APIE KLAIPĖDOS PRAEITĮ – SMAGIAI

„Pėdink į Girulius!“ – toks raginimas klaipėdiečiams jau 14 metų reiškia ne kvietimą mėgautis pajūriu, o atvykti į Girulių biblioteką ir nemokamai mėgautis kultūra. Vienas šios vasaros ciklo renginių priminė spektaklį, paskaitą miesto istorijos tema, žaidimą ir senų bičiulių susitikimą.

Klaipėdos I. Kanto viešosios bibliotekos Girulių skyriaus darbuotojos trečiadienio vakarą jaudinosi, ar į skelbtą režisieriaus Virginijaus Vyšniausko pažintinį spektaklį „Tramvajumi iš Mėmelio į Klaipėdą“ susirinks žiūrovai.

Buvo pusvalandis iki renginio pradžios, kai bibliotekininkių nerimas ėmė sklaidytis, o kai į Girulių kalną užvažiavo miesto autobusas ir iš jo stotelėje išlipo dar būrys klaipėdiečių, joms teko sunerimti, kaip sutalpinti visus norinčius stebėti renginį.

Nors žiūrovams režisierius teigė, kad tai nebus istorijos pamoka, datų ir faktų, iliustruotų senomis ir naujomis mūsų miesto nuotraukomis, tą vakarą buvo itin daug.

Kadangi didesnė auditorijos dalis buvo jau perkopusi amžiaus vidurį, daugelis Klaipėdos praeities faktų jiems buvo žinomi, tačiau tikrai ne visi.

Kaip ir skelbė spektaklio pavadinimas, didysis vakaro akcentas teko 1904–1934 m. Klaipėdos miesto gatvėmis važinėjusiam elektriniam tramvajui. Toks tarpukario Lietuvoje jis buvo vienintelis, Vilniaus ir Kauno tramvajus traukdavo arkliai.

1910 m. Klaipėdoje veikė trys linijos. Šiais maršrutais kursavo 12 standartinių ir aštuoni prikabinami vagonai, dirbo 35 tarnautojai ir 36 darbininkai.

1910 m. tramvajaus paslaugomis pasinaudota 1 056 069 kartus.

Nors šie duomenys skelbiami oficialiai, ne kiekvienam ateitų į galvą jų ieškoti.

V. Vyšniauskas privertė žiūrovus ploti ir drauge imituoti tramvajaus garsus, dainuoti vokiškai kalbantiesiems brangią dainą apie Taravos Anikę, atsakinėti į įdomius klausimus miesto praeities tema.

Taip pat įdomiai jis pasakojo apie Klaipėdos švyturius, turgavietes, teatrą, tiltus, bažnyčias, gatves, Dangę, uostą ir kitus senosios Klaipėdos objektus. Daugelį jų dar galime pamatyti, bet dažniausiai į juos neatkreipiame dėmesio, nes nežinome, kuo jie įdomūs.

Garsioji V. Vyšniausko ryla buvo vienas įdomiausių režisieriaus demonstruotų objektų. Dėmesio sulaukė ir marionetė, kurią šeimininkas kažkodėl kelis kartus pavadino vis kitu vardu.

Galiausiai visi drauge sudainavo užstalės dainą „O jūra motulė“ ir pažiūrėjo filmą, kuriame iš paukščio skrydžio nufilmuotas pajūris ir pamarys.

„Pėdink į Girulius“ šią vasarą dar trauks klaipėdiečius du trečiadienius.