GINKLŲ PREKYBOS VORATINKLYJE – KGB ŠEŠĖLIS

Nuskambėjusi prekybos ginklais byla įgauna naujų atspalvių. Tarp nelegalių ginklų prekeivių figūruoja ne tik buvęs Ginklų fondo darbuotojas, bet ir dar vienas spalvingos praeities vyras.

Įspūdingas arsenalas

Kaip jau anksčiau pranešta, iš Ginklų fondo pavogta šimtai pačių įvairiausių ginklų. Gerai informuotų šaltinių žiniomis, kitas šių metų rugsėjį sulaikytas ir mėnesį belangėje praleidęs, tačiau dabar laisvėje esantis asmuo – buvęs sovietinės KGB Elektrėnų bei Trakų apskrityje dirbęs vyriausiasis operatyvininkas Sigitas Maziliauskas.

Buvusio KGB veikėjo namų valdose – kone vienkiemyje, netoli Elektrėnų, miškuose įkurtoje sodyboje surastas ginklų arsenalas nustebino net ir daug ko mačiusius pareigūnus.

"Būtų lengviau pasakyti, ko tenai nebuvo, nei išvardyti visus rastus pistoletus, šautuvus, šaudmenis", – sakė vienas su šia byla gerai susipažinęs pareigūnas.

Per operaciją iš į policijos akiratyje patekusių veikėjų namų, automobilių ir slėptuvių buvo paimti net 224 šaunamieji ginklai. Tarp jų – nusikalstamų grupuočių atstovų ypač pamėgti automatai "Kalašnikov" ir samdomų žudikų neretai naudojami "Agram". Policijos vadovai teigė, kad dauguma surastų ginklų dar tinkami šaudyti, dalis jų – su garso slopintuvais. Be automatinių ginklų, rasta ir daugybė pistoletų TT, "Glock", "Sig Sauer", revolverių "Arminius" ir "Taurus". Būtent tokiais ginklais dažniausiai yra vykdomos užsakomosios žmogžudystės ne tik Lietuvoje ar Rusijoje, bet ir visoje Europoje.

Šaltinių teigimu, sulaikymų ir kratų gali būti ir daugiau. Pastaruoju metu įvykdyta operacija – ilgamečio stebėjimo bei tyrimo rezultatas. Operatyvinė informacija leidžia daryti išvadą, kad nelegali ginklų prekyba Lietuvoje yra pasiekusi nemenką mastą.

Legendiniame namelyje

Žurnalisto darbas bene labiausiai žavus ir nenuspėjamas, nes niekada nežinai, kada ir su kuo susipažinsi rinkdamas būtiniausią informaciją. Kai šių metų vasarą aktyviai rinkau medžiagą savo knygai "Tikroji Daktarų istorija" papildyti, per vieną gerai žinomą kaunietį, dabar aktyviai besidomintį KGB veiklos epocha bei relikvijomis, turėjau progą apsilankyti šioje ginklų kontrabandos istorijoje minimo S.Maziliausko valdose.

Bene įdomiausia žurnalistinio darbo dalis susitikimai su pašnekovais jų pasirinktose vietose. Jie vyksta visur. Bent man asmeniškai įdomiausia visada apsilankyti pas atokiose vietose įsikūrusius knygų, straipsnių herojus. Kai kada šie apsilankymai būna tokie intriguojantys, tarsi filmams kurti siužetai. Prie tokių priskirčiau ir savo praeitos vasaros vizitą buvusio KGB darbuotojo valdose.

Kai vykau į susitikimą su juo, pasitiko netikėti ir dar niekada nematyti itin atokūs prie Elektrėnų esantys užmiesčio keliai, keliukai. Įsukęs į kelią netoli autostrados, patekau į miško teritoriją, kuria važiuojant teko pastebėti aptvertą įspūdingo dydžio teritoriją, kurioje aiškiai matėsi nuo vasaros karščio pavargę danieliai bei kiti įspūdingi gyvūnai.

Tada dar nežinojau, kad vienas iš mano būsimos knygos pašnekovų po kelių mėnesių bus minimas tokios garsios kriminalinės bylos kontekste. Tačiau jau dabar puikiai žinau ir netgi turiu duomenų, kad tos šiltos vasaros popietės susitikimas S.Maziliausko rastinėje viloje, stovinčioje autostrados Vilnius–Kaunas pašonėje, buvo fiksuojamas akylai stebėjusių kriminalistų budrių, tačiau aplinkinių nepastebimų žvilgsnių ir patalpoje įmontuotų pokalbių pasiklausymo bei fiksavimo įrenginių.

Vienkiemyje stovinčio gyvenamojo namo, kuriame ir buvome susitikę su pašnekovu, išorės ir vidaus fragmentai aiškiai pastebėti ir Lietuvos policijos viešai išplatintame vaizdo įraše, kur matomi augalotų, kaukėtų "Aro" pareigūnų ant žemės suguldyti, antrankiais rakinami ginklų kontrabandininkai iš kelių skirtingų šalies vietų.

Lietuvos policijos nuotr.

Siejo bendras hobis

Žiniasklaidos priemonėse plačiai pasklidus informacijai apie nelegalią prekybą ginklais, tą pačią dieną surinkau S.Maziliausko telefono numerį. Dar nežinojau, kad jis jau paleistas į laisvę. Mano nuostabai,  praėjus maždaug minutei, kitame telefono gale pasigirdo jo balsas. Per kelias minutes trukusį pašnekesį telefonu pavyko sužinoti keletą įdomesnių, iki šiol neskelbtų su šia byla susietų faktų.

Mano pašnekovas, kaip tikras atokiame, gamtos prieglobstyje nuo miesto šurmulio pasislėpęs ir naujųjų technologijų pabrėžtinai vengiantis žmogus prisipažino, kad nebuvo nieko girdėjęs apie šiomis dienomis Lietuvos policijos vadovų surengtą konferenciją, kurioje paskelbta ginklų prekeivių sulaikymo operacija. Nors ši žinia jį šiek tiek nustebino. Kadangi buvome iš anksčiau šiek tiek pažįstami, jis sutiko atsakyti į kai kuriuos mano klausimus.

"Pasakysiu taip: į šią istoriją patekau per savo pomėgį – metalo ieškikliu miškuose ieškodavau visokių senienų. Tarp jų ir senų ginklų. Tokią aistrą turėjo ir mano "draugas" – tas pats byloje minimas asmuo iš Ginklų fondo, – telefonu kalbėjo S.Maziliauskas. – Mano namuose surado vieną betonėlį "žaislų", kuriuos buvo perdavęs tas pats pilietis. Faktiškai per jį ir patekau į šią mėsmalę. Daugiau nenorėčiau komentuoti, nes dabar esu rimtai įkliuvęs. Net pusei metų man paskirtas namų areštas – nuo 21.00 iki 07.00 valandos negaliu palikti savo gyvenamosios vietos. Tikiuosi, kad labai greitai viskas tinkamai išsispręs."

Kameroje su A.Paleckiu

Buvusiam KGB darbuotojui areštinės gultus vadinamosios Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose daugiau nei mėnesį trukusio kalinimo metu teko išbandyti kartu su toje pačioje kameroje kalėjusia "įžymybe". Tai – šnipinėjimu Rusijai įtariamu Algirdu Paleckiu. Anot pašnekovo, jo buvęs kameros draugas kartkartėmis susišūkaudavo tiktai per sieną nuo šalia kalėjusio garsiausio šių laikų Lietuvos kriminalinio pasaulio autoriteto, Kauno Agurkinių grupuotės lyderiu laikomo Sauliaus Velečkos, pravarde Agurko.

Saulius Velečka (Nuotr. iš D.Dargio knygos "Tikroji Daktarų istorija".)

"Per tą mėnesį  vieną savaitę teko pabūti ir Pravieniškėse. Bet didžiąją laiko dalį praleidau Rasų gatvėje 8, – pasakojo S.Maziliauskas. – Represuojamas tikrai nebuvau. Bet kai prasidėjo šalčiai ir langų nebuvo, smarkiai sušaldavau. Vienu metu galvojau, kad jau "visus galus" atiduosiu. Paskui šiek tiek patvarkė langus. Agurkas už sienos sėdėjo. Bet aš su juo nebendravau. Jie su A.Paleckiu dažnai pasišnekėdavo arba tiesiog susišūkaudavo per sieną, kai būdavo išleidžiami pasivaikščioti kiemelyje. Jis numetęs svorio, bet protingai mąstantis žmogus. Pasakojo, kad pirmuosius tris mėnesius jam buvo labai sunku tverti už grotų, bet paskui susitaikė su viskuo ir dabar jau žymiai ramiau jaučiasi. Aišku, žmogų kankina nežinomybė, nes jis jau beveik metus sėdi už grotų ir nežino kaip, kada viskas baigsis. Man asmeniškai liūdniausia, kad šiais laikais teisėsaugai rūpi tiktai karjeros aukštumos ir rezultatai, o žmogus jiems – visiškas nulis."

Skandalingoje ginklų byloje sulaikytas buvęs KGB darbuotojas gyveno vienoje kameroje su A.Paleckiu.

Šiuo metu S.Velečka kartu su buvusiais bendrais laukia Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo. Kaip jau skelbta anksčiau, jis sulaukė įtarimų ir naujoje byloje. Joje remiantis su teisėsauga bendradarbiavusio liudytojo parodymais, jau beveik septynerius metus už grotų kalintis S.Velečka yra įtariamas sukurstęs bei organizavęs pagrobti kelis Lietuvoje bei užsienyje veikusius narkotikų prekeivius. Taip pat esą padėjęs suorganizuoti juvelyrinių parduotuvių plėšimus kitose Europos šalyse. Šio sensacingo tyrimo peripetijų oficialiai teisėsauga nekomentuoja.

Yra duomenų, kad šiuo metu S.Velečka-Agurkas yra kur kas griežčiau saugomas kalėjime bei apribotas nuo aplinkinių žmonių. Jam neleidžiama bendrauti su artimaisiais, žmona Marina Velečkiene bei draugais. Vyrui yra ribojami ir pokalbiai telefonu, leidžiama su išoriniu pasauliu bendrauti tiktai ranka rašytais laiškais, kurie atidžiai kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų.

Į pasimatymus su Agurku šiai dienai yra įleidžiami tiktai jo vaikai. Yra duomenų, kad kartkartėmis už grotų įkalintą S.Velečką Vilniaus pataisos namuose aplanko jo sūnus iš pirmosios santuokos bei vos kelerių metų mažametė duktė, kurios jis susilaukė su dabartine žmona M.Velečkiene.

Be paslapčių

Kad asmuo su praeities KGB šleifu figūruoja plačiai išgarsintoje ginklų kontrabandos byloje patvirtino ir vienas iš aukščiausių šalies policijos vadovų. Nors jis atsisakė pagarsinti mane dominusio asmens pavardę, kaip lengva užuominą pateikė buvusio kagėbisto darbo sovietinėje saugumo struktūroje laikotarpį. Šis absoliučiai sutampa su S.Maziliausko darbo stažu liūdnai pagarsėjusios KGB gretose.

Interneto svetainėje KGBveikla.lt viešai paskelbtame sovietinės Lietuvos KGB Trakų rajono poskyrio kadrinių darbuotojų sąraše pažymėta, kad 1956 metais gimęs S.Maziliauskas nuo 1987 m. balandžio 20 d. iki 1991 m. spalio 20-osios dirbo vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu.

Šia tema šnekinti buvę KGB darbuotojai prisimena, kad S.Maziliauskas nors priklausė jų gretoms, aukštų pareigų neužėmė.

"Kiek leidžia dabartinė atmintis, jis tikrai nebuvo aukštą postą užėmęs darbuotojas. Jis buvo Elektrėnų KGB vyriausias operatyvinis įgaliotinis. Kurį laiką su kitais žmonėmis užtikrino apsaugą Lietuvos elektrinėje tuose pačiuose Elektrėnuose. Per 1991-ųjų sausio įvykius, jis buvo išgabentas į Šiaurės miestelį. Iš ten dažnai važinėjo per įvairiausius objektus ir fiksavimo priemonėmis stebėjo svarbiausius tų dienų įvykius. Kaip žinia, jų tuo metu tikrai netrūko", – taip mane dominusio herojaus praeitį atsiminė vienas iš savo pavardės nenorėjusių atskleisti asmenų, praeityje užėmusių aukštas pareigas Kauno KGB rūmuose.

Daktarų žmonės milicijoje

Kai knygai kalbinau apie sovietinių laikų Kauno kriminalinį pasaulį, S.Maziliauskas pasakojo, kad jau maždaug 1983–1985 m. Henriko Daktaro pavardė skambėjo gana garsiai visame mieste. Jis teigė, kad jam yra tekę darbuotis ir Kaune.

Vyras prisiminė atvejį, kai maždaug 1985 m. buvo apšvarintas KGB darbuotojams priklausantis "Žiguliukas", paliktas Žaliakalnyje, prie tuometinės "Tartu" kavinės. Iš automobilio buvo išnešta specialioji KGB sekimo ir tarpusavio ryšiui naudoti skirta racija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent tada saugumietis su dvejomis agentėmis persekiojo Kaune viešėjusį iš Amerikos atskridusį būsimąjį šalies prezidentą Valdą Adamkų. "Pamenu, pasklidus žiniai apie minėtą įvykį, per geras dvi savaites į Kauno valdybą atsivežėme bemaž 30 paties įvairiausio plauko "žulikų". Tąsyk buvome išsikvietę ir patį H.Daktarą. Jiems visiems pasakėme: "Jei nepasakysite, kur yra pavogtas grobis – tada visiems bus blogai", – prisiminė pašnekovas.

Sovietiniais laikais į KGB akiratį patekdavo ne tik inteligentai, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjai.

Praėjus kuriam laikui atsirado ir minėtą vagystę įvykdę kauniečiai ir jų nugvelbtas kagėbistų "turtas", kuriuo vagys atsikratė vienoje iš Kauno upių. Už KGB apšvarinimą vagys tada atsipirko 3 metų nelaisvės bausmėmis.

"Šiandien kai kada pasigirstančios nuomonės, jog neva paskutiniais sovietinės epochos metais banditai Lietuvoje ėmė veikti KGB darbuotojų rankomis – visiškos nesąmonės, – tuomet teigė S.Maziliauskas. – Praėjus daugeliui metų, galiu pripažinti, kad anuomet buvome užverbavę vieną vyrą, kuris dirbo eiliniu vairuotoju, bet laisvalaikį mielai leisdavo su Vilijampolės Daktarais. Ne tik iš jo, bet ir kitų žmonių buvome surinkę rimtos informacijos, kad jau tais laikais Daktarų gaujos vyrai turėjo savus žmones tuometėje Kauno milicijoje. Esame ne kartą supakavę Kauno milicijos įgaliotinius, kurie įžūliai reketavo banditus ir paprastus žmones. Buvo atvejis, kai vienas Trakų rajono prokuroras pareikalavo 3 tūkst. rublių kyšio iš vieno KGB agento ir jo giminaičio. Aišku, jis nežinojo ant ko "užsirovė". Istorija baigėsi tuo, kad šis prokuroras už kyšio reikalavimą vėliau buvo nuteistas 7 ar 8 metams nelaisvės. Ta pati Garliava nuo seno skambėjo kaip dešrų miestelis, nes daugelis jo gyventojų dirbo prie Kauno aerodromo veikusiame mėsos kombinate. Nemaža jų dalis buvo įpratę per savo pamainas vogti vadinamąjį "valdišką turtą" – mėsos produktus ir paskui juos perparduoti saviškiams. Tokie buvo laikai."

Iš Ginklų fondo – į juodąją rinką

Lietuvos kriminalinė policija spalio 29 d. paskelbė, kad atlieka didelės apimties tyrimą dėl prekybos juodojoje rinkoje Lietuvos ginklų fondo šaunamaisiais ginklais.

Tuomečio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo teigimu,  atliekant tyrimo veiksmus nustatyta, kad vienas iš sulaikytų įtariamųjų 1996–2006 m. dirbo Ginklų fonde, kur jis buvo atsakingas už šaunamųjų ginklų priėmimą, saugojimą ir naikinimą.

"Turimais duomenimis, minėtas įtariamasis šiuos šaunamuosius ginklus pavogė iš Ginklų fondo ir tokiu būdu juos neteisėtai užvaldęs su bendrininkais organizavo ir vykdė jų realizaciją", – tvirtino L.Pernavas.

Kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis teigė, kad tyrimas buvo pradėtas prieš daugiau nei dvejus metus.

Jis tikino, kad per operaciją buvo sulaikyti septyni asmenys.

Anot jo, ginklai buvo realizuojami kartu su aukšto arba labai aukšto rango Lietuvoje veikiančiomis organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis.

"Taip pat buvo rastos puikiai, kūrybiškai užmaskuotos slėptuvės, kur rastas didelis kiekis šaunamųjų ginklų ir šaudmenų", – kalbėjo R.Kiškis.

Du iš sulaikytųjų asmenų buvo puikiai žinomi policijai ir yra susiję su organizuotu nusikalstamumu.

L.Pernavas sakė, kad pistoletai kainavo nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų, o automatiniai ginklai – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša sakė, kad keturi įtariamieji buvo sulaikyti praėjusių metų vasarą, o dar trys – šių metų rugsėjį ir spalį.

"Šiuo metu vienam įtariamajam taikomas suėmimas, kitiems – švelnesnės kardomosios priemonės", – teigė prokuroras.

Anot jo, Ginklų fonde antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai.

Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar visi rasti ginklai į apyvartą pateko iš fondo.

Įtariamiesiems dėl disponavimo šaunamaisiais ginklais stambiu mastu gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

1991 m. Ginklų fondas buvo atkurtas tam, kad kauptų gyventojų ir kitų organizacijų padovanotus, perduotus arba kitaip perleistus ginklus ir šaudmenis, taip pat ir visuomenės lėšas, paaukotas krašto gynybai.

1996 m. priimtame Ginklų fondo įstatyme numatyta fondo paskirtis – aprūpinti ginkluote valstybės institucijas ir juridinius asmenis, taip pat fondui suteikta išimtinė teisė parduoti fiziniams asmenims savigynai skirtus pistoletus ir revolverius.

Pernai vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma BNS teigė, kad bus siūloma Ginklų fondą likviduoti ir jo funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tuo metu viceministras sakė, kad procesą galima būtų užbaigti iki šių metų pradžios.

Šaltinis: BNS

Knygoje – nauji šokiruojantys faktai

Naujais, šokiruojančiais faktais papildyta bei išplėsta rašytojo Dailiaus Dargio knyga "Tikroji Daktarų istorija" – šiuo metu viena iš graibstomiausių lietuviškų autorių knygų. Naujausia knygos versija skelbia iki šiol mažai girdėtus buvusių KGB darbuotojų prisiminimus, istorijas, operatyvines bylas, galimas Daktarų gaujos asmenų ir Garliavos "violetinės" pedofilijos skandalo iniciatorių sąsajas.

Vienas buvęs garsus kriminalistas knygoje atskleidė, kaip 1990-ųjų pradžioje Kauno Daktarų ir Vilniaus "brigadinių" šulai susikirto dėl itin didelius pinigus garantavusio "projekto" – karinių malūnsparnių "Mi-8" pirkimo. Ši operacija baigėsi tarsi juodosios komedijos filmuose apie slaptuosius agentus.

Šios knygos puslapiuose keli buvę aukščiausi šalies policijos pareigūnai su smulkmenomis ir gana atvirai prisimena 2009-ųjų rugsėjo 4-osios įvykius, kaip iš Vilniaus buvo reguliuojama ir stebima Bulgarijoje besislapsčiusio H.Daktaro sulaikymo operacija.

Vienintelis ir išskirtinis šiais metais septynių knygų autoriaus D.Dargio susitikimas su skaitytojais įvyks lapkričio 21 d., 19 val., Kaune, prekybos ir laisvalaikio centre "Mega", "Vagos" knygyne. Be autoriaus, renginyje dalyvaus ir kviestiniai svečiai.