SUNERIMO DĖL DRAUSTINIO: AR TAIP SAUGOMI NYKSTANTYS PAUKŠČIAI IR RETI AUGALAI?

„Įdomu, kodėl Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje pjaunamos pievos yra tiesiog nuskutamos iki žemės. Skaičiau, kad čia bus saugomos augalų, įrašytų į raudonąją knygą, rūšys ir kad tai mėgstama nykstančių paukščių vieta. Ar šitaip jos saugomos? Ar tokiose pievose gyvena paukščiai?“ – klausė skaitytoja.

Moteris į portalo kauno.diena.lt redakciją atsiuntė užfiksuotus ją papiktinusius vaizdus ir teigė, kad veikiausiai pievos plotų, kurie dar nėra nupjauti, laukia toks pats likimas.  „Kaip suprantu, tie dar nenuskusti plotai tuoj irgi bus nupjauti – kaip ir pernai bei užpernai“, – teigė skaitytoja.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad 2017 metais buvo atliktas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio gamtinių buveinių ir ekosistemų būklės įvertinimas.

„Deja, būklė buvo įvertinta kaip nepatenkinama – rasta invazinių augalų rūšių, tokių kaip uosialapiai klevai, raukšlėtalapis erškėtis, tankiažiedės rūgštynės, dygliavaisis virkštenis. Taip pat pastebėtas sparčiai plintantis svetimžemis dygliuotasis šaltalankis. Atvirosios buveinės (tokios, kaip mezofitų ir stepinės pievos, smiltpievės, aukštieji eutrofiniai žolynai) yra vienos iš vertingiausių buveinių biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio požiūriu. Jų būklė teritorijoje menko dėl mažo naudojimo arba visiško nenaudojimo, žolė nebuvo pjaunama, neganomi gyvuliai. Siekiant atkurti degradavusių pievų ir žolynų buveines, buvo vykdomos gamtotvarkos priemonės. Pagrindinės tokių pievų atkūrimo sąlygos – krūmų kirtimas ir šalinimas iš pievų, bei šienavimas“, – teigė R. Savickienė.

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius, pamatęs skaitytojos siųstas nuotraukas, pasidalijo savo įžvalgomis. Tiesa, jos nėra džiuginančios.

Kažkas, matyt, pamiršo, jog tai yra draustinis, gamtinė teritorija ir „tvarkymas“ joje negali būti tapatinamas su stadiono ar miesto lankomos vietos tvarkymu.

„Jau anksčiau miesto savivaldybės politikai kalbėjo apie pievų tvarkymą, bet kažkas, matyt, pamiršo, jog tai yra draustinis, gamtinė teritorija ir „tvarkymas“ joje negali būti tapatinamas su stadiono ar miesto lankomos vietos tvarkymu. Gamtoje gegužė, birželis ir taip iki pat liepos pabaigos yra pats svarbiausias aktyvumo metas, kai žmogaus trikdymo ir jokių darbų tiesiog negali būti. Nušienauta pieva gamtai yra negyva: tuo labiau, jei šienaujama ne dalgiu, bet motorinėmis priemonėmis, kurios visus vabzdžius paprasčiausiai sumala.  Tai – pats brutaliausias gyvybės naikinimo būdas. Panašiai yra ir su augalais, kurie čia turėjo žydėti, užmegzti vaisius, subrandinti sėklas – jų neliko, šis sezonas jiems prarastas. Negalėčiau atsakyti, ką tokiais veiksmais norėta laimėti, tačiau jų draustinio gamtinės aplinkos priežiūra pavadinti negalima“, – sakė S. Paltanavičius.

Anot jo, tada, kai bus pažymėti lankytojų takai, žolė prie pat jų galės būti šienaujama dalgiu – tai yra pats ekologiškiausias būdas. „Tačiau iki tol dar reikia  patiems nuspręsti, ko norime – ar šienaujamos pievos, ar draustinio“, – pašnekovas atkreipė dėmesį, kad gamtinis draustinis turi puoselėti gamtos kompleksą, leisti jam vystytis natūraliai. 

Prie miesto, anot S. Paltanavičiaus, brangus kiekvienas gamtos kampelis. „Negalvokime, kad jis nėra brangus gyventojams. Todėl jie patys turėtų būti suinteresuoti jų apsauga, galbūt vietos bendruomenė pati imtųsi prižiūrėti aplinką ir sektų, kad panašių „darbų“ draustinyje nebūtų daroma“, – sakė gamtininkas.

Portalas dar 2016-ųjų liepą rašė, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio laukia permainos. Tuomet buvo teigiama, kad ši vieta sulauks tvarkdarių, tačiau išliks ramia oaze, kur bus galima pasigrožėti saugomais augalais ir gyvūnais.

Tuomet buvo skelbta, kad draustinio teritorijoje vyrauja įprasti, visur išplitę ir iš kitų kraštų atkeliavę augalai. Čia randama per 470 augalų rūšių. Upių slėnyje aptinkami šie augalai: tuščiaviduris rūtenis, pajūrinis liūnmeldis bei miškinė varnalėša. Jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Aplinkosaugininkai pastebėjo, jog šį draustinį yra pamėgę ir sparnuotieji žemės gyventojai. Didelę paukščių įvairovę lemia įvairi aplinka. Ornitologai yra suskaičiavę, kad Nemuno ir Nevėžio draustinyje glaudžiasi apie 90 paukščių rūšių – iš jų net 40 globaliai nykstančios, o keturios nyksta Lietuvos mastu. Todėl čia lankytojai gali pamatyti retuosius tukučius, raudonkojus tulikus, tulžius ar baltanugarius genius.