Kaukių margumynas
Tradiciškai į Lietuvos etnografijos muziejų per Užgavėnes suvažiuoja tūkstančiai smalsuolių, pasiryžusių išvaryti žiemą, kad kuo greičiau ateitų pavasaris. Šiemet lankytojai kaip reikiant pasiruošė kaukes, kad įsisiautėti spėjusi žiema išsigąstų.
Užgavėnės pakvietė pasislėpti po kaukėmis, tad eisenoje buvo galima sutikti gervių, arklių, laumių ir kitų mitinių būtybių. Persirengėliai įsimaišė ir į vestuvininkų svitą, kuri kalbino praeivius ir kvietė kartu trypti bei judinti žemę iš įšalo.
„Su vaiku gaminomės kaukes, gavosi kažkokie baibokai, tai tikimės, kad padės žiemą išvaryti, nes jau atsibodo šaltis, norisi šilumos, saulės ir gero oro. Norim, kad jau vėl žalia žolė matytųsi, o ne tie sniego klampumynai“, – kalbėjo su šeima į Rumšiškes atvykusi Kristina.
Regimanto Zakšensko nuotr.
„Visada švenčiam Užgavėnes. Šį kartą atvykome čia, bet antradienį dar tikrai pakursime Morę ir savo bendruomenėje. Šiemet nusprendėm gervėmis pabūti, nes tai tokie įspūdingi paukščiai, kurie man tikrą pavasarį simbolizuoja“, – pasisakė šventėje sutiktas Petras.
„Man ragus įstatė, tai aš jais žiemai į pasturgalį duosiu“, – juokavo raguotasis personažas.
Daugiau – LNK vaizdo įraše:
Žinoma, kokios Užgavėnės be Lašininio ir Kanapinio kovos, kuri simbolizuoja žiemos ir pavasario grumtynes. Kadangi ši žiema negailėjo šalčio, speigo ir sniego, Lašininis spėjo priauginti nemažą lašinių sluoksnį. Tačiau Kanapinis atėjo ne vienas, o į kovą stojo kartu su tūkstančiais jį palaikančių žmonių, tad Lašininiui teko paragauti lazdos ir sprukti lauk iš kiemo, pasiimdamas kartu ir žiemos likučius.
Meilės pagardai
Dar vienas Užgavėnių akcentas – blynai. Šį kartą dėl Šv. Valentino dienos jie pagardinti meilės pabarstukais, tačiau organizatoriai prigalvojo ir daugiau meilės akcentų, tad vienišiai galėjo rasti porą.
Per Užgavėnes reikia baisiai būti, tinka nešukuoti plaukai, mediniai dantys, pridažytos akys. Jei tave pastebės koks vyriškis, tikrai neatsispirs. Juk parodžius per Užgavėnes tikrą savo grožį, nebus baisu likusius metus.
„Paragaukite čirvinių blynų, su meile kepti, saldžia uogiene pagardinti. Griebkite ne po vieną, kad ir savo pilvus prikimštumėt, ir ką nors pavaišintumėt. Žiūrėk, gal ir susipažinsit, meilę užauginsit“, – nepraeiti pro šalį kvietė viena blynų kepėja.
„Per Užgavėnes reikia baisiai būti, tinka nešukuoti plaukai, mediniai dantys, pridažytos akys. Jei tave pastebės koks vyriškis, tikrai neatsispirs. Juk parodžius per Užgavėnes tikrą savo grožį, nebus baisu likusius metus“, – meilės patarimus suopė vienas persirengėlis.
Romantikai šventės metu galėjo ir meilės atvirukus parašyti, ką nors Meilės dienos proga nustebinti. Be to, Mažojoje Lietuvoje vyko šiupinio piršlybos, kur nuotaka pasiūlyta Muziejaus, jaunikis – lankytojų, tad meilė, nors ir akla, tikrai rado kelią į susirinkusiųjų širdis. O ir pačios erdvės papuoštos šiaudinėmis širdutėmis, užrašais apie vestuves skatino susirinkusiuosius kelti vestuves, didinti Lietuvos gimstamumą ir kitąmet susitikti per Užgavėnes ir paminėti masines krikštynas.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Pramogų gausa
Užgavėnių šventė primena, kad žadindami žemę naujam gyvybės ciklui, ir patys turime pajudėti, pakrutinti įšalusius kaulus, kad lengviau būtų įžengti į pavasarį. Todėl Lietuvos etnografijos muziejus lankytojams paruošė gausybę pramogų, leidusių mėgautis renginiu visą dieną visuose etniniuose regionuose.
Muziejaus miestelyje ir apylinkėse šurmuliavo kulinarinio ir tautinio paveldo mugė. Drąsiausių laukė piršlybų agentūra N-18, žadėjusi iki Velykų gauti vyrą, o grožio puoselėtojai turėjo progą ateiti „žiauriai gražūs“ ir išeiti „baisiai baisūs“.
Nuo Žemaitijos iki Mažosios Lietuvos, nuo Suvalkijos iki Morės – visur skambėjo dainos, šokiai ir juokas. Kapelos ir folkloro ansambliai kvietė suktis, linguoti ir dairytis poros: juk ne veltui sakoma – kas per Užgavėnes ratą šoka, tas vienas nelieka.
Žemaitijoje buvo puodų daužtinis, sūpynės ir kitos pramogos. Prie malūno visą dieną čirškė auksaspalviai blynai, vyko lenktynės ir ristynės, tad lankytojai galėjo visuose Lietuvos regionuose dalytis šventine nuotaika.
Pagrindiniu Užgavėnių akcentu tapo Morės deginimas, simboliškai palydėjęs žiemą, blogį ir tamsą bei nušvietęs kelią gamtos prisikėlimui. Tiesa, nors didelė susirinkusiųjų gausa ir rėkė „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, tačiau buvo ir skeptikų, mat Morė sunkiai įsiliepsnojo, tad esą žiema dar parodys savo nagučius ir ragučius, neskubės išeiti.
Naujausi komentarai