ARCHITEKTAS APIE 15 MINUČIŲ MIESTO TEORIJĄ: KLAIPĖDA TURI PUIKIAS GALIMYBES ŠIĄ IDĖJĄ ĮGYVENDINTI

Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eriadas“ informavo, kad pradeda butų ilgai lauktame „Bastionų namų“ projekte pardavimus. Pirmajame etape bus pastatyti du gyvenamieji namai.

Iš viso per aštuonerius metus planuojama pastatyti šešis „Bastionų namų“ kvartalus, turinčius skirtingą architektūrinę išraišką. Baigus projektą, beveik keturis hektarus apimanti buvusi industrinė teritorija už Jono kalnelio ir miesto bastioninių gynybinių įtvirtinimų taps gyva ir patogia gyventi bei ilsėtis miesto centro vieta.

„Bastionų namų“ kvartalo projektą sukūrė architektų įmonė UAB „Unitectus“, prie projekto kūrybinio proceso taip pat prisideda UAB „Uostamiesčio projektas“ bei UAB „A 405“ architektai.

Apie „Bastionų namus“ ir Klaipėdos centro viziją kalbamės su vilniečiu architektu Povilu Čepaičiu, kuris kartu su kolegomis iš Klaipėdos dirba su šiuo projektu.

– Ne kartą girdėjome, kad ši Klaipėdos vieta yra išskirtinė. Ar sutinkate?

– Ši vieta unikali savo įdomia istorija, Danės krantine ir greta esančio senamiesčio jausmu. Būtent šie aspektai didžiąja dalimi ir padiktavo teritorijos koncepciją.

Planuodami teritoriją ir ypač jos viešąsias erdves, pirmiausia siekėme, kad krantinė būtų gyva ir aktyvi bet kuriuo paros metu, patraukli ir patogiai pasiekiama tiek iš senamiesčio, tiek ir aplinkinių teritorijų. Remdamiesi istorine medžiaga, kvartalo centre numatėme vidinę alėją su vaizdu į planuojamą atstatyti Šv. Jono bažnyčią ir patogius pėsčiųjų bei dviračių takus, vedančius į senamiestį.

Istorinis vietos charakteris padiktavo ir pastatų architektūrą. Palei Danės upę jų išraiška yra tarsi šiuolaikinė pramoninių uosto sandėlių interpretacija, o ties Gluosnių gatve formuojamas kvartalinis užstatymas su gausiai apželdintais kiemais, primenančiais anksčiau čia plytėjusius sodus.

– Pritartumėte planams atstatyti Šv. Jono bažnyčią?

– Taip, Klaipėdos senamiesčiui labai trūksta ryškių akcentų, istorinių miesto simbolių. Todėl tiek pilies bokšto, tiek Šv. Jono bažnyčios atstatymas padėtų sugrąžinti bent dalį karo metais sugriauto miesto identiteto. Tai būtų labai didelis darbas ir nelengvas iššūkis, bet rezultatas tikrai atpirktų įdėtas pastangas.

– Kokios gyvenamųjų namų architektūros tendencijos šiuo metu vyrauja pasaulio miestų centruose?

– Visų pirma, pastatai negali būti tik vienos funkcijos. Patraukliose vietose, prie pagrindinių gatvių ar viešųjų erdvių, sudaroma galimybė įsikurti restoranams, parduotuvėms, kirpykloms ir kitiems smulkiems verslams, kad gyventojai daugumą jiems reikalingų paslaugų galėtų rasti tiesiog kaimynystėje. Taip miestuose atsiranda gyvybė ir išvengiama taršaus važinėjimo.

Taip pat labai svarbu aiškus viešųjų ir privačių erdvių atskyrimas. Privačios erdvės turi būti saugios ir šeimininkų prižiūrimos, o viešosios – gyvos ir skatinančios skirtingų socialinių grupių bendravimą.

– Ar tiesa, kad „Bastionų namų“ projekte kartu dirbo Vilniaus ir Klaipėdos architektai?

– Tokio dydžio ir svarbos projektus tiesiog privalo kurti didelės komandos. Kuo daugiau architektų į koncepcijos kūrimą įneša savo skirtingą patirtį, požiūrį ir kūrybines idėjas, tuo išeina turtingesnis ir įdomesnis rezultatas.

Klaipėdos architektai labai sėkmingai įsiliejo į bendrą mūsų komandą ir praturtino projektą miesto dvasios pajautimu.

Vadinamoji 15 minučių miesto teorija yra labai patraukli.

– Architektas Džiugas Lukoševičius, dirbantis Malmės miesto savivaldybės planavimo skyriuje, pasakodamas apie šio Švedijos miesto patirtį plėtojant seną industrinę teritoriją Norra Sorgenfri, Malūnų bendruomenei minėjo, kad jų prioritetas yra kurti tankų, žalią ir daugiafunkcį miestą. Ar tikite, kad tai įmanoma ir Klaipėdoje?

– Vadinamoji 15 minučių miesto teorija yra labai patraukli. Žmonės, kuriems sukuriama galimybė pėsčiomis pasiekti daugelį reikalingų vietų, daugiau laiko praleidžia miesto viešosiose erdvėse, miestas tampa gyvas ir miestietiškas, sumažėja poreikis naudoti automobilius, drauge lieka mažiau transporto kamščių bei taršos problemų.

Kad būtų pasiektas šis tikslas, miestas turi būti pakankamai tankus. Reikia, kad būtų pakankamas gyventojų skaičius, kuriamos jaukios, žmogiško mastelio erdvės, kurios papildomai humanizuojamos želdynais.

Turėdama kompaktišką miesto centrą ir santykinai nedidelius atstumus, Klaipėda turi tikrai puikias galimybes, kad šios idėjos būtų įgyvendintos praktiškai.

– Ko dar, jūsų manymu, reikėtų, kad Klaipėdos centras atsigautų?

– Svarbiausia, kad pakankamai daug žmonių patikėtų patrauklaus ir miestietiško gyvenimo centre idėja.

Žinoma, visuomet bus besirenkančių ramų gyvenimą priemiestyje, bet nemažai žmonių gali sugrįžti į miesto centrą, jeigu čia bus pasiūlytas patogus, jaukus ir saugus gyvenimas su miesto centro privalumais, kurių neįmanoma turėti atokesniuose priemiesčiuose. Biurai, kultūrinės erdvės, kavinės, paslaugos ir pramogos – gyvenant centre viskas gali būti ranka pasiekiama.

– Ar galėtumėte įvardyti tris priežastis, kodėl jūs pats norėtumėte gyventi „Bastionų namuose“?

– Rinkdamasis gyvenimą „Bastionų namuose“, žinočiau, kad per 15 minučių pėsčiomis galėsiu pasiekti didžiąją dalį Klaipėdos centrinės dalies ir Malūno parką, turėsiu jaukų, žalią ir privatų kiemą, kuriuo dalinsiuosi tik su artimiausiais kaimynais, o norėdamas galėsiu išsirinkti butą su nuostabia senamiesčio panorama.