domina įvairių žanrų literatūra. Vis dėlto anglų, amerikiečių grožinės literatūros kūriniai jam kelia didesnį žavesį nei kitų tautų autorių kūryba. Dažnai atsitinka ir taip, kad Justą sudominusios knygos vertimo dar nėra – tuomet tenka ją skaityti anglų kalba. Neblogai sako mokantis ir prancūzų, tačiau knygų šia kalba skaityti nesiryžtų.

Tikisi ir toliau sportuoti

Paklaustas, kiek valandų per dieną paskutinį pusmetį skyrė pasiruošti egzaminams, vaikinas susimąsto. "Matote, kai mokslai vyksta per nuotolį ir tu iš esmės sėdi namuose – sunku paskaičiuoti. Labai daug – tikrai ne", – tikina jis, iki karantino lankęs plaukimo treniruotes.

Nors nevadino šio sporto savo gyvenimo tikslu, bet treniruodavosi profesionaliai, dalyvaudavo varžybose, kuriose neblogai sekėsi. Prasidėjus karantinui, treniruotės nutrūko, o po Naujųjų metų reikėjo daugiau dėmesio skirti pasiruošimui egzaminams. Oksfordo universiteto pirmakursis tikisi, kad nuvykęs studijuoti irgi sportuos (gal net tą patį plaukimą), tai padės atsipalaiduoti, palaikyti puikią fizinę ir psichologinę sveikatą.

Ėmus diskutuoti apie tai, kad dauguma šiuolaikinio jaunimo gyvena naktimis, Justas neprieštarauja, bet vadina save reta išimtimi. Nemažai jo draugų iš tiesų aktyviai gyvena ir naktimis. "Deja, o gal, laimei, aš šiai žmonių kategorijai nepriklausau. Taip gyventi turbūt negalėčiau fiziologiškai", – prisipažįsta jis.

Repliką, kiek laiko ištvertų be telefono ir socialinių tinklų, atremia su šypsena, sakydamas, kad prie visko galima priprasti. Šios vasaros vienas iš planų buvo išsilaikyti vairavimo egzaminus ir galų gale gauti vairuotojo pažymėjimą.

Galimybės: Justas mano, kad šiuolaikiniam jaunimui visi keliai atviri, jei tik yra motyvacijos ir noro kažką nuveikti.

Rezultatų siūlo nesureikšminti

Justas pasakoja, kad į tą patį Oksfordo universitetą, tik į kitą studijų programą, įstojo dar vienas Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas iš paralelinės klasės. Dviese studijuoti, sako, bus lengviau.

Jis džiaugiasi pagaliau perėjęs privalomąją pasiruošimo abitūros egzaminams mėsmalę ir noriai dalijasi patarimais, kurie galėtų praversti dvyliktokams.

"Mano galva, svarbiausia per daug viso to nesureikšminti. Reikia suprasti, kad egzaminai – ne pats didžiausias tavo gyvenimo iššūkis. Tai nėra kažkoks žmogaus gerumo ar blogumo įvertinimas. Tai tik standartizuotas būdas su mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis patikrinti, ką žmonės veikė mokykloje visus tuos dvylika metų", – juokiasi abiturientas ir siūlo į egzaminus žiūrėti paprasčiau.

Vaikinas ragina nepasiduoti mokytojų ar tėvų gąsdinimui, spaudimui, nes dirbtinai sukeltas stresas dėl egzaminų nei geresnių rezultatų, nei gyvenimo kokybės neduoda.

"Reikia realiai įsivertinti jėgas ir nevarginti savęs perkrautu darbų tvarkaraščiu. Todėl į egzaminus žiūrėkite kaip į dalyką, kurį vis tiek dažniausiai visi pereina", – dalijasi mintimis šimtukininkas, įsitikinęs, kad kiekvienas turi rasti savo receptą, kaip geriausia rezultatyviai mokytis.

Pačiam Justui labiausiai padėjo informacijos susisteminimas. "Viena yra tiesiog perskaityti. Visai kas kita – perskaityti ir pabandyti pačiam performuluoti suprastą informaciją. Taip labiau įsimeni. Bet žmonės yra labai skirtingi, todėl kiekvienas turi rasti, kas jam geriausia", – linki kaunietis.

Sėkmės faktorius

Ar nebuvo liūdna, kad iki gražaus šešių šimtukų derinio pritrūko vieno vienintelio balo iš chemijos? Justui atrodo, kad mes neturėtume per daug akcentuoti tų šimtukų. 95 ar 100 taškų – tai vis tas pats geras įvertinimas.

Pasak jo, egzaminų rezultatus nemaža dalimi lemia ir sėkmės faktorius. Juos laiko labai daug protingų jaunų žmonių, deja, ne visiems pasiseka.

"Man atrodo, kad sėkmės dalis per egzaminus yra labai didelė. Aišku, nuoseklus mokymasis irgi padaro savo", – įsitikinęs J.Petrauskas.

Buvęs KTUG gimnazistas neįsivaizduoja, ką pagal savo pasirinktas studijas veiks ateityje. "Kol kas neturi detalaus plano. Norėčiau dirbti srityje, kuri man yra įdomi, – su idėjomis, tekstais (savo ar kitų žmonių). Pagyvensim – pamatysim..." – atsisveikina Justas, visiems moksleiviams ir mokytojams linkintis sėkmingų mokslo metų.