Pajuto smūgį
Šią savaitę iš dešimties dienų misijos Ukrainoje grįžo devynių medikų komanda. Dnipro ligoninėje medikai ir slaugytojai turėjo galimybę stebėti ir padėti teikti pagalbą realiomis karo sąlygomis.
„Gruodį jau esu buvęs Lucke, bet tokia patirtis – pirmoji. Buvo realios sąlygos pajusti, kas yra karas, kaip jis žaloja ne tik kariškius, bet ir civilius žmones. Matėme, kaip ligoninėje teikiama pirmoji pagalba, kaip visi žino, ką daryti. Tikrai mes turėsime pasitobulinti ir įvertinti tą patirtį.
Ten visą parą vietoj paukščiukų skraido dronai, raketos, tad rizika visada yra. Tačiau žmonės gyvena įprastą gyvenimą. Taip nutiko, kad į miestą buvo paleista aviacinė bomba. Tuo metu žmonės laiką leido lauke, kavinėse ir staiga pradėjo į ligoninę vežti sužeistuosius. Tai niekaip negalima palyginti su įprasta diena ligoninėje, nes tądien atvežė iš karto keturiolika pacientų ne šiaip su lūžiais, o su daugybiniais sužalojimais po sprogimo. Tai visai kitos kategorijos sužeidimai. Matėme, kaip atvežus į ligoninę, per 10 minučių atliekama kompiuterinė tomografija ir žmogus atsiduria ant operacinės stalo“, – pasakojo LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovo pavaduotojas Kastytis Grigonis.
Jis pažymėjo, kad misijos metu teko dalyvauti ne tik gelbstint gyvybes nuo pirminių sužalojimų, bet ir stebėti žmonių sveikimo procesą, todėl įgyta patirtis – neįkainojama.
„Tuo metu, kai nukrito ta balistinė raketa, reikėjo pamatyti, kaip ligoninė susitvarko su dideliu kiekiu pacientų, kurie su didelėmis plėštinėmis žaizdomis, patyrę rimtas pilvo traumas. Visa ligoninė susikoncentruoja, vyksta nenutrūkstamas procesas. Ta ligoninė gal nėra techniškai geriau išvystyta nei bet kuri Lietuvos, tačiau visas procesas – sklandus“, – apie savo įspūdžius pasakojo LSMU Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas Edvinas Dainius.
Nematyti sužeidimai
Dešimt dienų Ukrainoje praleidę gydytojai pasakojo, kad misijos metu teko matyti tokių traumų, kokių taikos sąlygomis neišvysi. Tai labai specifiniai sužeidimai, dažniausiai padaryti dronų ar raketų skeveldrų, kai pažeidžiami įvairūs organai ir reikia itin operatyviai stabilizuoti būklę ir nukreipti pas kolegas į operacines.
„Šiuolaikinis karas kitoks. Šautinių žaizdų pasitaiko, bet jų nėra tiek daug. Daugiausia – nuo sprogimų. Kai eina į karą, žmonės žino, kad yra didelė tikimybė netekti rankų ar kojų. Priešininkų tikslas – įbauginti žmones, tad jie sprogdina civilinius objektus, taip žaloja gyventojus. Tai labai specifinės traumos, labai nešvarios ir gijimas vyksta labai ilgai“, – pastebėjo K. Grigonis.
Medikai pasakojo, kad matyti vaizdai išvargino emociškai, nors buvo ir fizinio krūvio, nes į ligoninę vis atveždavo sužeistų gyventojų.
„Tie potyriai gana stiprūs. Mes gyvename taikos sąlygomis, tai mūsų tikslas buvo nuvažiuoti, pamatyti, kokios tos traumos, ir pasiruošti įgytą patirtį pritaikyti Lietuvoje. Ten tos traumos yra be proto didelės, jų labai daug, ypač daug jaunų pacientų, tai tikrai palieka gilų įspūdį. Čia mes traumas gydome, bet Lietuvoje dažniausiai pasitaiko autoavarijų traumos, o ten tokios, kai kyla klausimas, ar pavyks išgelbėti žmogaus gyvybę“, – kalbėjo į Lietuvą grįžęs E. Dainius.
Vilniaus universiteto ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Andrius Karpavičius pasakojo, kad gilų įspūdį paliko stabilizavimo punktas, esantis ypač arti fronto. Ten kareiviai iš fronto papuola su amputuotomis galūnėmis, kitomis sunkiomis traumomis.
Ten jie dirba kaip laikrodis, kiekvienas tiksliai žino, ką turi daryti.
„Ten jie dirba kaip laikrodis, kiekvienas tiksliai žino, ką turi daryti. Stabilizavimo punktas būna įkurtas kaimo ambulatorijoje, artimiausioje ligoninėje. Ten deleguota karo medikų komanda: chirurgas, traumatologas, kraujagyslių chirurgas, neurochirurgas ir anesteziologas. Tame punkte suteikiama gyvybę gelbstinti chirurginė pagalba ir iš ten pacientas evakuojamas į artimiausią užnugario ligoninę. Ten būna didžiulės chirurginės apimtys, nes reikia sutvarkyti nuplėštas galūnes, siūti pilvą ir pan., tad bijoti ten natūralu. Daugelio dalykų norėtųsi nematyti“, – kalbėjo chirurgas.
Ko reikia išmokti?
Iš misijos Ukrainoje grįžę medikai tikino, kad Lietuvos ligoninėms reikia tobulinti įgūdžius, kaip užtikrinti sklandų darbą ir kuo skubiau suteikti pagalbą nukentėjusiems. Tiesa, taikos sąlygomis tai sudėtinga pajausti.
„Mums reikia ruoštis, ten turi nuvažiuoti kuo daugiau žmonių, nes ten realiai vyksta karas. Jei kas yra matęs daug filmų apie Antrąjį Pasaulinį karą, tai šis karas neturi nieko bendro. Traumų pobūdis visiškai kitoks. Privalu pabūti ten, kad suprastum, tada – žinių perdavimas kolegoms, specialios įrangos įsigijimai. Reikia rengti evakuacijos planus, planuoti darbus, atlikti daugybę dalykų“, – įsitikinęs A. Karpavičius.
„Esu dėkinga, kad galėjau išvažiuoti į šią stažuotę, nes tai davė neįkainojamos patirties. Didžiausias įspūdis, kad kolegos ukrainiečiai labai sustyguotai, susitelkę dirba net tada, kai yra pati baisiausia padėtis. Mums reikia to mokytis ir dar kartą mokytis“, – teigė LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriaus slaugytoja Auksė Rūtenė.
Ji pridūrė, kad vaizdas Ukrainoje atrodė tarsi siurrealus, kai vienoje vietoje žydi gėlės ir staiga kažkas krenta, išmuša duobę ir viska pradeda degti. „Toks gyvenimas, bet mes turime rengtis, ruoštis, kad jei pas mus kažkas tokio įvyktų, būtume pasiruošę. Svarbiausia – bendradarbiavimas, komanda, pasitikėjimas vieni kitais, pasiskirstymas atsakomybėmis, kad kiekvienas žinotų, ką daryti. Mūsų ligoninė yra parengusi nemažai planų, tad mes galėsime perteikti savo patirtį, kažką papildyti, manau, kad einame gera linkme“, – kalbėjo slaugytoja.
Misijos tikslai
Tai jau ne pirma Lietuvos medikų komanda, kuri stažavosi realaus karo sąlygomis Ukrainoje. Planuojama ir daugiau gydytojų išsiųsti į tokias misijas, kad būtų galima kaupti ir kolegoms perduoti įgytą patirtį.
„Mums patikėta didelė atsakomybė organizuoti medikų misijas į Ukrainos ligonines ir mokytis, kaip veikti karo sąlygomis. Projektas bus įgyvendinamas dvejus metus. Stažuotės vyksta nuo praėjusių metų gruodžio, tad jau dalyvavo apie 22 medikai. Iš viso apie 120 medikų bus išvykę į tokias misijas. Yra vertinamos visos aplinkybės, saugumo situacija, todėl iš anksto negalime numatyti, į kurias ligonines medikai vyks. Labai sudėtingos ir pavojingos misijos, kai vykstama į frontą parsivežti ten sužeistų karių.
Medikų raginti tikrai nereikia. Kiekviena ligoninė, su kuria esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, deleguoja potencialius dalyvius, o mes juos atrenkame pagal kriterijus. Turi būti tam tikros specialybės medikai, kurie labiausiai tinkami, atsižvelgiant į jų kompetencijas dirbti karo sąlygomis. Atranka įvyksta keliais etapais“, – apie medikų misijas kalbėjo Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorė Audronė Sviklaitė.
Ji nurodė, kad Lietuvos gydytojams, vykstantiems į Ukrainos ligonines, skiriamas didelis dėmesys, užtikrinant jų saugumą. Analizuojama esama padėtis karo zonoje, taip pat medikai aprūpinti šalmais, šarvinėmis liemenėmis, kita reikiama įranga.
Straipsnių ciklas „Pareiga Laisvei" dienraštyje „Kauno diena“ (2026) dalinai finansuojamas iš „Medijų rėmimo fondo“, skirta suma 14 400 eurų.