ĮŽŪLUMO VIRŠŪNĖ LAISVĖS ALĖJOJE: GINKLUOTŲ UŽPUOLIKŲ TAIKINIU BUVO NE R. SADAUSKAS?

Paaiškėjo, kodėl teisėsaugininkai neatmeta galimo dar labiau šokiruojančio rugpjūčio 25-osios popietės, per kurią Laisvės alėja buvo virtusi Kauno „berniukų“ santykių aiškinimosi korida, tęsinio. To priežastis – ne tik paskui viešai pažemintą Rytį Sadauską, kaip jau rašyta, besivelkantis kriminalinis šleifas, bet ir ne mažiau spalvinga kito nukentėjusiojo, siejamo net su dviem mįslingomis žmogžudystėmis, biografija.

Netikėta kompanija

„Daktarų“ branduoliui priklaususio Algirdo Smailio sūnus Egidijus, kuriam – jau 50, tą popietę, kaip įamžino šio išpuolio liudytojai, kurį laiką net gulėjo ant Laisvės alėjos grindinio be gyvybės ženklų. Ir vienintelis buvo greitosios medikų pristatytas į Kauno klinikas iš šio, anot teisėsaugininkų, panašu, kad iš anksto kruopščiai suplanuoto mūšio vietos.

R. Sadauskas, portalo kauno.diena.lt žiniomis, vėliau atvyko pas medikus pats. Tačiau nei E. Smailys, nei R. Sadauskas nukentėjusiųjų statuso pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl šio išpuolio oficialiai neturi, nes, kaip jau rašyta, ne tik atsisakė bendrauti su teisėsauga, bet ir pareiškė, kad niekam neturi jokių pretenzijų, kas taip pat patvirtina, kad reikėtų laukti antros šios dvikovos serijos.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

Portalo kauno.diena.lt kalbinti kai kurie teisėsaugininkai neslėpė, kad juos nustebino, jog E. Smailys leido laiką su R. Sadausku, nes jie – gana skirtingų kategorijų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai. Vienas, kaip ir senieji „Daktarai“, – gana nuožmus ir brutalus, kitas – jau apsitrynęs užsieniuose ir labiau rafinuotų manierų.

Tačiau šis duetas – dar vienas įrodymus, kad beveik nebeliko griežtų ribų tarp Kauno gaujų. Po jų išblaškymo likučiai persipynė.

Šešėliniai veikėjai

Nors oficialiai teigta, kad parodymų neduoda ir įtariamieji šiuo išpuoliu, jie pradėti sulaikinėti jau tą patį penktadienį.

Pavyzdžiui, vienas automobilis, kuriuo važiavo du įtariamieji, buvo sustabdytas jau išvažiavęs iš Kauno. Jo ekipažas teigė esą vykstantis savaitgaliui į sodybą. O patikrinus jų automobilį, šiame rasti ne tik jau atkimšti alaus buteliai, bet ir ne vienas peilis bei beisbolo lazda.

Kai kurių įtariamųjų sulaikymas/Laidos „Farai“ stop kadras

Kaip jau rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti „karštais pėdsakais“ – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. O po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis bei Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius. Tarp jų nėra nė vieno neteisto. Ir tų teistumų – ne po vieną. Tarp jų – ir už žmogžudystes.

Tačiau įtariamųjų pavardžių tarp teisiamųjų dviejose šiuo metu Kauno apygardos teisme įstrigusiose „Kamuolinių“ bylose nėra. Nebuvo šių asmenų ir tarp nukentėjusiųjų per 2010-ųjų spalio 9-osios šūvius prie Sporto halės, kuomet, kaip jau rašyta, buvo sužeisti du tuo metu aršūs „Agurkinių“ oponentai iš „Kamuolinių“ stovyklos, dėl ko prieš teismą tada stojo ir R. Sadauskas. Tačiau Temidei neužteko įrodymų, kad jis dalyvavo minėtame išpuolyje. Tokia išvada padaryta vienam iš nukentėjusiųjų teisme pareiškus, kad jis susižalojo nukritęs nuo dviračio.

Beje, apie minėtus šūvius teisėsaugininkai tada sužinojo, tik klausydamiesi nukentėjusiųjų, įtariamų kitais nusikaltimais, pokalbių telefonu, nes jie patys apie šį užpuolimą nepranešė.

Žmogžudystės su skandalais

Kaip jau užsiminta, net dviejų žmogžudysčių šleifas tęsiasi ir paskui E. Smailį. Jis įtartas net dviem žvėriškais susidorojimais su buvusiais bendrininkais. Vienas jų prieš 18 metų buvo rastas Girstupio upelyje – vienomis trumpikėmis bei lipnia juosta surištomis rankomis ir šautine žaizda kaktoje. Kitas 2020-ųjų vasarą buvo aptiktas savo bute Šilainiuose – su daugiau kaip 50 durtinių žaizdų kūne ir jame likusia lūžusia peilio geležte.

Nužudytasis, kaip tada įtarta atvežtas į minėtą upelį iš nusikaltimo, įvykusio kitur, vietos, teisėsaugininkų duomenimis, buvo E. Smailio bendrininkas. Tačiau nepaisant to, dėl šio šiurpaus susidorojimo tada buvo sulaikytas ir E. Smailys, ir jo dėdė. Tiesa, iš pradžių E. Smailys buvo įtartas nušovęs buvusį bendrininką per išgertuves savo bute Šilainiuose. Tačiau vėliau stojo prieš teismą tik dėl šio nusikaltimo slėpimo. Bet Temidei tada pritrūko jo kaltės įrodymų.

Panašiai baigėsi ir minėtas 2020-ųjų vasaros žmogžudystės, kuomet savo bute Šilainiuose buvo rastas žvėriškai subadytas E. Smailio jaunystės, paženklintos šešiais teistumais už turto prievartavimą sutrikdant sveikatą, savavaldžiavimą bei plėšimus, draugas. Ši byla, kurią lydėjo gana skandalingas faktas, jog tuo metu Kauno apylinkės teismo raštinėje buvo sugebėjusi įsidarbinti E. Smailio sutuoktinė, taip pat baigėsi jos nutraukimu E. Smailio atžvilgiu, pritrūkus jo kaltės įrodymų. Tačiau jo sutuoktinė skubiai paliko šį darbą, nes dėl jos užimamų pareigų žmogžudyste įtariamą šios Kauno apylinkės teismo raštinės specialistės sutuoktinį tada suiminėjo ne tas pats Kauno, bet Kėdainių teismas.

Kam dar rengtasi?

Galiausiai E. Smailio uošvės bute, kuriame taip pat ieškota žentui inkriminuojamos žmogžudystės įkalčių, buvo aptiktas visas ginklų arsenalas – šešios kovinės granatos su išimtais šių sprogdikliais greta, pistoletas „Makarov“ ir 64 šoviniai. Visa tai buvo slepiama po suparalyžiuoto uošvės sugyventinio lova.

E. Smailys tada prisipažino, kad šis turtas – jo, tik konstatavus, kad ant maišelių ir dėžučių, kuriose buvo laikoma minėta ginkluotė, aptikta jo DNR. Ir ėmė teigti, kad rado šią pavojingą ginkluotę 2017-aisiais mirusio savo tėvo, priklaususio senajam „Daktarų“ branduoliui, sodyboje, esančioje Lenkijos pasienyje.

Šiuos jo parodymus traktavus kaip prisipažinimą, E. Smailiui, tada galimai taip slėpusio veidą nuo žiniasklaidos dėl kitų teisėsaugininkams dar nežinomų jo „kriminalinių uodegų“, už neteisėtą disponavimą minėtą ginkluote 2021-ųjų birželį buvo skirtas tik trejų metų įkalinimas, nors teoriškai grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau, įskaičiavus į šią bausmę suėmimą iki nuosprendžio, jis šiemet vasarą, pirminiais duomenimis, – prieš pat minėtą šokiruojantį išpuolį Laisvės alėjoje, buvo paleistas į laisvę.

Egidijus Smailys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Minėtos dėmės E. Smailio biografijoje, nors ir nepadidinusios jo turimų septynių teistumų skaičiaus, bei tai, kad jis labiausiai nukentėjo per minėtą išpuolį Laisvės alėjoje leidžia daryti prielaidą, kad būtent E. Smailys tada galėjo būti pagrindiniu užpuolikų taikiniu.

Ar ne per daug nuvertinta teisėsauga?

Tiesa, kai kurie portalo kauno.diena.lt kalbinti teisėsaugininkai linkę manyti, kad minėta korida buvo skirta R. Sadauskui. Remiamasi operatyvininkų turėta informacija apie pastarojo ryšius, kuri buvo patvirtinta vaizdo įrašais iš išpuolio vietos.

„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas

Teigiama, kad tai ir padėjo taip greitai nustatyti įtariamuosius, kurie atpažinti ne tik iš stoto, eisenos bei balso, bet ir kitų miesto centre esančių vaizdo kamerų įrašų, kuriuose įamžinti jau nusiėmę kaukes. Vienas iš to įrodymų – ir žinojimas, kokius automobilius, ieškant iš nusikaltimo vietos pabėgusių įtariamųjų, stabdyti.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai, kas įvyko tą penktadienio popietę Laisvės alėjoje, greičiausiai buvo jau įsisenėjusio konflikto tąsa.

Deja, kad galimai grįžta anksčiau Kaune vykę gaujų karai, liudija ir tai, jog minėtas išpuolis buvo surengtas penktadienio popietę. Ši savaitės diena bei jos popietė bei pavakarys buvo labai mėgiami ir anksčiau viešai sąskaitas suvedinėjusių Kauno gaujų atstovų, prisiderindavusių prie trumpesnės tądien teisėsaugininkų darbo dienos ir problemų surinkti juos savaitgaliais, tiriant nusikaltimus „karštais pėdsakais“.