Mokės 20 kartų brangiau
Vieno Dituvos sodų bendrijoje gyvenančio piliečio bylinėjimosi istorija gali tapti pavyzdžiu visiems tiems, kurie vengia mokėti mokesčius sodų bendrijose.
„Kiekviena sodų bendrija nustato savo veiklai reikalingą mokestį. Pilietis daug metų nemokėjo mokesčio, susidarė 385 eurų skola. Bendrija kreipėsi į teismą. Teismų procesai sukosi ilgai, pirma buvo pirmos instancijos teismas, tada sprendimas buvo apskųstas. Buvo daug posėdžių, buvo teikiama daug dokumentų, galų gale neginčijamu sprendimu buvo pripažinta, kad pilietis turi susimokėti mokesčius“, – apie bylinėjimosi procesą pasakojo advokatas Raimondas Simonavičius, atstovavęs sodų bendrijai „Dituva“.
Teismas ne tik priteisė iš skolininko nesumokėtus mokesčius, buvo priteistos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos bei visos bylinėjimosi ir teisinio atstovavimo išlaidos.
Teismas priteisė skolininkui sumokėti bendrijos patirtas bylinėjimo išlaidas – 8 239 eurus.
Prievolės galioja visiems
„Šis atvejis parodo, jog kelių šimtų eurų skolos ignoravimas gali lemti daug kartų didesnes finansines pasekmes. Sklypų savininkai privalo mokėti sodininkų bendrijos nustatytus mokesčius, net jei nėra bendrijos nariai. Atsakovai teisme aiškino, kad mokesčių jie neturi mokėti, nieko apie juos nežino. Teismas visas šias aplinkybes paneigė“, – paaiškino advokatas.
Sodų bendrijose mokesčiai nustatomi bendros infrastruktūros priežiūrai.
Kadangi sodų bendrijose esančių kelių priežiūra patikėjimo teise perduota bendrijoms, jos privalo pačios jais rūpintis.
Tačiau sodų bendrijoms netaikomas žemės mokestis, kurį moka visi gyventojai, turintys nuosavybę ne sodų bendrijose.
„Pareiga mokėti mokesčius kyla iš Sodininkų bendrijų įstatymo ir Civilinio kodekso. Nežinojimas ar nesidomėjimas bendrijos veikla neatleidžia nuo prievolės mokėti“, – akcentavo advokatas R. Simonavičius.
Svaidosi išvedžiojimais
Sodų bendrijos „Dituva“ pirmininkas Tadas Vaitkus priminė, jog skolininkų aiškinimai, kad jie esą nežinojo apie nustatytą mokestį ar neva nesuprato, į kokią sąskaitą reikia mokėti, yra tik atsikalbinėjimai.
„Galų gale mokesčiai turės būti sumokėti. Jei žmogus nusiperka sklypą, o jo nuosavybės dokumentuose parašyta, kad tai yra sodų bendrijos sklypas, jis pats privalo domėtis, kokie mokesčiai nustatyti konkrečioje sodų bendrijoje. Niekas neprivalo jo gaudyti ir ieškoti. Labai dažnai tokie piliečiai aiškina, kad jiems savivaldybė kelius valo, nes jie gyvena Klaipėdos rajone esančiame kaime. Tai yra susigalvoti išvedžiojimai“, – kalbėjo bendrijos pirmininkas.
Advokatas R. Simonavičius priminė, kad net jei gyventojas nestoja į bendriją, mokesčiai jam vis tiek yra privalomi, tik jis netenka balsavimo teisės bendrijos susirinkimuose.
„Teisinis reglamentavimas yra toks, kad tokiems piliečiams yra siunčiamos sąskaitos. Ne nariai nėra atleidžiami nuo mokesčių. Žmonėms atrodo, kad viskas turi būti nemokama“, – priminė advokatas.
Žmonėms atrodo, kad viskas turi būti nemokama.
Pinigai – bendriems reikalams
Bendrijos „Dituva“ pirmininkas tikino, kad ši žiema ir parodė, kad mokesčiai renkamai ne veltui.
„Nuvalytų kelių norėjo visi. Tad gal pagaliau žmonės supras, kad niekas kitas siaurų bendrijos keliukų nenuvalys“, – teigė T. Vaitkus.
Dituvoje mokesčių nemoka vos keli procentai bendrijos narių. Tačiau Klaipėdos rajone yra tokių sodų bendrijų, kuriose mokesčių nemoka 50 proc. narių.
„Teko domėtis, kokius mokesčius moka gyvenamųjų namų bendrijų nariai. Pavyzdžiui, Kalotėje gyventojai per mėnesį moka po 40–60 eurų. Per metus – apvali suma. O žodis „bendrija“ yra kilęs iš žodžio „bendrai“. Mes tam ir renkame mokesčius, kad bendrai tvarkytume bendrijos teritoriją. Šie pinigai panaudojami pačių žmonių gerovei“, – pabrėžė T. Vaitkus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)