Šeštadienio popietę Vilniuje veikiančios Šolomo Aleichemo gimnazijos mokytojai ir mokiniai pakvietė klaipėdiečius geriau pažinti žydų kultūrą. Šį kartą kalbėta apie žydiško kostiumo istoriją ir parodyta šios tautos šokių.

Klaipėdos etninės kultūros centre įvykęs renginys galėjo būti įdomus kur kas gausesniam klaipėdiečių būriui, tačiau atėjusieji pasiklausyti neilgos paskaitos nepasigailėjo – gimnazijos mokytojas ir Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Algis Davidavičius kalbėjo paprastai, suprantamai ir įdomiai.

Pirmą kartą egiptiečių įrašuose žydai paminėti 13 amžiuje prieš mūsų erą, šie įrašai suteikia žinių apie žydų skirtumus nuo egiptiečių. Jie aprašomi, kaip nepaklūstantys egiptiečių valdžiai žmonės, jau tada žydai skyrėsi ir apsirengimu.

Kalbėdamas apie žydų kostiumo raidą A.Davidavičius žodžiais bėgo per istoriją, akcentuodamas, kad šios tautos žmonių apsirengimą visada sąlygojo, kokiame krašte jie tuo metu gyveno ir šiai tautai būdinga nuostata – laikytis religijos mokymo, reikalaujančio kuklumo, tam tikrų mitybos ir elgsenos taisyklių. Kuklumas, paklusnumas ir pamaldumas sąlygojo žydų išskirtinumą.

Kai kurios jų gyvenimo ir net apsirengimo taisyklės byloja apie tūkstantmečius trunkančią kovą už išlikimą.

Antai reikalavimas nemaišyti viename rūbe lino ir vilnos susijęs su siekiu būti nepanašiais į priešus, konkrečiai – romėnus. Iki dabar logikos šiame draudime neieškoma, tiesiog reikalaujama laikytis taisyklės.

Panašiai atsitiko ir su nuostata nevartoti maistui kiaulienos. Kiaules į žydų gyvenamą kraštą atsivežė mirtini priešai filistiniečiai. Norėdami būti nepanašūs niekuo į juos žydai, pasak A.Davidavičiaus, iki šiol nevalgo kiaulienos.

Per ilgus metus žydiškame kostiume išliko keli tik jiems būdingi rūbai ir tai tiesiogiai susiję su religija bei siekiu būti savitais, nesupanašėti su tautomis, kurių kraštuose žydai gyvena.

Vos praskleidęs paslaptingą šios tautos papročių skraistę mokytojas A.Davidavičius buvo priverstas baigti – Šolomo Aleichemo gimnazijos mokinių šokių būrelio „Simcha“ nariai nekantravo parodyti, kokius šokius įvairiose pasaulio vietose šokdavo ir iki šiol šoka žydai.

Mokytojas aiškino daugelį dalykų, o kai popietė perėjo į kitą etapą, pats ir jį į Klaipėdą atlydėjusi būrelio vadovė Natalja Rapoport leidosi šokti drauge su auklėtiniais bei Klaipėdos etnocentro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Alkiukai“ nariais.

Bendras šokis sujungė jaunus ir vyresnius.

Tai buvo priešpaskutinis tarptautinio festivalio, skirto žydų tautos istorijos, kultūros, meno, tradicijų pažinimui „Šalom visuos kraštuos“ renginys. Paskutinis vyks kitą šeštadienį.