SUKRITIKUOTUS GĖLYNUS PROJEKTAVĘS ARCHITEKTAS: VISKAS SU JAIS GERAI

Prie Kauno miesto savivaldybės atsiradęs rombų formos gėlynas praėjusią savaitę sulaukė aštrių kauniečių pasisakymų. Labiausiai gyventojams neįtiko naujovės išorė – rūdinto metalo kraštai. Tačiau, regis, į kauniečių kritiką sureaguoti neketinama.

Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius architektas Šarūnas Kiaunė nedaugžodžiaudamas patikino – rombų formose sužydėsiančio gėlyno išorinis vaizdas išliks nepakitęs, nebent jo išvaizdą natūraliai pakoreguos laikas.

„Jei per kelerius metus rūdinto metalo spalvos gėlyno rombų paviršius savaime surūdys, jis taps tamsus kaip paminklas Romui Kalantai. Viskas su jais gerai“, – lakoniškai tarstelėjo jis.

Kaip tikino pašnekovas, rombų formos yra pagamintos iš tvirtos ilgaamžės medžiagos, kuri turėtų tarnauti miestui bent šimtmetį. Artimiausiu metu čia bus supiltos žemės ir suformuoti gėlynai. Išgirdęs kauniečių nuogąstavimus, jog dėl rūdintu metalu apkaustytų gėlyno kraštų gėlės galimai ims vysti nuo didelės kaitros, įkaitinusios paviršių, Š. Kiaunė tikino, kad nerimauti neverta.

„Gėlynai sukeps tik tuo atveju, jei jų nelaistys. Rūdintas metalas užima tik nedidelę jų dalį – kraštus, o gėlynai, juk dideli“, – akcentavo Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto autorius.

Kauno valdžios atstovai, paprašyti įvertinti prie savivaldybės atsiradusią naujovę, nuo ilgų komentarų taip pat susilaikė. Pasak jų, objektas – nebaigtas, todėl vertinti dar anksti.

„Galutinį vaizdą pamatysime tuomet, kai bus pasėta veja bei pasodintos gėlės. Tada galėsime vertinti, o kol kas idėjos įgyvendinimas – nebaigtas“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Primename, jog praėjusią savaitę socialiniame tinkle pasirodžius nuotraukai, kurioje užfiksuoti rūdinto metalo rombai – būsimas gėlynas, tarp kauniečių kilo diskusija, paskirsčiusi gyventojų nuomones į dvi atskiras stovyklas.

Kai vieni plūdosi bjaurėdamiesi matomu vaizdu ir akcentavo būsimą žalą augalams, o gėlynus prilygino Petrašiūnų kolumbariumui, kiti įžvelgė meniškąją objekto pusę ir ragino pasidžiaugti užuot be reikalo burnojus.