VILIJAMPOLĖJE PAGERBĖ SUŠAUDYTUS ŽYDUS: TAI BUVO KRAUPIAI DIDŽIULIO MASTO ŽMONIŲ NAIKINIMO AKCIJA

9 200 gyvybių per keletą valandų. Tiek žmonių vieninteliu piršto judesiu buvo pasiųsta į mirtį Vilijampolėje prieš 80 metų. Aukoms pagerbti šiandien surengta pilietinė akcija – eitynės ir minėjimas.

Makabriška atranka

„Tai buvo kraupiai didžiulio masto žmonių naikinimo akcija. Analogiško atvejo nerasime per visą holokausto istoriją Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.

Lygiai prieš 80 metų, 1941-ųjų spalio 28 d., į dabartinę Demokratų gatvę iš netoliese esančio geto buvo atvesta 27 tūkst. žmonių ir surengta makabriška atranka. Visi buvo surikiuoti kolonomis, tada atvyko Trečiojo reicho saugumo policijos karininkai su saugumo policijos vyresniuoju seržantu Helmutu Rauka priešakyje. H.Rauka atliko geto gyventojų atranką: piršto judesiu kreipė beteisius ir bejėgius žmones, šeimas, asmenų grupes į kairę arba į dešinę. Netrukus paaiškėjo, kad nusiųsti į kairę laikinai paliekami gyventi, o į dešinę – pasmerkiami mirti.

Į dešinę buvo atrinkta 9 200 žmonių, beveik pusė jų – vaikai. Kitą dieną, spalio 29-ąją, visi jie pėsčiomis nuvaryti į IX fortą ir sušaudyti netoliese esančiame lauke. Masinės žudynės pavadintos Didžiąja akcija.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Prisimindami ir pagerbdami holokausto aukas šiandien simboliškai pakartosime tą kelią, kuriuo jos buvo priverstos žengti į mirtį – eisime nuo Demokratų gatvės aikštės iki IX forto memorialo komplekso masinių žudynių aukoms. Tai, manau, ir prasmingas istorinės atminties įtvirtinimo ir edukacijos renginys, nes eitynėse dalyvaus ne tik žuvusiųjų palikuonys, bet ir daug jaunimo iš įvairių Lietuvos vietų“, – sakė IX forto muziejaus vadovas V.Pečiulis.

Sąsajos – gyvos

Į renginį susirinko įvairaus amžiaus kauniečiai. Pakalbinus atsitiktinai pasirinktus žmones, nustebino, kokiomis iki šiol gyvai tebepulsuojančiomis gijomis praeitis yra susieta su dabartimi.

Kaunietis Artūras Makštutis sakė, kad Vilijampolės gete buvo uždaryta jo uošvė Elena Andriuškevičienė.

„Ją išgelbėjo šviesaus atminimo drąsus lietuvis Vladas Varčikas – išnešė maiše ir perplukdė per Nerį. Taip jis išgelbėjo ne vieną žmogų. Mano uošvei dabar per 80 metų. Į minėjimą ji neatėjo – labai slogūs prisiminimai“, – sakė A.Makštutis.

72 metų kaunietis, vardu Izraelis, žurnalisto paklaustas, kaip vertina dabartines žydų ir lietuvių santykių aktualijas, svarstė: „Per tokius renginius, suėjimus tie santykiai vienaip atrodo, o važiuojant autobusu, kitaip būna, visi tai žino ir aš čia nieko nauja nepasakiau…“

85 metų vilijampolietis Edmundas Rimkevičius sakė ketinantis prisijungti prie eitynių, nors jo giminėje ir nėra žydų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Karo metais mes su tėvais gyvenome netoli buvusio degtukų fabriko. Mano mama buvo tamsaus gymio. Einančią Vilijampolėje ją sustabdė nacis. Pagalvojo, kad žydė, suėmė ir uždarė į getą. Tą patį vakarą pas mus į namus atėjo vokiečių kariškis, paėmė motinos dokumentus ir išsivedė tėvą. Netrukus tėvas sugrįžo kartu su mama. Būdamas vaikas, mačiau, kaip aplinkiniai iš geto vežė įvairiausių daiktų prikrautus vežimėlius… Mes, vaikai, žinojome, kas buvo atsitikę, bet mama nepasakojo, ką patyrė gete“, – pasakojo E.Rimkevičius.

Vilijampolietės Ivana ir Nijolė sakė, kad holokausto paminėjimo renginiai yra būtini.

„Gyvenu šalia. Į tą vietą, kur geto gyventojai buvo pasmerkti mirti, atkreipiau dėmesį tada, kai čia buvo pastatytas paminklas. Dažnai čia einu pasivaikščioti, žvilgteliu į paminklą. Kai mokiausi institute, turėjau artimą draugą, simpatiją žydą. Vos neištekėjau, bet mama labai prieštaravo – parašė man ilgą laišką. Ir dabar tą laišką turiu išsaugojusi. Kaip tik dabar apie tą laišką pasakojau kaimynei ir mes stebėjomės, koks buvo nesupratimas, nežinojimas. Aš žydus labai gerbiu, vadinu fainais, pagal vardą Faina“, – sakė vilijampolietė Ivana.

Reikia daugiau tiesos

Per holokaustą daug artimųjų netekęs Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas pabrėžė: „Turime pagerbti nužudytuosius. Ką dar mes galime? Jų nebeprikelsi.“

Gercas Žakas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prieš 80 metų buvę baisūs įvykiai G.Žakui primena, koks nesuvokiamai kraupus buvo moralinis nuopuolis.

Per vieną dieną sunaikino tūkstančius Lietuvos piliečių – juk tai buvo Lietuvos žydai, litvakai.

„Per vieną dieną sunaikino tūkstančius Lietuvos piliečių – juk tai buvo Lietuvos žydai, litvakai. Žmonės turėtų prisiminti, kad mes visi esame lygūs, visas mūsų gyvenimas, kiek tai yra įmanoma, turi būti pagrįstas gerumu“, – pabrėžė G.Žakas.

Šaukėnų miestelyje gimusio G.Žako artimieji buvo uždaryti Šiaulių gete.

„Mano tėvo šeimoje augo devyni vaikai – aštuoni broliai ir viena sesuo. Iš devynių vaikų liko jis ir jo brolis, nes tuo metu, kai šeimos išsivesti atėjo baltaraiščiai, jų nebuvo namuose. Slapstėsi, pakliuvo į Dachau koncentracijos stovyklą Vokietijoje, bet išgyveno“, – pasakojo G.Žakas.

Renginyje dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Faina Kukliansky/Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Mes to niekada negalėsime užmiršti ir dar nereikėtų užmiršti, kad tą akciją vykdė ne tik naciai, bet ir vietiniai – jų parankiniai. Jei mes ir toliau norime gražiai gyventi demokratinėje valstybėje – o mes norime čia gyventi – reikia daugiau tiesos, kad galėtume toliau gyventi švaria sąžine“, – atkreipė dėmesį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.

Eitynėse ir minėjime dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, minėdami tragiškus Didžiosios akcijos padarinius, simboliniu atminties keliu sujungiame šimtus Lietuvos vietovių, kur driekiasi kruvina skausmo istorijos žymė.

Gitanas Nausėda/Justinos Lasauskaitės nuotr.