Tragiškas gaisras Kauno rajone pasiglemžė 69 metų vyro gyvybę. Ugnį po vidurnakčio pastebėjo kaimynas, tačiau tuo metu liepsna jau buvo apėmusi nemažą dalį namo. Liudininkas pasakojo, kad nors ugniagesiai atvyko greitai, galimybių išgelbėti vyrą jau nebuvo.
„Praeitais metais jis jau degė, tačiau tuomet jį išgelbėjo kaimynas“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras namus šildėsi dujomis, tad ugniagesiai iš pastato išnešė net šešis dujų balionus.
„Galėjo būti dujų nuotėkis“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla.
Šalia gyvenantys žmonės sakė, kad namas sudegė vos per pusvalandį. Tai jau trečioji tokio gaisro auka šiais metais. Pernai per tą patį laikotarpį gaisruose žuvo penki žmonės. Tiesa, nelaimių priežastys kasmet išlieka tos pačios.
„Rūkymas lovose, įvairūs elektros instaliacijos gedimai, kaminai, krosnys ir detektorių nebuvimas“, – aiškino R. Požėla.
Ugniagesiai pernai nemokamai išdalino daugiau nei 2 tūkst. dūmų detektorių, tačiau patikrinimų metu jų dažnai neberandama.
„Jis būna nuimamas, matyt, iškeičiamas vietinėje parduotuvėje į alų“, – kalbėjo R. Požėla.
Vis dėlto, pasak tarnybų, bendri metų rezultatai – pozityvūs.
„Žuvo 70 gyventojų, tačiau, lyginant su 2024 metais, šis skaičius sumažėjo beveik 18 proc. – nuo 85 iki 70“, – dalijosi PAGD direktorius.
Tiesa, gaisrų Lietuvoje kilo apie 500 daugiau nei ankstesniais metais – beveik 9 tūkst.
„Net 28 proc. nuo viso bendro gaisrų skaičiaus pernai kilo atvirose teritorijose dėl neatsakingo žmonių elgesio, pavyzdžiui, deginant pavasarį išdžiūvusią žolę“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Daugiausia gaisrų fiksuojama Vilniuje ir Kaune, o mažiausia – Tauragėje. Tiesa, sudėtingiausia situacija yra atokiose vietovėse, kur dažniausiai gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Šie vis dar šildosi malkomis ar dujomis, o gelbėtojų atvykimas užtrunka.
„Kaime dvigubai daugiau asmenų praranda gyvybes gaisrų metu“, – sakė K. Agintas.
Tarnybos siekia iki 2030 metų sumažinti gaisruose žuvusiųjų skaičių iki 30. Tačiau tam trukdo keli veiksniai, tarp jų – ugniagesių atlyginimai, kurie vidutiniškai siekia 1,1 tūkst. eurų į rankas.
„Trūksta per 200 ugniagesių gelbėtojų, o komandos išvyksta į įvykius nepilnos sudėties“, – neslėpė R. Požėla.
Praėjusiais metais Bendrasis pagalbos centras atsiliepė į daugiau nei 1,8 mln. skambučių. Tačiau net 30 proc. jų – fiktyvūs.
„Šeši aktyviausi skambintojai, kurie skambina be tikslo, norėdami pasišnekėti arba sutrukdyti Bendrojo pagalbos centro darbą, per 2025 m. sugeneravo beveik 21 tūkst. skambučių“, – pasakojo Bendrojo pagalbos centro laikinasis viršininkas Liutauras Šinkūnas.
Tai tik Vilniaus statistika. Dalis tokių žmonių turi psichinę negalią, kiti už melagingus skambučius baudžiami, tačiau baudos dažnai nepadeda.
„Kartais skundžiasi kaimynais, politikais, valdžia“, – tvirtino L. Šinkūnas.
Dalis piktybiškai meluoja apie nebūtus gaisrus ar avarijas, tačiau ignoruoti skambučių neleidžiama.
„Paskambinus 100 kartų melagingai, 101 kartą gali susilaužyti koją“, – kalbėjo pašnekovas.
Daugiausia žmonių gaisruose Lietuvoje žuvo 1995 metais – tuomet liepsnos pasiglemžė net 320 gyvybių.
Naujausi komentarai