Išbandymas žiema
Mišrų ir dinamiškai veikiantį ūkį turintis patyręs ūkininkas Audrius Banionis dėl praėjusios žiemos išbandymų mato pranašumų.
„Žiema buvo neeilinė, panaši į išbandymą. Ji buvo kaip patikrinimas, ar savo darbus organizuoji teisinga linkme“, – situacijos ypatumą apibūdino A. Banionis.
Savo pasirengimą tokiems išbandymams ūkininkas vertina teigiamai.
„Kalbant apie trąšas, galiu pasakyti, kad planuodami darbus turime būti keliais žingsniais priekyje. Trąšų nupirkta. Kadangi turiu gyvulininkystės ūkį, esame sukaupę nemažai skysto mėšlo. Tad trąšų šiems metams turime pakankamai ir jų užteks dar ir kitų metų tam tikram laikotarpiui“, – neabejojo A. Banionis.
Turi palengvinimą
Patyrusiam ūkininkui daugiau nerimo kelia situacija dėl degalų.
„Kalbant apie degalus, galima sakyti, yra šiek tiek nejauku. Tačiau yra palengvinimas. Pernai ūkyje įdiegėme rapsų aliejaus spaudyklą. Dalį rapsų spaudžiame, filtruojame, dalį jo skiriame dyzelinui. Dyzelinui galima panaudoti savo gamybos rapsų aliejaus iki 10 proc. bendro degalų kiekio. Degalų kokybei tai visiškai nekenkia. Aliejus bus gera paspirtis, šiek tiek amortizuos išbandymus dėl brangstančių degalų“, – neabejojo ūkininkas.
Anot jo, paruošta amortizuojančių pagalvių ir galimiems energiniams nepatogumams.
„Turime beveik 600 kilovatvalandžių pajėgumo saulės elektrinę. Manau, tai bus didelė paspirtis, padedanti amortizuoti dideles kainas elektros biržoje. Planuojame statyti ir biodujų elektrinę, kurioje bus gaminama elektra iš srutų ir organinės žaliavos. Taigi stengiamės eiti koja koja su gyvenimu žinodami, kad iššūkių ateityje tikrai pasitaikys“, – tvirtino A. Banionis.
Laukas – stalas
Įvairios patirties sukaupęs A. Banionis pabrėžia, kad sudėtingais laikais ūkininkui labai svarbūs yra universalūs gebėjimai.
„Dažnai sakau, kad ūkininkas yra ne tik žemdirbys. Žemdirbys yra daugiau hobis, malonumas. Tačiau ūkininkas turi būti ir finansininkas, ir gamtosaugininkas, ir veterinaras. Turi susidaryti gyvenimo planelį, kad būtum ne našta aplinkiniams, bendruomenei, bet pats būtum parama kitiems sudėtingose situacijose“, – sakė A. Banionis.
Anot jo, darbymetis ūkininkui tęsiasi visus metus be pertraukų.
„Ypač mūsų ūkyje, kuriame vystoma gyvulininkystė, maisto produktų gamyba. Vaizdžiai tariant, dirbame nuo lauko iki stalo, nuo ryto iki nakties ir nuo nakties iki ryto“, – sakė ūkininkas.
Vitaminas pievoms
A. Banionio pastebėjimu, pavasaris yra malonumas žemdirbiui. „Tai laikas, kai išvažiuoji į laukus, pajunti žemės kvapą. Mūsų ūkio laukuose darbai vyksta nuo kovo 20 d. Džiugu matyti, kad pievos sustiprėjusios, gerai vystosi šaknynas. Pievos jau dabar labai gerai įsisavina azotą, organiką. Organinės srutos pievoms yra kaip vitaminas“, – pabrėžė A. Banionis.
Pasak ūkininko, būtų puiku, kad palytų, bet jei nepalis, ašarų nelies.
„Geriausia džiaugtis tuo, ką mums Dievulis duoda. Nelaukiame lietaus ir neliūdime, jei jo nėra, rikiuojame darbus ir dirbame. Nekritikuojame Dievulio, bet priimame jo palaimą. Atskiros mūsų komandos jau darbuojasi laukuose. Prasideda ir kiti darbai – judiname žemę, ruošiame ankstyviesiems kultūriniams augalams, beriame įvairios paskirties trąšas“, – pasakojo A. Banionis.
Žiema buvo neeilinė, panaši į išbandymą. Ji buvo kaip patikrinimas, ar savo darbus organizuoji teisinga linkme.
Nuteikia optimistiškai
Garliavos apylinkėse ūkininkaujančio Tomo Dirmeikio dėmesys dabar sutelktas prasidedantiems pavasario darbams. Iš sniego patalų išsivadavusių laukų būklė ūkininką nuteikia optimistiškai.
„Iš žieminių kultūrinių augalų turėjome žieminius rapsus ir kviečius, visi pasėliai peržiemojo neblogai, nebuvo didelio pašalo, pasėlius ir dirvožemį nuo šalčio apsaugojo storas sniego sluoksnis. Tirpstantis sniegas gražiai susigėrė į melioracijos sistemas. Dabar vyksta pirmasis pavasarinis tręšimas“, – pasakojo Garliavos apylinkėse ūkininkaujantis T. Dirmeikis.
Ūkininkas pabrėžė, kad intensyvūs darbai prasidėjo maždaug kovo viduryje. „Vyksta pavasarinis trąšų barstymas ant žieminių pasėlių žieminiams kviečiams ir žieminiams rapsams. Orai palankūs, viskas atliekama pagal įprastą orų ir darbų kalendorių. Aišku, iš didelio sniego sluoksnio tikėjomės daugiau drėgmės. Tačiau storesnė nei 20 cm sniego danga nelabai ką pakeitė. Laukai dabar atrodo gana sausi, ir jei kritulių nebus, tikėtina, susidursime su sausra“, – dalijosi pastebėjimais Garliavos apylinkėse ūkininkaujantis T. Dirmeikis.
Apsirūpino iš anksto
Abejonių kelia apsirūpinimo trąšomis perspektyvos. „Geopolitinė įtampa visame pasaulyje sukėlė sumaišties. Galime tik svarstyti ir spėlioti apie rizikas. Maitinti pasėlius būtina, nes kitaip nepasieksi jokio rezultato. Apie 80 proc. reikiamų trąšų buvome nusipirkę praėjusių metų rudenį, taigi šiek tiek pataikėme“, – pastebėjo T. Dirmeikis.
Ūkininkas sakė, kad dalis ūkininkų, spėdami, kad bus JAV ir Irano konfliktas, iš anksto nusipirko daugiau trąšų ir degalų. „Bandome laviruoti ir bandyti sumažinti kaštus. Su panašia situacija ūkininkai jau buvo susidūrę, kai prasidėjo Ukrainos ir Rusijos karas“, – paaiškino T. Dirmeikis.
Tarp uogų
Ežerėlio apylinkėse didelį šilauogių ir gervuogių ūkį turinti Gerda Abraitė – nuolat tarp uogų, bet gali būti, kad šiais metais uogų bus mažiau nei įprastai.
„Žiema mums buvo labai bloga: nušalo daug uogų. Ypač nukentėjo gervuogės, kiek mažiau – šilauogės. Žemiausia temperatūra žiemą pas mums buvo 34,5–35 °C šalčio. Žodžiu, nuostoliai dideli, reikės nupjauti daug šakų. Kiek procentų uogakrūmių nukentėjo, sudėtinga įvertinti, nes atskiri krūmai pažeisti nevienodai. Nukentėjo tam tikrų rūšių uogakrūmiai, kurie jautresni šalčiui. Bus geriau matyti, kai pradės brinkti pumpurai. Gervuogių pumpurai brinksta vėlokai, šilauogių – anksčiau. Būna, kad pumpuras, pažiūrėjus iš išorės, atrodo bunda ir yra gana sveikas, bet jis gali būti pažeistas ir iš vidaus – gali būti nušalusi piestelė. Toks pumpuras nebus apdulkintas ir nebus uogyčių“, – apie uogų puoselėjimo ypatybes pasakojo G. Abraitė.
Jauna ūkininkė patikino, kad per visą aštuonerių metų uogų ūkio tvarkymo laikotarpį tokios stiprios žalos dėl šalčių uogos dar nebuvo patyrusios.
Šiais metais Kauno rajono savivaldybė kartu su ūkininkais įgyvendina net trylika ES finansuojamų projektų, kurie reikšmingai prisidės prie melioracijos sistemų atnaujinimo.
Neketina skubėti
Pasiteiravus, ar tokios situacijos numuša ūpą, G. Abraitė sakė, kad daug kas priklauso nuo požiūrio. „Reikia nusiteikti, kad eini į žemės ūkį, ir suprasti, jog tai tokia veikla, kuri priklauso nuo gamtos. Aišku, yra priemonių, kaip apsisaugoti, bet nuo šalčio apsisaugoti sunkiau“, – apgailestavo pašnekovė.
Ji svarstė, kad naujų uogakrūmių sodinti galbūt neprireiks. „Visas krūmas paprastai nenušąla, reikės tiesiog genėti pažeistas šakas ir taip krūmas bus gaivinamas. Yra dar tam tikrų naudingų medžiagų, kurios sustiprina augalą, išjudina jį. Vis dėlto nereikia skubėti išjudinti augalą, nes dar bus šalnų ir per ankstyvas išjudinimas gali padaryti žalos, – paaiškino G. Abraitė.
Tenka samdyti
Nemenkame uogių ūkyje prireikia nemažai sezoninių darbuotojų. „Yra galimybė įsigyti kombainų, panašių į tuos, kokie naudojami serbentams skinti, bet mes kombainų neturime, nes kol kas nėra poreikio. Kol yra darbuotojų, bet kokiu atveju, sudėjus visus pliusus ir minusus, darbuotis rankomis yra patogiau“, – reziumavo G. Abraitė.
Pasakodama apie pagrindinius laukiančius darbus, ūkininkė pabrėžė, kad dabar daugiausia dėmesio bus skiriama genėjimui, tačiau dėl susidariusių aplinkybių, uogakrūmių genėjimas bus kiek sudėtingesnis nei įprastai.
„Paprastai genėjama dar žiemos metu, bet sniegas šiemet trukdė tai atlikti, nes tiesiog negalėjome prieiti prie šilauogių ir per sniegą nesimatė krūmų apačios“, – paaiškino G. Abraitė.
Ateities darbai
Pasakodama apie svarbiausius dabar laukiančius ir netolimos ateities darbus, ji pabrėžė, kad visas surinktas derlius vežamas į vėsinimo patalpas.
„Uogos laikomos 4 °C temperatūroje. Ilgai nelaikome, supakuojame, nes surinktos uogos visada netrukus išvežiojamos po prekybos tinklus. Norint išlaikyti produkciją kuo ilgiau šviežią, geros kokybės, ypač kai yra labai karšta, o tai pastaraisiais metais dažnai pasitaiko, vėsinimo patalpos yra būtinos“, – sakė G.Abraitė.
Ji atskleidė, kad uogų ūkio plėtros planų kol kas nekuria. „Konkrečių planų neturime, gal kažkiek imsimės diversifikacijos, kad esant neįprastoms klimato sąlygoms, galėtume lanksčiau, efektyviau dirbti. Gal plėsime daržovių plotus, nes daržovės mažiau priklausomos nuo klimato siurprizų“, – sakė Ežerėlyje ūkininkaujanti G. Abraitė.
Svarbi partnerystė
Kalbinti ūkininkai atkreipė dėmesį, kad sudėtingomis situacijomis visada gali tikėtis paramos iš Kauno rajono savivaldybės.
Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis akcentavo ryšio tarp savivaldos ir vietos ūkininkų svarbą. „Kauno rajono savivaldybė nuolat palaiko glaudų ryšį su rajono ūkininkais, ieško kylančių iššūkių sprendimų ir aptaria aktualijas. Bendradarbiaujama ne tik sprendžiant kasdienius žemės ūkio klausimus, bet ir reaguojant į gamtos iššūkius – sausras, potvynius, užliejimus ir kitus reiškinius, su kuriais susiduria ūkininkai“, – akcentavo vicemeras.
Jis užsiminė, kad pastaraisiais metais ypač glaudus bendradarbiavimas vyko pasitelkiant savivaldybės įsteigtą melioracijos fondą. Kartu su ūkininkais siekiama pritraukti investicijų nusidėvėjusių melioracijos sistemų rekonstrukcijai: tai tiesiogiai veikia dirbamos žemės našumą, pasėlių derlingumą, ūkininkų darbo sąlygas ir bendrą žemės ūkio produktyvumą.
„Šiais metais Kauno rajono savivaldybė kartu su ūkininkais įgyvendina net trylika ES finansuojamų projektų, kurie reikšmingai prisidės prie melioracijos sistemų atnaujinimo. Trys projektai bus baigti dar šiais metais, o likę dešimt – įgyvendinami 2026–2027 m. laikotarpiu. Visi trylika projektų pritraukė 5,9 mln. eurų investicijų (savivaldybės dalis – 2 mln. eurų) ir sudaro sąlygas rekonstruoti 107 km melioracijos griovių. Tokia savivaldybės ir ūkininkų partnerystė rodo ne tik supratimą, kad opiausias problemas reikia spręsti kartu, bet ir tarpusavio pasitikėjimą ir atsakingą požiūrį į žemės ūkio infrastruktūros modernizavimą“, – teigė A. Nesteckis.
Naujausi komentarai