Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką? | kl.lt

SU KAUNO POLITIKU SIEJAMA ĮMONĖ TERŠIA APLINKĄ?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Ežerėlio gyventojai kenčia smarvę, sklindančią nuo durpynų sausinimo kanalų. Jie įsitikinę, kad aplinką teršia bendrovė, kurios akcininkas – vienas Kauno miesto vadų Vilius Šiliauskas.

Tonos teršalų

"Kauno dienai" būrys Ežerėlio gyventojų pasakojo, kad jau bemaž penkerius metus per lietaus nuotekų sistemas į aplinką išpilamos tonos teršalų, sutekančių į durpynų sausinimo kanalus.

Dėl to iš durpyno jau išnyko bebrai. Neramu ir dėl geriamojo vandens, nes Ežerėlio gręžinys visai netoli durpyno, tad cheminiai teršalai per gruntinius vandenis esą gali pasiekti ir jį.

Ežerėlio bendruomenė įsitikinusi, kad durpyno melioracijos kanalus teršia čia veikianti kiaušinių dėklų gamykla "Vinapack".

"Jie visas gamybos nuotekas yra sujungę su lietaus surinkimo sistema. Įmonė nieko neišvalo ir visas gamyboje naudotas medžiagas išleidžia lauk. Štai pažiūrėkite, juk nelyja, o lietaus surinkimo šulinyje vanduo gausiai bėga. Tai kaip taip gali būti?" – atidengęs šulinį rodė Ežerėlyje gyvenantis Rokas.

Priėję prie durpyno sausinimo kanalų, pamatėme jame tyvuliuojantį žalsvo ir melsvo atspalvių vandenį. Nuo jo sklido ir nemalonus, aitrokas kvapas. Vietiniai aiškino, kad būtent pro šulinį viskas suteka į kanalą, iš jo dar į vieną upelį, kuris veda į Nemuną.

"Durpynas suskirstytas tokiais griovių kvadratais, tad visas juose esantis vanduo jau daug metų būtent taip ir atrodo. Priklausomai nuo to, kaip seniai buvo išleistos medžiagos, keičiasi ir vandens spalva. Ji būna visokia – ir elektrinė, pilkšva, melsva arba kakavinė. Būna, kad jie skaidriu vandeniu praskiedžia, tai kanalai šiek tiek pašviesėja.

Kadangi V.Šiliauskas ir jo brolis yra pirmieji akcininkai, gal jie padeda viską sutvarkyti. Visas miestelis apie tai kalba.

Aš čia užaugęs, visada čia būdavo pilna bebrų. Dabar, kai toks chemikalais užterštas vanduo, čia jų neliko nė kvapo. Nesimato, kad būtų naujai graužti medžiai. Čia yra toks Ežerėlio pramoninis rajonas ir į šulinį sujungta nemažai įmonių lietaus nuotekų sistemų, bet kai tik čia atsikėlė "Vinapack", taip ir prasidėjo taršos bėdos. Tai įmonei, ko gero, labiau apsimoka viską lauk išleisti, nei išvalyti", – apmaudo neslėpė Ežerėlio apylinkes aprodęs vyras.

Kiti gyventojai taip pat netvėrė pykčiu dėl nuolat teršiamų kanalų ir vardijo, kaip vyksta gamybos procesas bei ką apie nuotekų išleidimą kalba pačios "Vinapack" darbuotojai.

"Žinome, kaip gaminama celiuliozė, yra naudojamos įvairios priemaišos, klijai, balinimui – chloras, įvairios rūgštys. Pati esu pakavimo technologė, tad puikiai žinau, kokia sudėtis būna. Jei pas juos būna koks gedimas ir jie sugeba 24 tonas išleisti viso to gamybai paruošto produkto, tai pagalvokite, kaip užteršė gruntinius vandenis ir pelkę", – savo poziciją išdėstė Oksana.

Ji pridūrė, kad gyventojas yra pastebėjęs dar vieną akibrokštą. Esą jie matė, kaip į "Vinapack" buvo atvažiavusi nuotekų išsiurbimo mašina, tačiau cheminėmis medžiagomis užteršto vandens perdirbti neišvežė.

"Važiuodami palei griovius link durpyno pabaigos, matėme, kad yra žarnos žymių, kur buvo viskas išpilta vėl į tą patį kanalą. Tai buvo ta pati tarša, tik ne per šulinį", – teigė moteris.

Nemalonūs kvapai

Gyventojai tikino, kad grioviuose nuolat telkšantis užterštas vanduo skleidžia nemalonius kvapus. Kartais jie būna tokie intensyvūs, kad dalis Ežerėlio gyventojų negali atsidaryti langų.

"Čia nuolat būna smarvė. Dažnai nuotekas išleidžia naktį arba paryčiais, tai tada ypač viskas dvokia", – sakė Rokas.

"Jei dar vėjas nuo durpyno, iš viso neįmanoma gyventi. Vargstam su tokiais kvapais", – pridūrė pro šalį einanti moteris.

Dar vienas vyras tikino, kad dažniausiai cheminės medžiagos lietaus nuotekų sistema leidžiamos prieš savaitgalį, vakare. Tada visą naktį gyvenvietėje laikosi nemalonus kvapas.

"Kai pila, tai visa masė karšta būna, tada ypač garuoja ir jaučiasi kvapas. Ryte į darbus važiuojame ir jaučiasi, kad buvo pilta, langų tikrai neįmanoma atsidaryti", – tikino jis.

Institucijos nepadeda

Kauno rajono gyventojai tikino, kad apie vandens taršą ne kartą buvo pranešę įvairioms institucijoms, tačiau pagalbos nesulaukė. Žmonės svarstė, galbūt išvengti baudų padeda bendrovės "Vinapack" akcininkų ryšiai.

"Žino šią problemą ir rajono savivaldybė, ir seniūnija. Ne kartą pranešta aplinkosaugininkams, tačiau jie atvažiuodavo ir nieko nerasdavo. Neaišku, iš kur ėmė mėginius, gal tiesiai iš čiaupo, o ne iš griovio. Gal visi apkaišioti, už tai ir nieko nedaro", – institucijų abejingumu stebėjosi Rokas.

"112 telefonu apie problemą, ko gero, jau yra pranešę visi gyventojai. Skambiname čia, nes tai vienintelė vieta, kur pranešimas nebus panaikintas. Nes kiek skambinome aplinkosaugininkams, gaudavome atsakymus, kad vanduo švarus ir niekas nieko neteršia. 2017 m. mums nurodė, kad niekas į tą miškelį teršalų nebeleis, bet situacija nepasikeitė. Visi skundai kažkur numarinami.  Kadangi V.Šiliauskas ir jo brolis yra pirmieji akcininkai, gal jie padeda viską sutvarkyti. Visas miestelis apie tai kalba", – dėstė kita Ežerėlio gyventoja Oksana.

V.Šiliauskas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius. Neseniai dėl šio posto jis atsisakė Kauno miesto tarybos nario mandato

Vilius Šiliauskas

Gyventojai pasakojo, kad šioje gamykloje dirba ir vietiniai. Jie nenori prisistatyti, tačiau ne kartą bendruomenei atskleidė, kas vyksta "Vinapack" gamykloje. Anot gyventojų, darbuotojai patys buvo informavę, kad prieš maždaug pusmetį gamykloje įvyko avarija – į nuotekų sistemą buvo išleistas penkių baseinų turinys. Darbuotojai žino ir tai, kada į bendrovę atvyks specialistai.

"Patys darbuotojai socialiniuose tinkluose rašo, kad būna iš anksto pranešama, kada bus patikrinimas. Taip nebūna, kad gyventojai penkerius metus skųstųsi, tačiau niekas nieko nerastų", – emocijų neslėpė prie gyventojų diskusijos prisijungusi moteris.

Bendrovė jau bausta

Gyventojai su "Kauno diena" pasidalijo aplinkosaugininkų jiems siųstais atsakymais. Štai 2016 m. nurodyta, kad buvo paimtas mėginys ir nenustatyta išvalytų nuotekų didžiausių leistinų koncentracijų viršijimų, tad laikoma, kad pranešimas nepasitvirtino.

Tame pačiame rašte pažymėta, kad 2013 m. "Vinapack" paklojo nuotekų tinklus, kuriuos prijungė prie "Kauno energijos" lietaus nuotekų tinklų. Šiais tinklais į aplinką išleidžiamos nuotekos, kurios prieš tai išvalomos buitinių nuotekų valymo įrenginyje. Aplinkosaugininkai nurodė, kad į aplinką patenka jau valytos tik buitinės, o ne gamybos nuotekos.

Tačiau aplinkos apsaugos specialistai pažymėjo, kad bendrovės "Vinapack" direktorius 2015 m. birželio 26 d. buvo baustas dėl taršos. Tąkart skirta administracinė 173 eurų bauda ir reikėjo atlyginti 200 eurų gamtai padarytą žalą.

Dar viename Kauno aplinkos apsaugos departamento (AAD) atsakyme nurodoma, kad 2016 m. lapkritį vėl buvo viršyti išleidžiamų nuotekų normatyvai, tad vėl skirta bauda ir paskaičiuota žala gamtai.

Gamybos nuotekos neišpilamos?

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip gyventojų skundus vertina "Vinapack" savininkai ir vadovai.

Registrų centro duomenimis, V.Šiliauskas vieninteliu minėtos įmonės akcininku buvo iki 2016 m. vasario 26 d. Nuo to laiko V.Šiliauskas, kartu su dar dviem akcininkais, turi po trečdalį bendrovės akcijų.

"Kauno diena" paprašė V.Šiliausko pakomentuoti susidariusią situaciją ir Ežerėlio gyventojų skundus.

"Į aplinką išleidžiama tai, kas jau buvo išvalyta valymo įrenginiuose. Yra pastatyti buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir tada išleidžiamos nuotekos, o kadangi į tą nuotekų sistemą yra prijungta daug vartotojų tinklų, tai turėtų žiūrėti, kokios nuotekos iš kokios įmonės išbėga. Tikrai negali būti išleidžiamos gamyboje naudojamos nuotekos", – dėstė V.Šiliauskas.

"Jei tiek laiko, kaip sako gyventojai, būtų išleidžiama, tai kur tada yra aplinkos apsauga? Čia gal yra koks nesusipratimas, nes tikrai negali taip būti. Kadangi dalis darbuotojų yra vietiniai, bet yra atvejų, kai jie atėjo į darbą neblaivūs ir buvo atleisti, tai dabar iš pykčio tokius dalykus sako. Tie gyventojai, kurie taip sako, turėtų viską argumentuotai sakyti, pateikti dokumentus, medžiagą. Be to, yra institucijos, kurios spręstų tokį klausimą", – tęsė jis.

Mato problemą kitur

Vėliau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius patikslino, kad gamykla turi savo valymo įrenginius, kuriuose išvalomas gamyboje naudojamas vanduo, tačiau jis tikino, jog niekaip nepavyksta sutarti su "Giraitės vandenimis", kad bendrovė būtų prijungta prie centralizuotų buitinių nuotekų valymo tinklų.

Apie visas gamybines smulkmenas V.Šiliauskas paprašė toliau kalbėtis su "Vinapack" direktoriumi Mindaugu Jukna.

Jis "Kauno dienai" aiškino, kad gamybos proceso metu vykdomas uždaras apyvartinio vandens ciklas. Jį išvalius, jis toliau naudojamas gamybos procese, esant poreikiui, papildoma šviežio vandens.

"Po išvalymo kietos medžiagos (plaušo likučiai) paduodamos į gamybos procesą kaip žaliava. Kartais gamybos procese iškyla poreikis išvalyti talpyklas. Tam naudojamas papildomas rezervuaras, iš kurio sukaupta masė išvežama į nuotekų valymo arba dumblo džiovinimo įmones", – tikino vadovas.

Visada čia būdavo pilna bebrų. Dabar, kai toks chemikalais užterštas vanduo, čia jų neliko nė kvapo.

Jis neslėpė, kad gamykloje buvo kilę avarijų, po kurių į aplinką galėjo patekti ne iki galo išvalytos nuotekos.

"Ši situacija susiklostė dėl piktybiško Kauno rajono savivaldybės įmonės "Giraitės vandenys" vengimo mus prijungti prie rajonui priklausančios nuotekų valymo sistemos. O vadinamosios avarijos galėjo įvykti dėl darbuotojų aplaidumo, kai baseinas persipildė vandens ir pateko į lietaus kanalizaciją, o per ją – melioracijos griovį. Avarijos metu į aplinką galėjo patekti apyvartinis vanduo su popieriaus plaušo likučiais.

Siekdami apsisaugoti nuo panašių incidentų, praeitą mėnesį įsigijome papildomą rezervinę talpyklą, kurioje avarijos atveju galėtume kaupti apyvartinį vandenį, kurį vėliau išvežtume į nuotekų valymo įrenginius", – dėstė M.Jukna.

Anot jo, po įvykusios avarijos bendrovė vykdo durpyno sausinimo griovio vandens išvežimo darbus. Svarstoma galimybė vėliau išvežti ir susiformavusį dumblą.

"Visiškai suprantame Ežerėlio bendruomenės nepasitenkinimą. Tačiau norime pabrėžti, kad avarijos metu aplinką pasiekusi medžiaga (popieriaus plaušas) yra organinės kilmės. Minėtą melioracijos griovį šiuo metu tvarkome. Darbai turėtų būti užbaigti artimiausiu metu", – kalbėjo bendrovės vadovas.

Rajono įmonės pozicija

Dienraščiui komentarą apie bendrovės "Vinapack" nuotekas pateikė ir Kauno rajono savivaldybės įmonės "Giraitės vandenys" vadovas Gitis Urbelis.

Anot jo, prie bendrų komunalinių nuotekų valymo sistemos minėtos įmonės prijungti negalima, nes jų išleidžiamos nuotekos yra per daug užterštos ir gadintų "Giraitės vandenų" įrenginius.

"Šią problemą vertiname neigiamai. Turime informacijos, kad įmonė nuotekų išleidimo sistemą sujungė ne su lietaus nuotekų tinklais, bet su AB "Kauno energija" išleistuvu, kuris nuvestas į miško teritoriją. Šie tinklai yra minimų įmonių teritorijoje, tarnauja tik jų reikmėms ir yra tvarkomi jų pačių.

Bendrovė "Vinapack" nuotekas tvarko individualiais nuotekų valymo įrenginiais ir pati atsako už jų išvalymą bei atitikimą teisės aktams. Į centrinius Ežerėlio nuotekų valymo įrenginius šios nuotekos nepatenka, sąskaitos už nuotekų tvarkymą nėra išrašomos. Dėl šio atvejo Kauno aplinkos apsaugos inspekcija atlieka tyrimą. Sulaukę oficialių tyrimų rezultatų galėsime priimti atitinkamus sprendimus", – komentavo G.Urbelis.

Jis ramino gyventojus dėl geriamojo vandens kokybės, mat tyrimai atliekami nuolat ir nenustatyta, kad geriamasis vanduo būtų užterštas.


Aplinkos apsaugos departamento komentaras

Situacija yra žinoma. Paskutinis pranešimas dėl melioracijos griovyje esančių nuotekų gautas šių metų balandžio 9 d.

Balandžio 15 d. buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti iš UAB "Vinapack" teritorijos į gamtinę aplinką, tai yra į melioracijos griovį, patekusias nevalytas gamybines nuotekas. Šiuos reikalavimus įmonė privalo įvykdyti iki šių metų birželio 4 d. Įmonės atsakingam darbuotojui balandžio 15 d. surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Šiuo metu yra skaičiuojama aplinkai padaryta žala ir bus surašytas protokolas juridiniam asmeniui.

Pastarieji nuotekų mėginiai tyrimams buvo paimti 2019 m. balandžio 10 d. Tyrimų protokoluose fiksuoti ribinių verčių viršijimai, todėl įmonės atsakingam darbuotojui, kaip minėta, surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir bus skaičiuojama aplinkai padaryta žala, surašytas protokolas juridiniam asmeniui.

Iš įmonės nuo 2018 m. pradžios iki šios dienos jau pareikalauta atlyginti apie 1,8 tūkst. eurų siekiančią sumą už gamtai padarytą žalą. Žala gamtai dėl pastarojo atvejo dar skaičiuojama.

Vienareikšmiškai tokią situaciją vertiname neigiamai. Įmonei yra išduotas taršos leidimas, kuriame nenumatytas gamybinių nuotekų išleidimas į aplinką. Įmonės vadovo teigimu, į lietaus vandens surinkimo sistemas gamybinės nuotekos patekti gali tik avarijų metu.

Toliau aplinkosaugininkai kontroliuos privalomojo nurodymo įvykdymą. Taip pat bus teikiamas pasiūlymas Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos peržiūrėti ir koreguoti UAB "Vinapack" taršos leidimą, kadangi įmonės turimame taršos leidime nenumatytas gamybinių nuotekų išleidimas į aplinką.

GALERIJA

  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Spalvos: durpyno sausinimo kanalų vanduo būna melsvas, kakavinis, pilkšvas.
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
  • Su Kauno politiku siejama įmonė teršia aplinką?
Rašyti komentarą
Komentarai (50)

Kęstas

Lietuvos dyzeliai mus naikina trimis būdais. "Šių metų pradžioje Vokietijos nacionalinė mokslų akademija attskleidė tiesą. Dyzelių skleidžiami azoto oksidai (NOx), ypač azoto dioksidas, padidina kvėpavimo takų ligų, pvz., astmos, skaičių gyventojų tarpe, taip pat prisideda prie smulkių dalelių susidarymo. Šios kietosios dalelės prisideda prie ankstyvos mirties, padidindamos kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat plaučių vėžio riziką." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

jo,

Kū...vos tvarkosi.

Kęstas

Šaunūs Lietuvos vyrai: "Net 17 proc Šveicarijos jaunų vyrų kenčia dėl prastos spermos kokybės (mažiau nei 15 milijonų spermatozoidų viename mililitre ejakulato, t. y. žemiau PSO standarto), todėl greičiausiai susidurs su sunkumais turėti vaikų - parodė tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Andrology“. Europoje vidutinis skaičius svyruoja nuo 41 iki 67 mln. spermatozoidų viename mililitre ejakulato. Ankstesni tyrimai parodė, kad Danijoje, Norvegijoje ir Vokietijoje spermos kokybė yra labai prasta. Atrodo, kad geriausią spermos kokybę turi vyrai iš Lietuvos, Estijos ir Ispanijos, nors sunku atlikti tiesioginius palyginimus, nes tyrimo metodai skirtingose šalyse skiriasi." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS